Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. G. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 14 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendžiu S. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metų 3 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2024 m. kovo 6 d. gautas nuteistojo S. G. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendžio.

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 6 d. nutartimi nuteistojo S. G. apeliacinį skundą atsisakyta priimti ir jis grąžintas padavusiam asmeniui. Apylinkės teismas savo sprendimą pagrindė tuo, kad S. G. pateikdamas apeliacinį skundą praleido nuosprendžio apskundimo terminą, kuris baigėsi 2024 m. kovo 5 d. 24 val.

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 14 d. nutartimi, išnagrinėjus nuteistojo S. G. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, S. G. prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių atmestas ir apeliacinis skundas nepriimtas. Teismas savo sprendimą pagrindė tuo, kad S. G. nurodyta aplinkybė, jog terminas praleistas dėl techninių kliūčių, tai yra dėl kompiuterio įrangos gedimo, yra visiškai nepagrįsta, kadangi S. G. 2024 m. kovo 5 d. surašė apeliacinį skundą ir praleidus terminą anksti ryte (2024 m. kovo 6 d. 4.47 val.) išsiuntė teismui elektroniniu paštu, jokių įrodymų, kad kompiuterinė technika buvo sugedusi ir anksti ryte 4.47 val. buvo sutaisyta, nėra pateikta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

8. Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema suponuoja, kad bet kurį pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą galima apskųsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka bent vienos aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalis).

9. Pagal įstatymo leidėjo įtvirtintą tvarką, neįsiteisėjęs teismo nuosprendis apskundžiamas paduodant apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 313 straipsnio 1 dalis). BPK 313 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas paduodamas per nuosprendį priėmusį teismą. Vadovaujantis BPK 313 straipsnio 3 dalimi, apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos (BPK 313 straipsnio 4 dalis). Taigi įstatymo leidėjas yra sudaręs visas teisines prielaidas užtikrinti, jog niekas nekaltas nebūtų nuteistas, nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų, padariusių nusikaltimus, teisės, vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, baudžiamojo proceso dalyviai nepiktnaudžiautų proceso ar (ir) kitomis teisėmis. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, nes tik tokiu būdu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas. Asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turi ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

10. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas paduodamas praleidus terminą, jis nesukelia teisinių pasekmių ir grąžinamas apeliantui (BPK 313 straipsnio 7 dalis). Tačiau, jeigu turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, jie turi teisę priėmusį nuosprendį teismą prašyti šį terminą atnaujinti (BPK 314 straipsnio 1 dalis). Toks prašymas negali būti paduotas tik tuo atveju, jeigu nuo nuosprendžio paskelbimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai (BPK 314 straipsnio 4 dalis). Dėl praleisto termino atnaujinimo teismas sprendžia BPK 102 straipsnyje nustatyta tvarka.

11. BPK 102 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi atnaujintas. Pažymėtina, kad priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju vertina ir nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Priežastis laikoma svarbia, jeigu ji kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kuri gali pateisinti termino praleidimo laikotarpį, tai yra iš esmės nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą: nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan. Be to, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui. Pažymėtina ir tai, kad asmens teisė apskųsti priimtą nuosprendį yra viena iš esminių, o ją apriboti galima tik išimtiniais atvejais, ši teisė negali būti suvaržoma vien formaliai laikantis įstatymo nuostatų, nustatančių procesinių terminų laikymąsi.

12. Nagrinėjamu atveju nuteistojo S. G. prašymas dėl praleisto nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo buvo atmestas, pirmosios instancijos teismui manant, kad nuosprendžio apskundimo terminas buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, siekiant priimti teisingą sprendimą dėl pateikto skundo, būtina įvertinti visas byloje nustatytas šiam klausimui spręsti reikšmingas faktines aplinkybes.

13. Kaip matyti iš nuteistojo S. G. skundo argumentų, jis iš esmės neginčija, kad jam Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendžio apskundimo terminas buvo/yra žinomas. Taigi S. G., siekdamas įgyvendinti savo teisę į apeliaciją, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendžio turėjo paduoti iki 2024 m. kovo 5 d. 24 val. Tačiau įstatymo nustatytu terminu nuteistasis S. G. apeliacinio skundo dėl paminėto teismo nuosprendžio pirmosios instancijos teismui nepadavė, nes, nuteistojo teigimu, 2024 m. kovo 5 d. 23 val. nešiojamasis kompiuteris, kuriame buvo parengtas jo apeliacinis skundas, buvo apipiltas vandeniu ir tik kompiuteriui išdžiūvus jis išsiuntė apeliacinį skundą. Nuteistojo S. G. apeliacinis skundas teismui buvo pateiktas tik 2024 m. kovo 6 d. 4.47 val., tai yra praleidus įstatyme nustatytą 20 dienų apskundimo terminą beveik 5 valandomis. Tačiau iš nuteistojo S. G. apeliacinio skundo matyti, kad jis parengtas 2024 m. kovo 5 d. Taigi nuteistasis S. G. dar nepasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui išreiškė valią skųsti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendį ir siekė ginti, jo nuomone, pažeistas savo teises. Atsižvelgus į šias aplinkybes būtina įvertinti ir tai, kad nuteistasis neturi jokių teisinių žinių, nėra teisininkas, todėl toks minimalus, nesiekiantis net 5 valandų, termino skundui paduoti praleidimas neturėtų būti laikomas kliūtimi priimti skundą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas gana formaliai įvertino susiklosčiusias apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo aplinkybes, todėl nepagrįstai atsisakė patenkinti nuteistojo S. G. prašymą atnaujinti praleistą nuosprendžio apskundimo terminą. Pažymėtina, kad nors terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, toks formalus teisingumas reikštų, kad neįgyvendintas Konstitucijoje įtvirtintas teisingumas. Konstatuoti, kad atnaujinus terminą apeliaciniam skundui paduoti būtų pažeisti kitų asmenų teisėti interesai, būtų pakenkta teisingumui, taip pat nėra jokių teisinių prielaidų.

14. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šioje byloje susiklosčiusios apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti nuteistajam S. G. terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendžio paduoti. Šios aplinkybės nėra tokio pobūdžio, dėl kurių nuteistasis S. G. turėtų prarasti galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją. Priešingai, kitokia išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Todėl nuteistojo S. G. skundas tenkintinas, o skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 14 d. nutartis naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 314 straipsnio 3 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 14 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendžio paduoti ir perduoti nuteistojo S. G. apeliacinio skundo priėmimo klausimą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams spręsti iš naujo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.