Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Irenai Griškevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. A. patikslintą ieškinį atsakovams V. M., A. M. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovės V. M. priešieškinį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos atstovė posėdžio metu nurodė, kad vadovaujantis vaiko interesais vaikas turi žinoti, kas jo biologinis tėvas. Atsakovas vaiko neaugino, socialinės tėvystės nėra. Vaikas žinojo, kad ieškovas jo tėvas, buvo susitikę. Neprieštarauja, kad būtų nuginčyta ir nustatyta tėvystė. Prašoma suma vaiko išlaikymui nėra didelė, ieškovas neginčijo šios sumos, poreikių. Priešieškinio reikalavimas neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

gimimo liudijimas patvirtina, kad N. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvais yra įrašyti A. M. ir V. M.. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad duomenų apie tėvus įrašymo pagrindas yra santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta Kauno miesto CMS. Santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad V. M. ir A. M. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) ir ji nėra nutraukta. Šiuo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra užvesta civilinė byla Nr. 2YT-626-429/2020 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tarp V. M. ir A. M.. Minėta byla yra sustabdyta, kol bus išnagrinėta ši byla.

Dėl termino kreiptis į teismą atnaujinimo

Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai). Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.152 straipsnio 1 dalis numato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą. Ieškovas nurodė, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, todėl nežinojo, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, todėl prašo teismo šį terminą atnaujinti.

Atsakovė nurodė, kad atsakovas vaiko neaugino. Vaikas matė ieškovą, kai jis buvo grįžęs iš įkalinimo įstaigos, jį vadino tėvu. Vaikas žino, kad ieškovas yra jo tėvas. Neprieštarauja dėl termino atnaujinimo.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad atsakovas vaiko neaugino, socialinės tėvystės nėra. Vaikas žinojo, kad ieškovas jo tėvas, buvo susitikę.

Atsakovas su ieškiniu ir priešieškiniu sutiko.

Sutiktina, kad ieškovui buvo sudėtinga teisiškai sutvarkyti dokumentus. Socialinės tėvystės tarp vaiko ir atsakovo, įrašyto vaiko tėvu, nėra. Vaikas matėsi su biologiniu tėvu ieškovu ir vadino jį tėvu. Atsižvelgus į visas byloje esančias aplinkybes, laikoma, jog ieškovas vienerių metų ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujinamas.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).

CK 3.150 straipsnio 1 dalis numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Kadangi N. M. gimė (duomenys neskelbtini) susituokusiems asmenims, todėl vaiko gimimo įraše jo tėvu įrašytas atsakovas A. M.. Tikrasis vaiko tėvas yra žinomas, jis tėvystę pripažįsta, tai patvirtino atlikta DNR ekspertizė, jokių ginčų dėl to nekyla, o atsakovas A. M. pripažino, kad jis nėra vaiko tėvas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo patikslintas ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas, nustatoma, jog atsakovas A. M. nėra nepilnamečio vaiko N. M. biologinis tėvas. Tuo pagrindu išbraukiami duomenys, kaip neatitinkantys tikrovės, N. M. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad A. M. yra vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Dėl tėvystės nustatymo

Panaikinus A. M. tėvystę N. M. atžvilgiu, atsiranda galimybė teismine tvarka nustatyti N. M. tėvystę, ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje.

Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).

Pateiktas ekspertizės aktas Nr. ES 140/2019(01) patvirtino, kad K. A. yra N. M. biologinis tėvas. Šalys byloje sutiko, kad (duomenys neskelbtini) atsakovei gimusio vaiko N. M. tėvas yra K. A.. Ginčo dėl to byloje nėra.

Esant byloje nustatytoms aplinkybės, yra pagrindas patikslintą ieškinį ir priešieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad K. A. yra N. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui

Ieškovas prašė priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės. Jokių motyvų, kodėl prašo priteisti būtent tokią sumą nenurodė. Ieškovas teigė, kad ir dabar vaikui teikiamas materialinis išlaikymas, kurį į atsakovės sąskaitą perveda ieškovo motina V. G., tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, o atsakovė nurodė, kad ieškovas išlaikymo vaikui neteikia.

Iš pateiktų pažymų matyti, kad ieškovas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, Sodros duomenimis nedirba.

Atsakovė pateikė pažymą, kad vaikas lanko lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), vienos dienos mokestis yra 2,60 Eur. Atsakovė pateikė vaiko poreikių paskaičiavimą per mėnesį 419,00 Eur, tačiau čia nėra paskaičiuotos išlaidos už buto nuomą. Atsakovė pateikė buto nuomos sutartį, iš kurios matyti, kad nuomos mokestis yra 170,00 Eur. Pateiktos pažymos patvirtina, kad atsakovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Atsakovė dirba ir gauna apie 800,00 Eur darbo užmokestį. Atsakovė nurodė, kad augina dar vieną vaiką.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią tėvų atsakomybę už šių sąlygų vaikams sudarymą. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Atsakovė, vykdydama savo pareigą vaikui pagal savo finansines galimybes užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius. Atsakovė nurodė, kad ieškovas išlaikymo neteikia. Duomenų, jog ieškovas rūpintųsi nepilnamečiu vaiku, byloje nėra. Atsakovė nurodė, kad ieškovas grįžęs iš įkalinimo įstaigos vaiką aplankė vieną kartą, nupirko žaislų. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad atsakovės prašomas išlaikymas nėra didelis, ieškovas neginčijo šios sumos, poreikių.

Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos išlaidos 419,00 Eur minimalios, todėl jų dydžio pagrįstumo atsakovei nereikia papildomai įrodinėti. Atsakovė taip pat nuomoja būstą, nuomos mokestis yra 170,00 Eur. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad ieškovas yra neseniai išėjęs iš įkalinimo įstaigos, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, šiuo metu nedirba. Teismo nuomone, ieškovui reikia laiko socialiai įsitvirtinti. Tačiau tuo pačiu teismas pripažįsta, kad ieškovas yra jauno, darbingo amžiaus, teismas duomenų apie tai, kad jis turi sveikatos sutrikimų neturi. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Teismo vertinimu, ieškovas turi galimybę ir privalo vykdyti šią tėvo pareigą – teikti savo vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovės nurodytos išlaidos skirtinos nepilnamečiui vaikui yra realios ir protingos. Pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jo vystymui, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai atsakovei, tačiau atsakovė yra dirbantis asmuo ir gaunantis pajamas.

Ieškovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalintis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Atsižvelgiant į nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti vaiku, ieškovo patikslintas ieškinys ir atsakovės priešieškinis dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkintini iš dalies.

CK 3.200 straipsnio norma nustato bendrąjį principą, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, aiškindamas CK 3.200 straipsnio nuostatas yra nurodęs, jog teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad išlaikymą teikė, tačiau nepateikė jokių įrodymų, o atsakovė nurodė, kad ieškovas išlaikymo neteikia. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas gera valia būtų teikęs išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 230,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2019 m. balandžio 24 d.) iki jo pilnametystės (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą motina V. M., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Ieškovas prašė nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: K. A. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi nevaržomai, apie susitikimo datą ir laiką pranešdamas V. M. prieš 3 dienas.

Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti, kad ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendraus nevaržomai, apie tai informavęs atsakovę prieš 3 dienas ir su ja suderinęs susitikimo datą ir laiką.

CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaikais, teisė ir pareiga bendrauti su jais ir dalyvauti auklėjime. Vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaikais – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaikais ir auklėti juos.

CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Byloje nėra duomenų, kad bendravimas su tėvu kenktų nepilnamečio vaiko interesams. Nustatytina, kad šalių reikalavimai dėl bendravimo tvarkos yra iš esmės vienodi, todėl tenkintini, nustatytina, kad ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendraus nevaržomai, apie tai informavęs atsakovę prieš 3 dienas ir su ja suderinęs susitikimo datą ir laiką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo 100 proc. buvo atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo.

Atsakovė sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo taip pat 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo.

Pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovui, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 622,44 Eur.

Pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovei, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 356,36 Eur.

Darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovo A. M. veiksmų / neveikimo, konstatuoti nesąžiningą atsakovo elgesį nėra pagrindo, jo procesinis elgesys buvo tinkamas ir sąžiningas, todėl byloje nagrinėjamu atveju jo negalima laikyti pralaimėjusia šalimi, todėl yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo nepriteisti (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo A. M. nepriteistinos, nes byloje nenustatyta jo kaltė ieškinio / priešieškinio pagrindo ir dalyko apimtyje. Patikslintą ieškinį tenkinant iš dalies ir priešieškinį tenkinant iš dalies, ieškovo ir atsakovės reikalavimai tenkinti apylygiai, jiems buvo 100 proc. teikta antrinė teisinė pagalba, todėl iš jų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Valstybė šioje byloje patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu 12,71 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Atnaujinti senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.

Nustatyti, kad atsakovas A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Panaikinti N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, duomenis apie tėvą – A. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) yra N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Priteisti iš ieškovo K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečiui vaikui N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 230,00 Eur (du šimtus trisdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2019 m. balandžio 24 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiui vaikui N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną atsakovę V. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti tokią ieškovo K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką: ieškovas K. A. su nepilnamečiu vaiku N. M. bendraus nevaržomai, apie tai informavęs atsakovę V. M. prieš 3 (tris) dienas ir su ja suderinęs susitikimo datą ir laiką.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.