Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta:

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – terminuoto laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, o subendrinta laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta terminuoto laisvės atėmimo 4 metams 6 mėnesiams bausmė.

Į subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką nuspręsta įskaityti A. K. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 2 d. (įskaitytinai) šioje byloje, įskaitytą ir atliktą bausmę pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti– baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Tenkintas visiškai (duomenys neskelbtini) ieškinys. Solidariai iš A. K. ir M. Č. priteista 111,16 Eur gydymo išlaidų (duomenys neskelbtini).

Iš A. K. valstybei priteista 473,04 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, galutine subendrinta terminuoto laisvės atėmimo 2 metams 7 mėnesiams bausme nuteistas M. Č.. Apeliacinio skundo dėl šio nuteistojo nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, dar kartą įvertinusi pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. K. kaltė padarius BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

5. Apelianto skundo argumentai, jog jam inkriminuoti veiksmai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą perkvalifikuotini į BK 138 straipsnio 1 dalį, nes nukentėjusiajam V. K. jis padarė lengvą sužalojimą, pastarasis jokių pretenzijų neturi ir dėl sužalojimo jokių sunkumų nekilo, atmestini kaip nepagrįsti. Įvertinęs ištirtus įrodymus ir jų visumą, apylinkės teismas motyvuotai kaip siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės vertino A. K. iškeltą įvykio versiją, jog V. K. pirmas jį užpuolė, kad kitoms nukentėjusiosioms jis (A. K.) nieko nedarė.

6. Apylinkės teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs kaltinamųjų A. K. (kaltę pripažino iš dalies, be kita ko, parodydamas, kad kai V. K. atrakino duris, tada jį sumušė, nes jis pats puolė) ir M. Č. (kaltės nepripažino, be kita ko, parodydamas, kad laiptinėje V. K. pirmas puolė ant A., kai jie pradėjo šūkauti jis išėjo į namus, todėl nematė kaip A. K. mušė V. K..), nukentėjusiųjų L. R. (parodė, kad: kai grįžo į koridorių, pamatė ant žemės gulintį sugyventinį, kurį spardė jai iš matymo pažįstamas vaikinas vardu A., kuris dažnai būna bendrabutyje; matė, kad A. spyrė ne mažiau kaip keturis kartus V. K. į galvą), S. G. (parodė, kad: vos tik atsidarė durys, vaikinas, apsirengęs šviesiu džemperiu, stovėjęs kitoje durų pusėje, trenkė kumščiu vieną smūgį V. K. į veidą; gavęs smūgį V. susistumdė su vaikinu ir griūdamas atsitrenkė į laiptų turėklus.), V. K. (parodė, kad: atrakinęs duris gavo smūgį, po smūgio įvykį pamena miglotai, pamena sudavusio smūgį asmens veidą, tai kaltinamasis A. K.) teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie aktualaus įvykio situacijos pradžią, eigą ir pabaigą, nukentėjusiojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (parodė, kad: vaikinas su šviesiu megztiniu iš karto trenkė V. kumščiu į veidą; įvyko susistumdymas, V. nuvirto laiptų aikštelėje ir ten abu vaikinai jį spardė), kartu tinkamai įvertinęs specialisto išvadoje Nr. G 785/2020 (03) pateiktą išvadą dėl V. K. padaryto kūno sužalojimo mechanizmo ir masto (nustatytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas su nežymia dislokacija atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, o toks sužalojimas padarytas ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio pasėkoje, kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu) ir kartu ištyręs kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus (įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose, alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuotus duomenis ir kt.), padarė pagrįstą, objektyvią ir įtikinamą išvadą, kad kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupe, nesant jokių asmeninių motyvų, o tyčia dėl chuliganiškų paskatų nukentėjusiajam V. K. padarė būtent nesunkų sveikatos sutrikdymą.

7. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Aptartos teisiamajame posėdyje ištirtos įvykio aplinkybės paneigia apelianto teiginį, kad dėl nukentėjusiajam V. K. idealia sutaptimi padarytų nusikalstamų viešosios tvarkos ir kvalifikuoto nesunkaus sveikatos sutrikdymo veikų kilę padariniai sveikatai yra nežymūs, lengvi ar išprovokuoti šio nukentėjusiojo ar juolab padaryti ne dėl chuliganiškų paskatų. Todėl apylinkės teismas pagrįstai A. K. veiksmus kvalifikavo būtent pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, motyvuodamas, kad be jokios pateisinamos priežasties sukelto konflikto pobūdis ir eiga patvirtina, kad abu kaltinamieji aiškiai suvokė, jog prieš nukentėjusįjį smurtavo tyčia ir taip elgtis norėjo.

Dėl bausmės

8. Kitas apelianto argumentas, jog skirta nuosprendžiu bausmė yra per griežta, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįstas. Bausmių skyrimą, bausmių subendrinimą reglamentuojančias normas apylinkės teismas taikė tinkamai. Paskirtos bausmės už kiekvieną iš nusikalstamų veikų tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežtos, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

9. Sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkį siekiančios bausmės skirtos pagrįstai atsižvelgus į tai, kad A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe, apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas recidyvistas. Taip pat pagrįstai teismas atsižvelgė į tai, kad A. K. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teisiamas už nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus ir anksčiau teistas 10 kartų. Paskirtą subendrintą apėmimo būdu bausmę, kuri tinkamai taikant BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalies nuostatas dalinio sudėjimo būdu subendrinta su apeliantui ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, mažinti jokio pagrindo nėra. Įvertinus A. K. asmenybę, jo padarytos veikos smurtinį pobūdį, pavojingumą, skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

10. Galiausiai apelianto teiginiai, jog dabar jis dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai labai gailisi, kaltę pripažįsta, nepažeidžia atliekamos laisvės atėmimo bausmės vietos tvarkos, nori mokytis, dirbti, neturi teisinės reikšmės nuosprendžiu skirtos bausmės dydžiui, rūšiai ar bausmių subendrinimo nuostatų taikymui. Tokia apelianto pozicija vertinama kaip pavėluota reakcija į savo priešingą teisei, pavojingą ir nusikalstamą elgesį. Geras jo elgesys pataisos įstaigoje, noras ateityje gyventi dorai ir sąžiningai yra sveikintinas, tačiau nesudaro pagrindo keisti ar švelninti jam skirtos bausmės.

11. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinis skundas nepagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą ir pakeisti apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

12. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. rugsėjo 26 d. pateikė apygardos teismui pažymą Nr. APD-2022-09874 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodoma, kad iš A. K. valstybei priteistina 140 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

13. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba su jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

14. Ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą. Teismas atsižvelgia į tai, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog šis nuteistasis neturėjo pasirinkę gynėjo, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrių dėl gynėjo parinkimo. Tarnyba A. K. ginti parinko advokatę A. Zaburienę.

15. Taigi įstatymui numatant privalomą gynėjo dalyvavimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, gynėja nuteistajam A. K. buvo paskirta teismo iniciatyva, tai reiškia, kad nuteistasis A. K., beje, atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini), neturėjo teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjos pagalba. Esant tokioms aplinkybėms teismas nusprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo A. K., be kita ko, nedirbančio, pajamų neturinčio ir daug kartą teisto, nesuderinamas su jo teise į gynybą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo A. K. nepriteisti.