- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- 1-59-1148/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27570-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Michail Volčkov
- Kaltinamasis
- E. P.
- Civilinis ieškovas
- S. L.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neįgalus, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2013 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 145 straipsnio 1 dalį - 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Jis, (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) min., (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto su S. L. metu, tyčia rankomis suėmęs S. L. už rūbų jį pastūmė, pastarajam nugriuvus ant grindų, užgriuvęs ant S. L., tyčia kumščiu sudavė ne mažiau tris ir šlepete - ne mažiau 4 kartus S. L. į galvą, taip padarydamas dvi kirstines žaizdas pakaušyje, paviršinius odos nubrozdinimus veide ir galvoje, kairio žando gleivinės nubrozdinimus ir sumušimus, kairės veido pusės sumušimą, poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, nosies kaulų, kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairio pusrutulio momeninėje skiltyje, kas nukentėjusiajam S. L. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
2. Kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kambaryje, apie (duomenys neskelbtini) val. nakties, kai jis miegojo, atėjo S. L., į kambarį ir prašė cigaretės. Tuo metu jis pats (kaltinamasis) buvo blaivus. Šis atsakė, kad cigaretės neturi. Atsikėlė iš lovos ir nukentėjusiajam sakė eiti, tuomet jis nukentėjusįjį išstūmė iš kambario, prie laukinių durų. Prie krosnies abu paslydo ant kilimo ir nugriuvo. Nukentėjusysis, bandydamas ištrukti iš po kaltinamojo, muistydamas bandė suduoti į galvą, bet pataikė į petį. Kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė maždaug 4 kartus. Viskas truko maždaug 30 min. Su nukentėjusiuoju, su kuriuo yra pažįstamas, vengia bendrauti. Nukentėjusiajam atlygino 1000 Eur žalos ikiteisminio tyrimo metu bei atsiprašė, jie susitaikė. Likusią žalą nukentėjusiajam atlygins, kad ir kokią teismas priteis. Papildomai parodė, kad butas kur įvyko įvykis yra nukentėjusiojo mamos. Jis su nukentėjusiojo mama gyveno kartu, kaip su sugyventine. Pas ją gyveno apie 7-8 m. Dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Gauna darbo užmokestį bei neįgalumo pensiją 430 Eur. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atlygino. Buvo anksčiau teistas, bausmę seniai atlikęs. Prašo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoju prašo paskirti jo vaikystės draugą, kurį pažįsta jau daugiau negu 30 m. V. V. nerūko ir nevartoja alkoholio, nėra teistas, nebaustas, vienas augina vaiką. Savo veiksmus vertina blogai. Gailisi dėl to, kas nutiko, savo veiksmus vertina blogai. Teisiamojo posėdžio metu dar kartą atsiprašė nukentėjusiojo. Prieš posėdį papildomai atlygino dalį žalos – 500 Eur.
3. Liudytojas V. V. teisiamojo posėdžio metu prašė E. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jam kaip laiduotojui. Mano, kad jis gali kaltinamajam daryti teigiamą įtaką. Su kaltinamuoju yra pažįstamas daugiau nei 30 m. Gyvena (duomenys neskelbtini). Su kaltinamuoju susitinka savaitgaliais, bendravo su juo dėl šio įvykio. Dažnai su kaltinamuoju bendrauja telefonu. Dirba transporto įmonėje „Sausumos laivai“. Anksčiau dirbo kartu su kaltinamuoju. Šiuo metu dažnai kartu laiką leidžia. Parodė, kad alkoholio jis nevartoja. Anksčiau buvo teistas, teistumas išnykęs. Baustas administracine tvarka 2022 m. rugsėjo 10 d. už tai, kad žvejojo neturėdamas leidimo. Be to, baustas 2020 m. liepos 17 d., 80 Eur bauda, kuri yra sumokėta. Gyvena kartu su nepilnamete dukra, kurią išlaiko. Daugiau išlaikytinių neturi.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Nukentėjusysis S. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) vakare, apie (duomenys neskelbtini) val. grįžo namo (duomenys neskelbtini). Buvo išgėręs 1 ar 2 skardines 0,5 l. talpos, 5 laipsnių stiprumo alaus, jautėsi pilnai orientuotas ir visą įvykių eigą atsimena gerai. Namo grįžo vienas, namuose buvo patėvis E. P., jis savo kambaryje gėrė alų. Užėjo į E. P. kambarį pasikalbėti, sėdėdami ant lovos kalbėjosi apie 30 min. Kas įvyko toliau neprisimena, kuriuo momentu atsikėlė nuo lovos, nežino, atgavo sąmonę buto koridoriuje prie E. P. kambario, kuriame galimai įvyko konfliktas, durų. Mano, jog galėjo priekaištauti mamos sugyventiniui dėl alkoholio vartojimo, nes mama nuolat skųsdavosi, kad patėvis daug geria ir niekur nedirba. Atgavęs sąmonę jautė fizinį skausmą galvos, krūtinės srityse, buvo kruvina galva. Kokiais veiksmais ir kokiu daiktu buvo sužalotas, negali pasakyti, kadangi nieko neprisimena dėl sąmonės netekimo, neprisimena net ir pirminio veiksmo, nuo ko jis neteko sąmonės. Kadangi namuose daugiau asmenų nebuvo, o durys buvo užrakintos, jį sužaloti galėjo tik patėvis. Prisimena, kad atgavęs sąmonę žiūrėjo į laikrodį, buvo apie 1.00 val. - 2.00 val., pamąstė, kad be sąmonės buvo apie 2 valandas. Tuomet ėjo į balkoną parūkyti, po to atsigulė, nes jautėsi labai prastai. Ar patėvis buvo namuose, netikrino. Ryte jį pažadino mama, grįžusi po naktinės pamainos, tai pat jau buvo atvykęs ir brolis, kuris jį pristatė į Klaipėdos Respublikinę ligoninę, iš jos greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pervežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Gydymo įstaigose jam buvo nustatyti lūžiai veido srityje, žaizdos galvos srityje, kūno sumušimai, buvo gydomas kelias dienas. Apklausos metu dar jaučia galvos skausmus, krūtinės skausmus, dėl ko tęsiamas ambulatorinis gydymas, be to kreipsis į šeimos gydytoją J. B. VŠĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centre. Šiai dienai yra nedarbingas, kadangi dirba pagal verslo liudijimą, nedarbingumas oficialiai nėra paskirtas, jokių išmokų negauna, neturi nei socialinio draudimo, nei civilinio draudimo (1 t., b. l. 38-41).
6. Liudytoja V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su sugyventiniu E. P. gyvena apie 7 metus, iki šiol jokių rimtų konfliktų nei su jos sūnumi S. L., nei su ja E. P. nėra turėjęs, smurto nėra buvę. (duomenys neskelbtini)., apie (duomenys neskelbtini) val. ji grįžo namo, kieme sutiko sugyventinį, kuris jai papasakojo, kad jos sūnus grįžo namo apie (duomenys neskelbtini) val. su draugu, tačiau jis juos išvarė. Daugiau jis nieko nepasakojo. Priėjusi buto duris, pamatė kraujo. Nuėjo į sūnaus kambarį ir pamatė jį gulintį lovoje su kirstine žaizda galvoje, visą ištinusį. Pažadino sūnų, šis nieko nepasakojo. Prieš išvykdama į ligoninę į Klaipėdą su sūnumi, ji namuose apsitvarkė ir nepagalvojusi išvalė kraują bei išplovė sūnaus marškinėlius. (1 t., b. l. 99-102).
7. (duomenys neskelbtini) Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos M. Z. tarnybiniame pranešime „Dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo“ nurodyta, kad (duomenys neskelbtini)., apie (duomenys neskelbtini) val. buvo gautas pranešimas iš Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojų dalies, kad „į Klaipėdos Respublikinę ligoninę kreipėsi S. L., gim. (duomenys neskelbtini), teigia, kad nakties metu, apie (duomenys neskelbtini) val. buvo sumuštas mamos sugyventinio, diagnozuota veido srities lūžis, galvos smegenų sumušimas, pervežamas į Klaipėdos universitetinę ligoninę gydimui“. Į iškvietimą sureagavo Klaipėdos ekipažas šaukiniu „L1119“ ir išsiaiškino, kad nakties metu, apie (duomenys neskelbtini) val., buvo sumuštas S. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris papasakojo, jog (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., grįžęs namo pajuto iš už nugaros smūgį nenustatytu daiktu ir prarado sąmonę. Nurodė, kad jį sužalojo jo mamos sugyventinis E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Teigė, kad su E. P. nekonfliktavo ir nežino, kodėl jį sumušė. Tikslinant aplinkybes, S. L. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), nuėjo pas mamos sugyventinį E. P. į kambarį, atsisėdo ant lovos ir bendravo. S. L. alkoholinių gėrimų nevartojo, o E. P. vartojo alų, kažkuriuo metu abu sukonfliktavo, dėl kokios priežasties, nepamena. Pamena, jog konflikto metu E. P. atsistojo ir lyg kažką pasiėmė į ranką ir trenkė jam į galvos sritį, po smūgio neteko sąmonės. Prabudo koridoriuje, kaip ten atsidūrė, nepamena. Pamatė, kad guli ant žemės, aplink buvo daug kraujo. Ryte mama V. L. pamatė kraują ir atėjo pas jį į kambarį, paklausė ar tai E. P. darbas. Tuomet su mama nuvyko į Klaipėdos priėmimo skyrių. Jam buvo nustatytas žandikaulio lūžis, daugybiniai sumušimai, trūkusi iš vidaus lūpa bei daugiau sužalojimų, kurių jis kol kas negali įvardinti. V. L. papasakojo, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val. grįžo namo ir kieme sutiko savo sugyventinį, kuris sakė, jog apie (duomenys neskelbtini) val. S. L. grižo namo su draugu, tačiau jis juos išvarė, daugiau nieko nepasakojo. Koridoriuje aptiko daug kraujo, tuomet nuėjo į sūnaus kambarį ir ten pamatė jį gulintį lovoje su kirstine žaizda galvoje visą ištinusį. Pažadinus sūnų, šis nieko nepasakojo, jie sūnumi išvažiavo į Klaipėdos ligoninės priėmimo skyrių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27570-22 pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1-2, 3).
8. (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose - fotolentelėse užfiksuota įvykio vieta yra Mažosios (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūra fiksuota fotografuojant (1 t., b. l. 19-22, 23-28).
9. (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 369/2022 (10) nurodyta, kad S. L. padaryta: dvi kirstinės žaizdos pakaušyje, paviršiniai odos nubrozdinimai veide ir galvoje, kairio žando gleivinės nubrozdinimas ir sumušimas, kairės veido pusės sumušimas, poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, nosies kaulų, kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairio pusrutulio momeninėje skiltyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, kokiais tais aplinkos daiktais ir pan., mažiausia keturių smūgių pasėkoje. Dėl sužalojimų S. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 71-72).
10. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. E. P. laikinai sulaikytas (1 t., b. l. 165-167), paleistas (duomenys neskelbtini) val. (1 t., b. l. 168-170).
11. (duomenys neskelbtini) Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos nutarimu E. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l.171-174).
12. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 2199,47 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 82-83, 84). (duomenys neskelbtini) E. P. žalą atlygino (1 t., b. l. 92).
13. (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis S. L. pareiškė 8000 Eur civilinį ieškinį (2 t., b. l. 49-50). (duomenys neskelbtini) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartimi nukentėjusysis S. L. pripažintas civiliniu ieškovu (2 t. b. l. 51).
14. Įvykio vietos - (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimti biologiniai pėdsakai supakuoti voke Nr. POLICIJA 002193/POLICIJA002194, perduoti saugojimui Tauragės apskrities VPK Aptarnavimo skyriui ((duomenys neskelbtini) kvitas B serija BBB Nr. 068030) (1 t., b. l. 29-30, 31).
15. Šlepetės apžiūrėtos (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 106-108, 109-111) ir perduotos saugojimui Tauragės apskrities VPK Aptarnavimo skyriui (2022 m. lapkričio 24 d. kvitas B serija BBB Nr. 068137) (1 t., b. l. 112-113, 114).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Veikos kvalifikavimas
16. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
17. Kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino visiškai, be jo paties parodymų jo kaltė patvirtinta nukentėjusiojo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolu, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga. Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis E. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis nesunkiai sutrikdė S. L. sveikatą.
18. Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nuskalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
19. Ikiteisminio tyrimo apklausos protokolu (1 t. b. l. 143-144) nustatyta, kad kaltinamasis nurodė, kad buvo iš vakaro išgėręs 2 skardines alaus, tačiau įvykio metu, (kuris įvyko po vidurnakčio) nesijautė apsvaigęs, buvo blaivus. Analogiškas aplinkybes kaltinamasis nurodė ir posėdžio metu. Duomenų apie tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio byloje nėra, šią aplinkybę bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ir prokuroras. Nesant jokiems įrodymams apie kaltinamojo buvusį neblaivumą, nėra pagrindo kaltinamojo veikos aplinkybes vertinti, sunkinant kaltinamojo atsakomybę BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
20. Byloje konstatuotina E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė ne tik ikiteisminio tyrimo metu, ką patvirtina bylos medžiaga (T II, b. l. 15), bet tai padarė ir teisiamojo posėdžio metu. Be to, kaltinamasis atlygino dalį žalos. Įvertinus kaltinamojo nuoseklią poziciją, elgesį po veikos padarymo, teismas laiko kaltinamojo atgailą nuoširdžia. Kaltinamojo atsakomybę sunkiančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl laidavimo
21. Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. V. pateikė prašymą perduoti E. P. jo atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
22. Pagal BK 40 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
23. Esant V. V. prašymui perduoti E. P. jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nors praeityje buvo vieną kartą teistas, tačiau teistumas jau seniai išnykęs, todėl įstatymo prasme laikoma, kad nusikalto pirmą kartą. Kaltinamasis visiškai savo kaltę pripažino, atsiprašė nukentėjusiojo tiek ikiteisminio tyrimo, teik teisminio nagrinėjimo metu ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Dalį neturtinės žalos t. y. 500 Eur nukentėjusiajam atlygino prieš teisiamąjį posėdį (2 t., b. l. 93), bet to ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam atlygino 1000 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 15), taip pat sutinka ir įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą tokia apimtimi, kiek neturtinės žalos atlyginimo priteis teismas. Be to, 2022 m. lapkričio 15 d. E. P. atlygino 2199,47 Eur žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atsiradusią dėl nukentėjusiojo gydymo. Kadangi E. P. teisiamas pirmą kartą, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, kaltinamasis dirba, darytina išvada, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
24. Laiduotoju prašomas paskirti V. V. yra kaltinamojo draugas jau 30 m. Anksčiau (1997 metais) teistas, bet teistumas seniai išnykęs ir jis laikomas neteistu. Nors ir baustas administracine tvarka, paskirtą nuobaudą sumokėjęs. Įvertinus duomenis apie V. V. baustumą, teistumą, kitą charakterizuojančią medžiagą (vienas augina vaiką, darbe charakterizuojamas teigiamai), nėra pagrindo manyti, kad V. V. yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Laiduotojas nurodė, kad su kaltinamuoju susitinka savaitgaliais, bendravo su juo dėl to įvykio, be to, nuolat su kaltinamuoju bendrauja telefonu. Mano, kad jis gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
25. Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad E. P. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą.
Dėl civilinių ieškinių ir bylinėjimosi išlaidų
26. Nukentėjusysis pareiškė 8000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad patyrė ne tik stiprų fizinį skausmą, tačiau ir psichoemocinį šoką. Kaltinamasis dėl menkavertės priežasties sumušė nukentėjusįjį jo paties namuose, todėl jis šiuo metu savo namuose jaučiasi nesaugiai. Nukentėjusiajam buvo sulaužyti nosies kaulai, kairysis skruostikaulis ir viršutinis žandikaulis, tokiu būdu buvo subjaurotas nukentėjusiojo veidas. Kadangi vis dar jaučia skausmus, veidas neatrodo estetiškai, todėl tikėtina, kad reikės atlikti medicinines procedūras, o jas atlikus neaišku ar subjaurojimai bus pašalinti visiškai, dėl to nukentėjusysis labai pergyvena. Po patirtų sužalojimų nukentėjusiajam pradėjo dažnai skaudėti galvą, sutriko jo miegas, pablogėjo atmintis ir bendravimo galimybės, todėl jis pradėjo vengti pažįstamų, draugų, pasidarė uždaras ir be aiškios priežasties nervingas.
27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).
28. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015).
29. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais, bet taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika.
30. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir dėl to jo patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, taip pat į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiajam priteistina 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Toks neturtinės žalos dydis neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmeniui buvo padaryti labai panašūs kūno sužalojimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-719/2022, Nr. 2K-221-648/2016, Nr. 2K-238/2014). Pažymėtina, kad nukentėjusiojo atstovo nurodytos aplinkybės apie galimas operacijas nukentėjusiajam ateityje nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais.
31. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nukentėjusiajam sumokėjo 1000 Eur . To pasekoje, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pateikė prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą, susitaikius su kaltinamuoju ir pastarajam atlyginus visą turtinę ir neturtinę žalą (1 t., b. l. 15). Ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu nutrauktas nebuvo, konstatavus, kad nėra aiškios visos bylos aplinkybės. Po to, nukentėjusiojo atstovas pateikė prašymą tęsti ikiteisminį tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiojo atstovas nurodė, kad žala nukentėjusiajam atlyginta nebuvo, o sumokėta 1000 Eur suma buvo skirta nukentėjusiojo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas su tokia pozicija nesutinka. Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad nukentėjusysis būtų buvęs priverstas parašyti tikrovę neatitinkantį prašymą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, susitaikius su kaltinamuoju ir pastarajam atlyginus visą turtinę ir neturtinę žalą. Dėl to, yra pagrindas spręsti, kad kaltinamasis 1000 Eur sumą sumokėjo būtent žalos atlyginimui. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad mano, jog padaryta žala siekia 2000 Eur, todėl buvo įsipareigojęs sumokėti nukentėjusiajam likusią žalos dalį. Pažymėtina, kad kaltinamasis atlygino dar 500 Eur žalos atlyginimo sumą teisiamojo posėdžio įvykusio (duomenys neskelbtini) metu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, nukentėjusiajam S. L. iš kaltinamojo E. P. priteistina 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3000 Eur – 1000 Eur – 500 Eur = 1500 Eur).
32. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 2199,47 Eur civilinį ieškinį, kurį E. P. (duomenys neskelbtini) atlygino (1 t., b. l. 92). Esant nurodytoms aplinkybės procesas dėl žalos Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlyginimo, nutrauktinas.
33. (duomenys neskelbtini) teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas, paprašė priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajam pastarojo patirtas 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (2 t., b. l. 69-89, 92).
34. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš byloje pateikto pinigų priėmimo kvito 1000 Eur sumai, matyti, kad nukentėjusysis faktiškai turėjo 1000 Eur procesinių išlaidų dėl atstovavimo teisme, ieškinio parengimo ir kt., kurias pagrindė bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš kaltinamojo E. P. nukentėjusiajam S. L. priteistinas 1000 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
35. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 171-174), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina ( BPK 139 str.).
36. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- Įvykio vietos - (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimti biologiniai pėdsakai supakuoti voke Nr. POLICIJA 002193/POLICIJA002194, perduoti saugojimui Tauragės apskrities VPK Aptarnavimo skyriui ((duomenys neskelbtini) kvitas B serija BBB Nr. 068030) (1 t., b. l. 29-30, 31), Vyriausybės nustatyta tvarka sunaikintini,
- Šlepetės apžiūrėtos (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 106-108, 109-111) ir perduotos saugojimui Tauragės apskrities VPK Aptarnavimo skyriui ((duomenys neskelbtini) kvitas B serija BBB Nr. 068137) (1 t., b. l. 112-113, 114) kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 305, 307 - 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
E. P. padariusį nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduoti jį laiduotojo V. V. atsakomybei be užstato (1) vienerių metų laikotarpiui ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Procesą dėl 2199,47 Eur žalos atlyginimo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, nutraukti.
Priteisti iš kaltinamojo E. P. nukentėjusiajam S. L. 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti iš kaltinamojo E. P. nukentėjusiajam S. L. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įvykio vietos - (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimtus biologinius pėdsakus, kurie supakuoti voke Nr. POLICIJA 002193/POLICIJA002194, perduoti saugojimui Tauragės apskrities VPK Aptarnavimo skyriui ((duomenys neskelbtini) kvitas B serija BBB Nr. 068030) ir šlepetes, kurios apžiūrėtos (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 106-108, 109-111) ir perduotos saugojimui Tauragės apskrities VPK Aptarnavimo skyriui ((duomenys neskelbtini) kvitas B serija BBB Nr. 068137), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti E. P., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui V. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.