Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios A. T. įgaliotai atstovei advokatei Reginai Vasiliauskienei, jos atstovės pagal įstatymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), šiuo metu esanti vaiko priežiūros atostogose, registruota Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui vaikui).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. P. yra kaltinama tuo, kad 2022 m. vasario 16 d. apie 17.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą šlepete sudavė mažametei dukrai A. T., gimusiai (duomenys neskelbtini)., per sėdmenis, tokiu būdu padarydama poodinę kraujosruvą dešinio sėdmens srityje, t. y. nežymiai sutrikdė mažametės nukentėjusiosios A. T. sveikatą.

2. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai. Kaltinamoji paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei nurodytomis aplinkybėmis sudavė mažametei per sėdmenis už tai, jog nukentėjusioji žaisdama trenkė savo jaunesniajam broliui per galvą. Kaltinamoji taip pat paaiškino, jog nukentėjusioji yra labai aktyvus vaikas, muša daželyje kitus vaikus, be to, kartais suduoda ir kaltinamajai, t. y. mamai. Dėl sunkaus vaiko elgesio kaltinamoji kreipėsi į specialistus pagalbos – su vaiku lankosi Pedagoginėje Psichologinėje Tarnyboje (toliau – PPT), vyko pas vaikų psichiatrą, darželyje ją konsultuoja psichologas. Kaltinamoji lanko pozityvios tėvystės kursus, įvairius užsiėmimus, bendrauja su socialine darbuotoja, vykdo visus socialinės tarnybos paskirtus įpareigojimus, stengiasi su vaiku elgtis gražiai, nerėkia ant nukentėjusiosios. Kaltinamoji labai gailisi dėl savo tokio poelgio.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamoji.

4. Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

4.1. Liudytoja R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelyje darželyje „(duomenys neskelbtini)“ auklėtoja ir socialine pedagoge. Kiekvieną dieną po pietų ji dirba „(duomenys neskelbtini)“ grupėje, kurią lanko darželinukė A. T.. 2022 m. vasario 17 d. apie 12.00 val. liudytoja ėjo per grupes darželyje kaip socialinė pedagogė ir užėjo į „(duomenys neskelbtini)“ grupę, tuo metu vaikai kaip tik buvo guldomi miegoti, buvo nusirengę. Tuomet liudytoja pamatė ant dešinio A. T. sėdmens du dryžius. Liudytoja paklausė nukentėjusiosios, ar ji gavo nuo mamos diržiuko, į tai nukentėjusioji jai atsakė, kad mama ją mušė pagaliu. Liudytoja iš karto paskambino kaltinamajai ir pasakė, kad jos dukra skundžiasi, kad ji ją mušė pagaliu. Kaltinamoji nesiginčijo, kad panaudojo smurtą dukters atžvilgiu ir paaiškino, kad dukra Austėja kankino savo mažesnį brolį, todėl ji sudavė dukrai per užpakalį šlepete. Liudytoja parodė, kad su minėta šeima tai buvo ne pirmas atvejis. Pasak jos, 2021 m. vasarą, tikslaus laiko ji nepamena, A. T. atėjo į darželį apdraskytu veidu ir pasakė, kad ją apdraskė mama. Tuomet buvo kreiptasi į vaikų teisių apsaugos instituciją, buvo paskirtas socialinis darbuotojas, dirbama su minėta šeima, po ko mergaitė ateidavo į darželį sveika. Liudytoja parodė, kad 2022 m. vasario 17 d. ji pati nufotografavo nukentėjusiosios kūne matomus sužalojimus. Pasak liudytojos, šiuo metu mergaitė pradėjo lankyti darželį, atrodo, kad viskas gerai. Liudytoja taip pat nurodė, kad nukentėjusioji yra labai sunkus vaikas, nenustygstanti vietoje, dažnai muša darželio vaikus. Kiek liudytojai yra žinoma, mergaitė laukia eilėje į vaikų raidos centrą konsultacijai. Pasak jos, mama rūpinasi vaikais, nėra asociali, tačiau galbūt jai trūksta kantrybės, nes jos dukra yra pakankamai sunkus vaikas, su kuria reikia daug kantrybės ir priežiūros (b. l. 64–65).

4.2. Iš liudytojos pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, kad ant mergaitės dešiniojo sėdmens matyti paraudimas (b. l. 16–17).

4.3. (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pranešime iš esmės atkartotos analogiškos aplinkybės kaip ir liudytojos R. R. parodymuose (b. l. 13).

4.4. Iš asmens apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūrėjus mažametę A. T. nustatyta, kad dešinio sėdmens išoriniame apatiniame kvadrate 0,8X 0,9 cm. kampo formos blyškiai pilkšvos spalvos poodinė kraujosruva (b. l. 55–58).

4.5. Iš specialisto Januš Rybalko paaiškinimų protokolo teismas nustatė, kad atlikus mažametės kūno apžiūrą, bei susipažinus su įvykio aplinkybėmis, pateikta išvada, kad mažametei nukentėjusiajai nustatyta poodinė kraujosruva dešinio sėdmens srityje galėjo būti padaryta aplinkybėse nurodytu metu vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu. Sužalojimas nėra būdingas griuvimui, galimybė, kad padarytas nukentėjusiajai atsitrenkiant į kietą buką atsikišusį paviršių, turintį kampą, neatmetama. Nustatytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 59–61).

4.6. Iš daiktų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra raudonos spalvos šlepetė, kurios ilgis yra 26 cm., plotis 11 cm., šlepetės galinėje dalyje yra dydis Nr. 37, padas yra su sąsmauka, šlepetės priekinė dalis yra su skylutėmis, priekinėje dalyje kairėje pusėje yra įtrūkimas, visa šlepetė yra apibraižyta ir purvina (b. l. 67–69).

4.7. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktos informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą teismas nustatė, kad mažametė nukentėjusioji 2022 m. vasario 17 d. į darželį atėjo su mėlynėmis ant užpakaliuko. Mergaitė auklėtojai papasakojo, kad ją mušė mama, nes ji sudavė mažesniam broliukui per galvą. Bendravimo su vaiku metu 2022 m. vasario 23 d. mergaitė drąsiai pasisakė, kad jai ranką apdraskė katinas, o per užpakaliuką mama sudavė su „tapke“. Mama barė, nes ji broliukui trenkė per galvą. Bendravimo su vaiko motina metu 2022 m. vasario 22 d. telefonu moteris parodė, kad ji dukters nemušė. Mergaitė dūko kambaryje, o paskui pati susitrenkė. 2022 m. vasario 23 d. kalbantis gyvai, kaltinamoji pasakė, kad duktė gyva, judri, nerami. Dėl mergaitės elgesio motina nukentėjusiąją užregistravo į PPT ištyrimui. Visi buvo kambaryje, žaidė ir A. trenkė broliui. Mama dukterį barė, nuvedė į jos kambarį ir plojo su „šliure“ per užpakaliuką. Bendravimo su vaiko tėvu E. T. metu, t. y. 2022 m. vasario 23 d., tėvas pasakė, kad žino apie tai, kad vaikas turi mėlynę, mama jam pati pasakė. Tėvui pasakius, kad bus kreipiamasi į policiją, vyks tyrimas, tėtis iškart pasisakė, kad jis pasiims dukrą augint, jeigu reikės. Tėtis su mergaite bendrauja, pasiima beveik kiekvieną savaitgalį pas save. Per atostogas būna dažnai pas tėtį. Tėčio teigimu, jis vaiku rūpinasi. A. jam niekada nėra sakiusi, kad ją mama muštų. Kaltinamoji alkoholio nevartoja, jo manymu, dukra rūpinasi (b. l. 50–53).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

5. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

6. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad S. P. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – 2022 m. vasario 16 d. apie 17.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą šlepete sudavė mažametei dukrai A. T., gimusiai (duomenys neskelbtini)., per sėdmenis, tokiu būdu, padarydama poodinę kraujosruvą dešinio sėdmens srityje, t. y. nežymiai sutrikdė mažametės nukentėjusiosios A. T. sveikatą. Šias išvadas teismas daro, įvertinęs įrodymų visumą, remdamasis žemiau išdėstytais motyvais.

7. Tai, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, patvirtina pačios kaltinamosios, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Kaltinamoji prisipažino, kad savo dukrai – nukentėjusiajai – šlepete vieną kartą sudavė per sėdmenis, tačiau kaltinamoji teigė, jog norėjo tik pagąsdinti bei suvaldyti dukrą už tai, kad ji trenkė į galvą savo jaunesniajam broliui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 9 mėnesiai. Kaltinamoji taip pat parodė, kad po konflikto dukra neverkė, juokdamasi nubėgo į kambarį, dėl skausmo taip pat nesiskundė. Kaltinamosios teigimu, nukentėjusioji yra labai aktyvus vaikas, kartais trinkteli ir mamai, darželyje taip pat muša kitus vaikus, tačiau kaltinamoji stengiasi nerėkti ant vaiko, bendrauti gražiai. Kaltinamoji dėl tokio netinkamo vaiko bendravimo kreipėsi pagalbos – lankosi pas psichologus, buvo PPT pas vaikų psichiatrą. Kaltinamosios teigimu, ji lanko pozityvios tėvystės kursus, bendrauja su socialine darbuotoja, laikosi paskirtų įpareigojimų.

8. Tai, kad mergaitė yra sunkus vaikas, patvirtina ir liudytoja R. R., kuri nurodė, jog mergaitė nenustygstanti vietoje, dažnai muša darželio vaikus. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad matė ant nukentėjusiosios dešinės pusės sėdmens du dryžius, kaip vėliau teismo medicinos eksperto nustatyta, jog tai yra poodinė kraujosruva. Liudytojai paklausus nukentėjusiosios, ar mama jai sudavė su diržu, pastaroji nurodė, jog mama ją mušė su pagaliu. Kaltinamoji neneigė naudojusi smurto dukters atžvilgiu, tačiau teigė, jog tai darė ne su pagaliu, o šlepete. Liudytoja taip pat nurodė, jog mama rūpinasi nukentėjusiąja, neveda asocialaus gyvenimo būdo, tačiau jai tikriausiai trūksta kantrybės auginant vaikus. Nukentėjusiosios tėtis nėra iš vaiko girdėjęs, jog mama ją muštų, jo manymu vaiku rūpinamasi tinkamai.

9. Viena vertus, šio nuosprendžio 8-9 punktuose išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog mama rūpinasi vaiku tinkamai ir nagrinėjamas kaltinamosios netinkamas elgesys yra tik atsitiktinis atvejis, kurį nulėmė nukentėjusios netinkamas elgesys brolio vaiko atžvilgiu. Tačiau, kita vertus, fizinis vaikų baudimas yra uždrausta veika, kuri gali užtraukti teisinę atsakomybę. Nors tėvai neabejotinai turi teisę ir pareigą ugdyti ir auklėti savo vaikus, vienaip ar kitaip reaguoti į, jų manymu, netinkamus vaiko poelgius, tačiau bet kuriuo atveju tėvai privalo susilaikyti nuo kraštutinių, žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi darančių poveikio priemonių panaudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-788/2016).

10. Nagrinėjamu atveju, atlikus nukentėjusios kūno apžiūrą ant mažametės dešinio sėdmens išoriniame apatiniame kvadrante buvo matyti blyškiai pilkšvos spalvos poodinė kraujosruva. Teismo medicinos eksperto teigimu, sužalojimas padarytas kaltinime nurodytu metu, vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Iš teismo medicinos eksperto išvados, spręstina, jog kalinamosios pateikta šlepetė atitinka šio nusikaltimo padarymo įrankio aprašymą, be to, pati kaltinamoji neneigė, jog sudavė šlepete. Tai, kad ant nukentėjusios buvo sužalojimai, patvirtina ir liudytojos R. R. ikiteisminio tyrimo metu pateikta fotonuotrauka, kurioje matyti sužalojimas.

11. Taigi, kaltinamoji, nors ir nenorėdama sutrikdyti mažametės sveikatos, tačiau suduodama nukentėjusiajai kieta šlepete, suprato, jog jos veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiosios A. T., sveikatai. Tokia išvada daroma, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad pati kaltinamoji nurodė, kad ji manė, jog panaudodama fizinį smurtą, sutramdys mažametę. Tad kaltinamosios veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamo veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamoji panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajai nežymiai sutrikdydama sveikatą, ką patvirtina šio nuosprendžio 7-8, 10 punktuose aptarti bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

12. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

13. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014 ir kt.).

14. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

15. BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

16. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino, padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

18. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, turtinė žala nepadaryta. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją – šiuo metu nedirbanti, augina du mažamečius vaikus, neteista, administracine tvarka 5-erių metų bėgyje bausta tik vieną kartą, nuobauda sumokėta, kaltinamojo akto duomenimis Psichikos sveikatos centre, Priklausomybės ligų centre nesigydė.

19. Prokurorė, palaikanti kaltinimą šioje baudžiamojoje byloje, kaltinamajai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą, atsižvelgiant į esančias aplinkybes, bei į tai, jog kaltinamosios pajamos yra labai mažos, teigia, jog skiriant minimalią bausmę, t. y. baudą, nebus pasiekti bausmės tikslai, kadangi kaltinamoji neturės realių galimybių paskirtą baudą sumokėti. Atsižvelgdama į tai, prokurorė siūlo skirti 30 parų arešto bausmę, bei kaltinamajai teisiamojo posėdžio metu prisipažinus, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, šią bausmę mažinti 1/3 ir skirti jai sumažintą bausmę – 20 parų areštą, atidedant jo vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui bei įpareigoti kaltinamąją neišvykti iš gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios ir dalyvauti elgesio pataisos programose.

20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes (t. y. į kaltinamosios asmenybę, o būtent tai, jog kaltinamoji savo veiksmais rodo pastangas pakeisti savo elgesį, su vaiku lankosi pas specialistus, vykdo socialinių tarnybų paskirtus įpareigojimus; kaltinamoji neturi realių galimybių sumokėti baudos, nes jos gaunamos pajamos yra itin mažos, o ji išlaiko du mažamečius vaikus) bei, vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamosios atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajai paskyrus arešto bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 30 parų arešto.

21. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajai 20 parų arešto bausmę.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

22. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

23. Teismas, vertindamas, ar yra pagrindas bausmės vykdymą atidėti, visų pirma, atsižvelgia į tai, jog kaltinamoji praeityje neteista. Bylos duomenimis, nepaisant šio įvykio, kaltinamoji charakterizuojama teigiamai – rūpinasi vaiku, stengiasi keisti savo elgesį, neveda asocialaus gyvenimo būdo. Be to, teisiamojo posėdžio metu paliko teigiamą įspūdį – nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai įvertino savo elgesį. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog yra pagrindas spręsti, kad kaltinamoji pasitaisys, o bausmės tikslai kaltinamosios atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, kaltinamajai skirti intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – nėra pagrindo, kadangi kaltinamoji nesiruošia vengti baudžiamosios atsakomybės, nesiekia bėgti ar slapstytis.

24. Tad, atsižvelgiant į aukščiau esančias aplinkybes bei vadovaujantis BK 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams, kaltinamajai paskiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 1 dalis ir 5 dalies 6, 8 punktai).

25. Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83–86) – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,

nusprendė:

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir S. P. skirti 20 (dvidešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 6, 8 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant S. P. bausmės vykdymo atidėjimo metu: dalyvauti elgesio pataisos programose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo

S. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.