- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- 1-247-517/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00649-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- D. R.
- Kaltinamasis
- K. B.
valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos-Ukmergės raj. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Batulevičiūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. B., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 kl. išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2004m. lapkričio 23d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 180 str.-areštu 50(penkiasdešimčiai) parų; 2) 2005m. sausio 25d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 135 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 9d.,-3m. ir 1 mėn. l/a, 2005m. kovo 31d. Vilniaus m. apygardos teismo nuosprendžiu buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir paskirta galutinė bausmė-5m. ir 2 mėn. l/a; 3) 2012m. spalio 08d. Ukmergės raj. apy. teismo pagal LR BK 140 str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas)-6(šešiems mėnesiams) viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai atidirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, 2013m. gegužės 07d. atliko viešųjų darbų bausmę ir išbrauktas iš duomenų registro, visi teistumai neišnykę,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2d., 140 str. 3d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis K. B., mušdamas, savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą ir, mušdamas, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent:
2013m. rugpjūčio 09d., apie 22³⁰ val., vakare, kaltinamasis K. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adesu: (duomenys neskelbtini), kilus šeimyniniam konfliktui vykusių išgertuvių metu, užsipuolė savo sugyventinę-pil. D. R., kurią tampė už plaukų ir su delnu du kartus sudavė į veidą, dėl ko pavartoto fizinio smurto pasekoje nukentėjusiajai D. R. buvo sukeltas fizinis skausmas, o konfliktą stebėjusiam jų mažamečiui sūnui-pil. N. B., gim. (duomenys neskelbtini), paprašius, kad jis(kaltinamasis K. B.) mamos nemuštų, kaltinamasis sugriebė savo mažamečiui sūnui-pil. N. B. už kaklo ir vieną kartą su delnu sudavė pastarajam į veidą, dėl ko pavartoto fizinio smurto pasekoje ir mažamečiam nukentėjusiajai A. B. buvo sukeltas fizinis skausmas.
Kaltinamasis K. B. kaltu, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos jis neatsimena, galimai 2013m. rugpjūčio 09d. jis savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), girtavo su sugyventine D. R.. Jo motina buvo gavusi pensiją, pasveikino jo mažametį sūnų su praėjusiu gimtadieniu, todėl ta proga nutarė atšvęsti. Jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nes gėrė alų su degtine. Dėl ko pradėjo konfliktuoti su sugyventine, dėl buvusio girtumo jis neatsimena, tačiau jie, būdami išgėrę, dažnai pasibara. Jis atsimena, kad konflikto metu sulaužė ar į grindis metė mobilaus ryšio telefoną. Kad tampytų sugyventinę D. R. už plaukų ar jai suduotų į veidą, jis neatsimena, nes buvo stipriai apgirtęs. Gal ir galėjo taip pasielgti, jeigu barnio metu jį buvo labai supykdę. Galbūt, dėl girtumo nekontroliuodamas savo veiksmų, jis galėjo pavartoti fizinį smurtą ir prieš savo mažametį sūnų, tačiau negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Jis jau yra buvęs teistas dėl smurto panaudojimo prieš sugyventinę D. R..
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis K. B. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 2d., 140 str. 3d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu išvardintu nukentėjusiųjų D. R. ir A. B. ir liudytojų E. P., J. B. ir L. J. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 13-14, 16, 21, 28-29, 31), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): įvykio vietoa apžiūros protokolu(b.l. 7-8) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 9-10), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 4-5), daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 17), daiktų apžiūros protokolu(b.l. 18) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 19), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenimis(kvitu)(b.l. 22) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kadangi abiejų veikų, kurios baudžiamojo įstatymo nėra priskirtos prie sunkių nusikaltimų, padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis K. B. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėjas) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.
Iš teisme išvardintų nukentėjusiosios D. R. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2013m. rugpjūčio 09d., apie 16⁰⁰-17⁰⁰ val., sugyventinis namuose girtavo, kuris ir jai pasiūlė išgerti, nes (duomenys neskelbtini), buvo jų sūnaus gimtadienis, kurį nutarė atšvęsti. Ji gėrė tik degtinę, o sugyventinis alų ir degtinę. Išgertuvių metu, apie 22³⁰ val., sugyventinis K. B. dėl kažko ant jos supyko, ėmė ją plūsti necenzūriniais žodžiais, po ko, užsipuolęs, pradėjo ją tampyti už plaukų ir du kartus su ranka sudavė jai į veidą. Jų mažametis sūnus N. B., gim. 2009m. rugpjūčio 04d., pradėjo šaukti, kad jos nemuštų. Tada K. B. pagriebė jsūnų už kaklo ir vieną kartą su delnu pliaukštelėjo per veidą. Ji puolė skambinti policijai, tačiau sugyventinis K. B. ištraukė iš jos rankų mobilaus ryšio telefoną ir, mesdamas ant grindų, jį sudaužė. Ji su vaiku pabėgo pas kaimynę Jūratę, kuri iškvietė policiją. Kūno sužalojimai nei jai, nei sūnui Nerijui padaryti nebuvo, jie abu tik patyrė fizinį skausmą ir labai išsigando. Sugyventinis K. B., būdamas išgėręs, prieš ją smurtauja jau nebe pirmą kartą(b.l. 13-14, 16, 21).
Iš teisme išvardinto mažamečio nukentėjusiojo A. B. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kad jam yra keturi metai. Tėvo vardas yra K., o pavardė-B.. Vieną dieną tėvas mušė motiną, davė jai į „ snukį “, o paskui ir jam davė į
„ snukį “(berniukas parodė į kairįjį skruostą). Sudavė vieną kartą, tačiau jam skaudėjo. Jis nenori, kad motina gyventų kartu su tėvu. Kai tėvas mušė motiną, buvo girtas, jam buvo baisu. Dar tėvas sudaužė motinos telefoną, po ko jie pabėgo pas kaimyną. Dabar jis su motina būna pas savo senelį kaime. Jis pyksta ant savo tėvo(b.l. 26).
Iš teisme išvardinto liudytojo E. P. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad tikslios datos neatsimena, buvo 2013m. rugpjūčio mėn. pradžia, kada jis svečiavosi pas K. B. bute, kur girtavo. Išgertuvių metu tarp K. B. ir jo sugyventinės kilo konfliktas. Kuo viskas baigėsi, jis nežino, nes, prasidėjus konfliktui, jis išėjo į namus ir nieko nematė(b.l. 28).
Iš teisme išvardinto liudytojos J. B. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kaimynas K. B. nuolat girtuokliauja ir dėl to šeimoje tarp jo ir jo sugyventinės vyksta konfliktai, ko pasekoje pastaroji nuolat atbėga prašyti pagalbos. 2013m. rugpjūčio mėn. pradžioje, apie 22³⁰ val., pas ją vėl buvo atbėgusi kaimynė su sūnumi . D. prašė iškviesti policiją, sakydama, kad sugyventinis nes K. ją muša. Ji išgirdo, kad kaimynas K. tranko bute duris, todėl kaimynę D. ir jos sūnų N. įsileido pas save į butą ir užrakino duris. Buvo iškviesta policija, kuri tikrai dažnai lankosi kaimynų bute. D. jai sakė, kad jos sugyventinis jai sudavė į veidą, tampė už plaukų, sakė
„ įsivaizduoji ir N. davė “. Kada ji dar kaimynės paklausė „ kaip čia dabar? “, tai D. jai kažkaip parodė, perbraukdama ranka per galvą, po ko ji supratusi, kad kaimynas sudavė savo sūnui per veidą ar per galvą. Paskui ji vaiko klausė, ar jį tėvas mušė, bet į tai berniukas jai nieko neatsakė. Kai kaimynė su sūnumi atėjo į jos butą, vaikas neverkė, jokių sumušimo žymių nesimatė. K. D. taip pat neverkė, ant jos irgi nesimatė jokių smurto žymių, tačiau, kai atvyko policija, D. verkė, sakė, kad vyras ją nėščią su gresiančiu persileidimu muša. Viskas vyksta dėl išgertuvių, o kaimynai abu dažnai geria dažnai, nors niekur nedirba(b.l. 31).
Iš teisme išvardinto liudytojo L. J. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad, gavus iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, 2013m. rugpjūčio mėn. pradžioje kartu su kolega-patruliu D. F. nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini). Bute buvo rasti neblaivūs K. B. ir jo sugyventinė. K. B. sugyventinė pasakė, kad sugyventinis sudavė jos sūnui į veidą ir nurodė, kad ir ją mušė. Sugyventinė atvedė sūnų, kuris pasakė, kad jam tėvas sudavė vieną kartą į veidą, kuris lyg minėjo ir tai, kad tėvas mušė ir jo motiną. Namuose buvusi K. B. motina prašė jos sūnų, kaip galimai smurtavusį asmenį, išvežti, sakydama, kad per savo sūnų ji negali ramiai gyventi nei ji, nei jos marti. K. B. motina dar minėjo, kad ji matė, kaip jos sūnus trenkė ir savo sūnui, o jos anūkui, ir marčiai. Ptas K. B. sakė, kad jis nieko nemušė(b.l. 29).
Iš teisme išvardinto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta, kur įvyko smurtas artimoje aplinkoje, yra butas daugiabučiame gyvenamajame name, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu bute buvo rasta netvarka, o virtuvėje rastas polietileninis maišelis su tuščiais plastikiniais 1 l talpos alaus buteliais ir skardinėmis duoda pagrindą daryti išvadą, kad bute buvo girtaujama(b.l. 7-10).
Iš teisme išvardinto byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo matyti, kad jame pagal nustatytą formą suformuluotų klausimų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo faktą artimoje aplinkoje, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios D. R. ir jos mažamečio sūnaus A. B., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenis aplinkybes(b.l. 4-5).
Iš teisme išvardinto byloje esančio daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji D. R. savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė mobilaus ryšio telefoną „ LG “, kurį kaltinamasis K. B. sudaužė, mesdamas į grindis, kilusio šeimyninio konflikto metu, dėl kurio nukentėjusioji jokių turtinių pretenzijų nereiškia(b.l. 17). Minėtas telefonas buvo apžiūrėtas ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos, o po to pagal pakvitavimą grąžintas jo teisėtai savininkei-nukentėjusiajai D. R.(b.l. 18-20).
Iš teisme išvardintų byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų(kvito) matyti, kad, patikrinus 2013m. rugpjūčio 09d., 23⁵⁸ val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo K. B. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 2,96 promilės girtumas(b.l. 22, 32).
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjęs pil. N. B., gim. 2009m. rugpjūčio 04d., dar nebuvo sulaukęs 14 metų amžiaus, t.y. mažametis, o nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu yra ir asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos(partnerystės)(LR BK 248 str. 2d.), tokiu būdu, teisminio tardymo metu patikrinus ikiteisminio tyrimo eigoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo K. B. padaryti tyčiniai nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų kilusio tarpusavio konflikto metu panaudojant fizinį smurtą tiek prieš kartu gyvenančią sugyventinę-nukentėjusiąją D. R., tiek ir motiną norėjusį užstoti mažametį savo sūnų, yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka tiek nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), požymius, t.y. fizinio skausmo savo šeimos nariui sukėlimas, padarytas prieš jį vartojant fizinį smurtą, tiek it nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 3d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), požymius, t.y. fizinio skausmo mažamečiui sukėlimas, padarytas jį mušant.
Spręsdamas kaltinamojo K. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.
Kaltinamasis K. B. padarė dvi veikas, kurios abi baudžiamojo įstatymo ir yra priskirtos prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam K. B. taikymo, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas tris kartus, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusius teistumus už ankstesnes veikas, tame tarpe ir už analogišką nusikaltimą, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir vėl nusikalto, vėl padarydamas naują nusikaltimą žmogaus sveikatai. Visa tai rodo kaltinamojo K. B. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymo reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis K. B. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis K. B. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę, tačiau su realiu laisvės atėmimu nesusijusią, sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytą galutinę bausmę. Pastarąją aplinkybę teismas laiko atsakomybę lengvinančia.
Įstatymas numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę(LR BK 56 str. 1d.). Kadangi tai buvo jau nebe pirmas kaltinamojo K. B. smurtavimo šeimoje atvejis, tik šį kartą fizinį smurtą panaudous dar ir prieš mažametį asmenį, teismas, atsižvelgdamas tiek į padarytų veikų aplinkybes, tiek ir į paties kaltinamojo K. B., kaip šiuo metu niekur nedirbančio ir darbo biržoje registruoto asmens, asmenybę, laiko, kad kaltinamajam, kaip ne vieną kartą buvusiam teistam ir toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už abi padarytas veikas turi būti paskirtinos tik sankcijose numatytos griežčiausios bausmių rūšys-terminuotas laisvės atėmimas, paskirtiną galutinę bausmę mažinant 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu. Visgi, kadangi smurtas buvo panaudotas artimoje aplinkoje, kuris jokių pasekmių nesukėlė, todėl, atsižvelgiant ne tik į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, bet ir į pačios teismo posėdyje dalyvavusios nukentėjusiosios D. R. išreikštą poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų sugyventinio-kaltinamojo K. B., su kuriuo augina ir jų bendrą vaiką, atžvilgiu taikymo, kuri, šiuo metu besilaukdama dar vieno vaiko ir norėdama išsaugoti šeimą bei tikėdama, kad vaiko tėvas padarė reikiamas išvadas iš savo netinkamo elgesio, kaltinamajam dovanoja ir prašo nebausti realia laisvės atėmimo bausme, ir įvertinus tai, kad anksčiau teistiems ir teistumą turintiems asmenims baudžiamasis įstatymas nenumato LR BK 75 str. taikymo apribojimų, laikytina, kad kaltinamasis K. B. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bausmės bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam K. B. tikslinga paskirtinos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskyrus įstatymo numatytus įpareigojimus(LR BK 75 str. 1-4d.d.).
Kadangi kaltinamajam K. B., kaip asmeniui, turinčiam psichikos sveikatos problemų, įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą baudžiamojoje byloje(LR BPK 51 str. 1d. 2p.), kaltinamojo interesus baudžiamojoje byloje atstovavusio advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
K. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 2d., 140 str. 3d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), ir nuteisti:
-pagal LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija)-laisvės atėmimu keturiems mėnesiams;
-pagal LR BK 140 str. 3d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija)-laisvės atėmimu septyniems mėnesiams.
LR BK 63 str. 4d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę paskirti devynis mėnesius laisvės atėmimo. LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu galutinės bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam K. B. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti toliau tęsti registraciją darbo biržoje, o darbo susiradimo atveju, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; b) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos kursą; c) įpareigoti nesilankyti kavinėse, baruose ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais ar vartojamas alkoholis, ir d) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.
LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam K. B. paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi.
Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2013m. rugpjūčio 09d., 23⁵⁸ val., iki 2013m. rugpjūčio 11d., 17⁵⁰ val., t.y. 2(dvi) kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamasis K. B. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.