Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiuo nuosprendžiu civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas 82,61 Eur civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiosios J. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A. S. nukentėjusiosios J. S. naudai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

7.1 Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti

7.2 Pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pripažino A. S. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo išvados grindžiamos ne tik nukentėjusiosios J. S. parodymais. Sprendžiant dėl A. S. kaltės buvo vertinama surinktų įrodymų visuma – kaltinamojo ir liudytojų G. P., J. R. – P., ekspertės R. G. parodymai, J. S. pareiškimas dėl prieš ją panaudoto smurto, iš polis.policija.lt gauti duomenys, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga, nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Tokiu būdu, priimdamas nuosprendį, teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todėl abejoti jo objektyvumu nėra teisinio pagrindo.

7.1 Pirmosios instancijos teismas laikė įrodytu, kad A. S. smurtą prieš savo sutuoktinę vartojo automobilyje Toyota, suduodamas pastarajai ne mažiau dvidešimties smūgių dešinės rankos kumščiu, taip pat grįžus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai sudavė ne mažiau dvidešimties kartų kojomis į įvairias kūno vietas, ne mažiau dvidešimties kartų abejomis rankomis sudavė J. S. į veidą, taip pat, laikydamas ją už žandikaulio, pakėlė nuo lovos ir tris kartus trenkė jos pakaušį į kambario sieną, laikydamas nukentėjusiąją už plaukų, vilko ją grindimis iki virtuvės, kur virtuviniu peiliu nupjovė pastarajai plaukus. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. nesutinka, kad sudavė būtent tokį, kaltinime nurodytą smūgių kiekį, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nukentėjusiosios parodymus laikė nuosekliais, kadangi pastaroji yra suinteresuota bylos baigtimi ir jos duoti parodymai prieštarauja byloje esančiai eksperto išvadai.

7.2 Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nukentėjusiosios duotus parodymus tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, nesutinka su apelianto argumentu, kad pastarieji nėra nuoseklūs bei kad jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Apklausta pirmosios instancijos teisme J. S. parodė, kad grįžtant iš oro uosto į namus nuteistasis automobilyje pradėjo smurtauti prieš ją, t.y. pradėjo ją ranka trankyti į veidą, rankas, sudavė apie dvidešimt smūgių. Būnant namuose, A. S. paėmęs ją už kaklo, trenkė galvą į sieną, spardė gulinčią į šonus, kojas, sudavė kumščiais, peiliu nupjovė jai plaukus. Teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsini nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos pastaroji patvirtino (1 t., b.l. 25-27). 2015 m. gruodžio 24 d. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nurodė kad A. S. prieš ją pradėjo smurtauti automobilyje, pakeliui iš oro uosto į namus, suduodamas jai dešinės rankos kumščiu į veidą ne mažiau kaip dvidešimt kartų. Grįžus į butą, sutuoktinis ją ir toliau daužė ir spardė į įvairias kūno vietas, t.y. mažiausiai dvidešimt kartų kumščiais ir dvidešimt kartų spyrė koja. Taip pat tris kartus, pagriebęs ją už žandikaulio, trenkė į sieną. Virtuvėje peiliu nupjovė jos plaukus (1 t., b.l. 16-17). Analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir apklausos, vykusios 2016 m. spalio 6 d. metu (1 t., b.l. 20). Taigi matyti, kad nukentėjusioji J. S. viso baudžiamojo proceso metu nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, t.y. kiek smūgių jai buvo suduota ir į kokias kūno vietas, ir tokius pastarosios parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip nuoseklius. Be to, kaip akcentuojama skundžiamame nuosprendyje, J. S. parodymus patvirtina ir apklaustų liudytojų parodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytoja G. P. parodė ryte gavusi iš nukentėjusiosios nuotrauką per pokalbių programėlę „Viber“, kurioje matėsi, kad nukentėjusioji sumušta – akys užtinusios, visas veidas mėlynas. Kitą dieną ji pas nukentėjusiąją nuvažiavo, įkalbėjo nuvažiuoti į ligoninę. J. S. jai pasakojo, kad nuteistasis pastarąją pradėjo mušti automobilyje, po to mušė, spardė namuose, nupjovė plaukus (2 t., b.l. 27-28). 2015 m. gruodžio 24 d. pareiškime policijos įstaigai J. S. nurodė, kad 19 d. ją sumušė vyras, trenkė jai su kumščiais į veidą, spardė kojomis, jos galvą daužė į sieną, peiliu nupjovė jai plaukus, o smurtauti, t.y. kumščiu daužyti veidą sutuoktinis pradėjo automobilyje, vežant ją iš oro uosto (1 t., b.l. 1).

7.3 Nepripažindamas savo kaltės dėl dalies nukentėjusiajai suduotų smūgių, apeliantas nurodo, kad specialisto išvadoje sužalojimų ant J. S. kūno nustatyta kur kas mažiau, taip darydamas išvadą, kad nukentėjusioji teikia melagingus paaiškinimus. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G4371/15(15) nurodyta, kad J. S. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairėje šlaunyje, įbrėžimas viršutinės lūpos gleivinėje su minkštųjų audinių patiniu, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje. Sužalojimai galimai padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu (1 t., b.l. 22). Be to, kreipdamasi į specialistą, J. S. ne tik nurodė, jog buvo sutuoktinio daužoma kumščiais bei spardoma į įvairias kūno vienas, tačiau taip pat nurodė ir aplinkybę, kad jai peiliu buvo nupjauti plaukai. Išvadą surašiusi specialistė R. G., apklausta pirmosios instancijos teisme metu, šią išvadą patvirtino, nurodydama, kad buvo mažiausiai keturi trauminiai poveikiai. Pažymėtina, jog nukentėjusioji į minėtą Medicinos tarnybos įstaigą kreipėsi tik 2015 m. gruodžio 30 d., t.y. praėjus kone dviem savaitėms po nusikalstamos veikos padarymo. Neabejotina, jog per tokį reikšmingą laiko tarpą tam tikri sužalojimai jau galėjo būti išnykę. Taigi vien tai, kad specialisto išvadoje užfiksuotas trauminių poveikių skaičius yra ženkliai mažesnis, nei inkriminuotas nuteistajam, nesudaro objektyvaus pagrindo teigti, kad nukentėjusioji duoda melagingus parodymus, siekdama gauti kuo didesnį jai padarytos žalos atlyginimą. Be to, kaip minėta, J. S. parodymai yra nuoseklūs viso proceso metu, jie neprieštarauja liudytojų duotiems parodymams bei kitiems byloje surinktiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad netikėti J. S. duotais parodymais nėra pagrindo. Tuo tarpu, paties apelianto duoti parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs, jų nepatvirtino liudytojų parodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai ir tokia nuteistojo pozicija, kuomet jis prisipažino tik iš esmės byloje surinktų įrodymų pagrindu (t.y. pripažino tokį smūgių kiekį, koks buvo nustatytas specialisto išvadoje) pagrįstai pripažinta kaip gynybinė pozicija.

8.1 Apeliantas A. S. nesutinka su jam paskirta laisvės apribojimo bausme, kadangi neturės galimybės tęsti darbo užsienyje. Nurodo, kad bausmė buvo netinkamai individualizuota.

8.2 Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8.3. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. S., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė ir, individualizuodamas bausmę, pagal BK 61 straipsnio 1, 2 dalis, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t.y. į nusikalstamos veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, nuteistojo asmenybę (neteistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, dauguma paskirtų baudų nesumokėta), nusikalstamais veiksmais padaryta žala neatlyginta. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas skyrė nuteistajam laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatant mažesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis. Nors skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas motyvų, kodėl prašoma skirti viešųjų darbų bausmė neatitiktų bausmei keliamų tikslų, plačiau neaptarė, aukštesnės instancijos teismas su tokia pozicija sutinka, kadangi apeliantas yra nuteistas už tyčinį smurtinio pobūdžio nusikaltimą, įvykdytą prieš savo šeimos narį. Nukentėjusiosios teigimu, smurtas prieš ją buvo vartojamas ir anksčiau. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, viešųjų darbų bausmė pakankamai nesuvaržytų ir nedarytų teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui, nepadėtų pašalinti neteisėto elgesio priežasčių, o galimai atvirkščiai - neigiamai paveiktų jo požiūrį į teisę ir moralės normas ir tuo grindžiamus visuomeninius santykius. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo pobūdį ir aplinkybes, yra tikslinga tam tikrą teismo nustatytą laiką kontroliuoti nuteistojo elgesį bei kaip jis vykdo skirtus įpareigojimus, taip koreguojant nuteistojo elgesį teigiama linkme.

8.4 Nepagrįsti nuteistojo skundo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog iki nusikalstamos veikos padarymo apeliantas dirbo užsienyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuosprendžio priėmimo metu A. S. Lietuvos Respublikoje nedirbo, duomenų, kad turėjo darbą užsienio valstybėje byloje nėra, nors nuteistasis nurodė dirbantis Švedijoje, jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų teismui nepateikė. Taigi vertinti tokias aplinkybės pirmosios instancijos teismui iš esmės nebuvo pagrindo. Be to, kaip nurodyta, viešųjų darbų bausmės skyrimas nedarytų teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai neskirta.

9.1 Apeliantas nesutinka ir su nukentėjusiajai priteista suma neturtinei žalai atlyginti, prašydamas šią sumą sumažinti iki 200 Eur.

9.2 Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

9.3 Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

9.4 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, atsižvelgtina ir į individualias nukentėjusiojo savybes; tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan.; esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016).

9.5 Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, konstatavo, jog nukentėjusioji J. S. dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į medikus sveikatos sutrikdymo masto nustatymui, patyrė fizinė skausmą, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, nutrūko įprastas gyvenimo ritmas. Taip pat atsižvelgta į nuteistojo veiksmų intensyvumą, laiko tarpą, kurį buvo atliekami neteisėti veiksmai. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog sprendžiant priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, buvo atsižvelgta į visus žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus ir nenukrypta nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių.

9.6 Nuteistasis teigia, kad nukentėjusiosios patirtos sužalojimo pasekmės nebuvo pagrįstos jokiais dokumentais, vis dėlto, teismas neabejoja, kad nusikalstami A. S. veiksmai sukėlė J. S. išties didelius neigiamus išgyvenimus. Apeliantas prieš nukentėjusiąją smurtavo mažiausiai pusvalandį, nuo pat kelionės iš oro uosto į namus pradžios, savo veiksmus tęsė ir grįžus į butą, buvo suduota išties daug smūgių, be jokios priežasties, nieko nukentėjusiajai nepaaiškinus, o tik nuolat visą šį nurodytą laiką suduodant jai smūgius į įvairias kūno vietas. Akivaizdu, kad toks nuteistojo elgesys privertė J. S. ne tik kęsti fizinius skausmus, tačiau ir sunerimti dėl jų baigties, išsigąsti (nukentėjusioji nurodė nuteistojo prašiusi jos neužmušti). Nukentėjusioji, kaip nurodė, bandė bėgti iš automobilio, kuomet dar nebuvo grįžę namo, buvo visa kruvina, tačiau A. S. ją jėga sulaikė. Tiek iš specialisto išvadoje užfiksuotų duomenų (primintina, kad specialistė nukentėjusiąją apžiūrėjo tik po dviejų savaičių), tiek iš byloje pateiktos nuotraukos matyti, kad sužalojimai išties akivaizdūs, padaryti nukentėjusiajai ant veido, taigi natūralu, jog po tokių sumušimų buvo apribotos moters galimybės bendrauti su artimaisiais, draugais, apskritai išeiti iš namų. Negana to, buvo nukirpta net 30 cm J. S. plaukų, taip pakenkiant nukentėjusiosios išvaizdai, pažeminant ją. Nukentėjusioji paaiškino, kad sutuoktinis smurtavo ir anksčiau, tačiau taip stipriai sumušta buvo pirmą kartą, taigi neabejotina, kad moteris išties jautė baimę, nerimą dėl ateities, savo sveikatos.

9.7 Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nepateikta duomenų, jog dėl sužalojimo J. S. buvo taikytas stacionarus ar ambulatorinis gydymas, taip pat atsižvelgė į apelianto turtinę ir socialinę padėtį, atitinkamai sumažindamas prašomos priteisti sumos dydį. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su tokia skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo pozicija. Dar labiau sumažinti neturtinės žalos dydį apelianto skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

10. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. S. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis, taip pat tinkamai individualizavo bausmę ir tinkamai taikė civilinės teisės nuostatas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Tokiu būdu, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.