Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-16 · Byla Nr. N-444-1543-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-16
Bylos Nr.
N-444-1543-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444?1543/2010Procesinio sprendimo kategorijos 39.2; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutarties T. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė T. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2009 m. balandžio 13 d., 17 val. 13 min., Šilalėje, Pietinio kelio – Vingininkų g. sankryžoje, vairavo automobilį SAAB ir, sukdamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio, taip priversdamas pastarojo automobilio vairuotoją staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 158 punkto reikalavimus. T. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalį.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2009 m. balandžio 28 d. nutarimu T. K. pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 9 d. nutartimi T. K. skundą atmetė ir paliko Institucijos nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, tarnybiniuose pranešimuose ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinime užfiksuota medžiaga. Teismas nurodė, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo atsakomybę. Teismas konstatavo, kad, įvertinus visas bylos aplinkybes, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra, nes iš KET pažeidimų suvestinės matyti, kad T. K. nelinkęs laikytis Kelių eismo taisyklių. T. K. argumentai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe, kad pripažįsta padaręs teisės pažeidimą ir gailisi, nėra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismas padarė išvadą, kad pareigūnas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, todėl panaikinti teisėtą ir pagrįstą pareigūno nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad pagal ATPK 329 straipsnį, nuobaudą paskyręs pareigūnas gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, visuomeninės organizacijos, darbdavio tarpininkavimu sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu T. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį bei priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, pakeisti Institucijos nutarimą, neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, paskirtą baudą sumokėjo. Pažymi, kad be teisės vairuoti transporto priemonę jis praras darbą. Nurodo, kad tai jo pirmas grubus pažeidimas per šešis vairavimo metus ir tai jį charakterizuoja kaip tvarkingą ir drausmingą vairuotoją. Pažymi, kad nuobauda už ankstesnį teismo minėtą pažeidimą yra išnykusi. Nurodo, kad nepastebėjo, kad pagrindiniu keliu važiavo automobilis ir pažeidimą padarė netyčia, kad avarija neįvyko. Prašo taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numato įstatymas. Pažymi, kad pareigūnai, skirdami nuobaudą, vertino apelianto asmenybę teigiamai, todėl mano, kad teismas turėjo iškviesti į teismo posėdį policijos pareigūnus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 400 iki 800 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.

Ginčo dėl paminėto pažeidimo byloje nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Antra, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Trečia, apelianto darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.

Ketvirta, tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Penkta, aplinkybė, jog nebuvo sukeltas eismo įvykis, administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį traukiamo vairuotojo atsakomybei įtakos šiuo atveju neturi. Šio pažeidimo sudėtis formali, nereikalaujanti konkrečių padarinių (žalos) atsiradimo. Vairuotojui sukėlus eismo įvykį ir padarius žalą asmeniui ar turtui, atsakomybė jam kiltų pagal kitas ATPK nuostatas, o kai kuriais atvejais tai galėtų lemti ir baudžiamosios atsakomybės taikymą.

Šešta, tai, kad apeliantas neturi galiojančių nuobaudų, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Pažymėtina, kad bylai teisingai išspręsti nagrinėjamu atveju nebuvo būtina apklausti policijos pareigūnus, todėl šis apelianto argumentas atmetamas. Be to, T. K. pirmosios instancijos teismo neprašė kviesti pareigūnų į posėdį.

Atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius