Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovei V. A.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei V. A., trečiajam asmeniu, reiškiančiam savarankišką reikalavimą, A. N. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą duodanti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas A. A. pareiškė ieškinį atsakovei V. A., trečiajam asmeniu, reiškiančiam savarankišką reikalavimą, A. N., kuriuo prašė pripažinti, kad ieškovas A. A. nėra biologinis L. A. tėvas, pripažinti negaliojančiais 2018-05-29 L. A. gimimo įraše Nr. 88, duomenis apie L. A. tėvą bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas (1-2 b. l.).

Trečiasis asmuo, reiškiantis savarankišką reikalavimą, A. N. teismo posėdyje palaikė savarankišką reikalavimą, prašė nustatyti, kad jis yra L. A. biologinis tėvas bei pakeisti duomenis vaiko gimimo įraše.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir savarankiškas reikalavimas tenkintini.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovei V. A. gimė dukra L. A., kurios 2018-05-29 gimimo įraše Nr. 88 tėvu nurodytas ieškovas A. A. (7 b. l.). Santuokos liudijimas patvirtina, kad mergaitė gimė ieškovui ir atsakovei esant santuokoje (5 b. l.). Iš SYNLAB Lietuva UAB 2018-12-07 biologinės tėvystės tyrimo atsakymo matyti, kad A. A. nėra biologinis L. A. tėvas (8 b. l.). Išvadą teikianti institucija pateikė 2019-02-13 išvadą dėl tėvystės nuginčijimo Nr. 6SD-730 (17-18 b. l.), kurioje nurodė, kad tėvystės nuginčijimas atitiktų vaiko interesus tik tuo atveju, jei būtų išspręstas vaiko tėvystės nustatymo klausimas.

Tėvystės nustatymo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 – 3.148 straipsniai. CK 3.146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį, duomenis gimimo liudijime apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95,ECHR 1999-VI) nurodė, kad yra visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais.

Nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad L. A. gimė ieškovui A. A. ir atsakovei V. A. esant santuokoje. Specialisto išvada patvirtina, kad ieškovas A. A. nėra L. A. biologinis tėvas. Trečiasis asmuo A. N. prašė nustatyti, kad jis yra L. A. tėvas, o su šiuo reikalavimu sutiko atsakovė. Taigi tėvystės nustatymas šioje byloje galimas tik nuginčijus A. A. tėvystę teismine tvarka. Todėl atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, kad dalyvaujantys byloje asmenys pripažįsta ieškinio reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir neprieštarauja dėl trečiojo asmens pareikšto savarankiško reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, į tai, kad emocinis ryšys tarp ieškovo ir nepilnamečio vaiko L. A. nėra susiformavęs, nes nepilnametis vaikas yra 1 m. amžiaus, jo socialiniai- emociniai ryšiai šiuo metu tik pradeda formuotis, siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo kilmę ir biologinį tėvą, teismas sprendžia, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas dėl tėvystės nustatymo yra visiškai pagrįsti, todėl tenkintini, t. y., nustatytina, kad ieškovas A. A. nėra nepilnamečio vaiko L. A. biologinis tėvas, ir kad trečiasis asmuo A. N. yra nepilnamečio vaiko L. A. biologinis tėvas (CPK 270 str.). Vaiko gimimą įregistravusiai civilinės būklės aktų įrašų įstaigai – Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriui – pateiktinas sprendimas pakeisti duomenis apie vaiko tėvą vaiko gimimo įraše.

Be to, trečiasis asmuo A. N. prašo pakeisti nepilnamečio vaiko L. A. pavardę iš „A.“ į „N.“.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.167 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaiko pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Vaiko vardas ir pavardė keičiami vadovaujantis Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse nustatytais pagrindais ir tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 (TAR, 2016-12-28, Nr. 2016-29704). Pagal šių taisyklių 13. punktą jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą keičiama teisingumo ministro tvirtinamų civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1R-334 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir Civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ (TAR, 2016-12-28, Nr. 2016-29705) 60. punkte nurodyta, kad registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei teismo spendime dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip. Be to, teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, privalo atsižvelgti į Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą –Valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi.

Teismas pažymi, kad šioje byloje būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko, šiuo atveju L. A. interesus. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad vaikas yra mažametis (1 m. amžiaus), kad nėra susiformavęs emocinis ryšys su ieškovu, trečiojo asmens reikalavimui neprieštarauja šalys, todėl teismo nuomone vaiko pavardės pakeitimas į jo biologinio tėvo turimą pavardę „N.“, nesukels vaikui neigiamų padarinių. Priešingai, tikėtina, kad atsiras ir sustiprės vaiko ir trečiojo asmens bendrumo jausmas, o tai savo ruožtu užtikrins vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog savarankiškas reikalavimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas ir šioje dalyje tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas A. A. byloje sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo (4 b. l.) ir 270,00 Eur už biologinės tėvystės tyrimą (40-41 b. l.). Be to, ieškovą byloje atstovavo advokatė Daiva Balčiūnienė, todėl susidarė 847,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (40, 42-44 b. l.). Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo, reiškiantis savarankišką reikalavimą, A. N. byloje sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą dėl tėvystės nustatymo (28 b. l.), tačiau prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Kadangi ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintas visiškai, todėl iš atsakovės priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 75,00 Eur žyminis mokestis, 270,00 Eur išlaidos už biologinės tėvystės tyrimą ir 847,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Byloje teismas turėjo 8,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos valstybei iš atsakovės (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai, savarankišką reikalavimą tenkinti visiškai.

Nuginčyti A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvystę. Pripažinti, kad A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikas.

Nustatyti, kad A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) yra L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikas.

Pakeisti nepilnamečio vaiko L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę „A.“, į pavardę „N.“.

Šis sprendimas civilinės būklės aktų įrašų įstaigai yra pagrindas pakeisti vaiko L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą: panaikinti duomenis apie tėvą A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenis apie tėvą A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) bei pakeisti vaiko pavardę į „N.“.

Priteisti ieškovui A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, 270,00 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimties eurų) išlaidas už biologinės tėvystės tyrimą ir 847,00 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 8,72 Eur (aštuonių eurų, 72 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į vieną iš pasirinktų valstybės surenkamųjų banko sąskaitų (gavėjas – valstybinė mokesčių inspekcija prie LR fiannsų ministerijos, įmokos kodas -5660).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę, nustatyti tėvystę ir pakeisti vaiko pavardę įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.