Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-277-297/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-17
Bylos Nr.
1-277-297/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Nukentėjusysis
T. D.
Kaltinamasis
M. T., R. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-277-297/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33671-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 17 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė,sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei,dalyvaujant prokurorei Redai Berčiūnienei,nukentėjusiajam T. D.,kaltinamiesiems M. T., R. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neturintis galiojančio teistumo, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje;

R. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamieji R. T. ir M. T. 2018 m. liepos 14 d. apie 18.30 val. savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, veikdami bendrai, sumušė T. D., o būtent: kaltinamasis R. T., sugriebęs T. D. už rankų žasto srityje, pargriovė jį ant žemės ir, suėmęs už kaklo, jį spaudė, tuo metu kaltinamasis M. T. sudavė smūgius kojomis T. D. į kairį šoną ir rankų alkūnėmis ne mažiau kaip 5 smūgius į nugarą, tuo pat metu R. T. sudavė kėde ne mažiau kaip 5 kartus T. D. į nugarą ir rankomis laikė už kaklo, užlaužė rankas, o M. T. spyrė jam į kairį šoną, M. T. sudavė nukentėjusiajam kojomis iš viso ne mažiau kaip 10 kartų, taip mušdami kaltinamieji R. ir M. T. sukėlė nukentėjusiajam T. D. fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų kairės akies apatinio voko srityje, dešinės ausies kaušelyje, sprando dešinėje, nugaros abiejose pusėse, kairio žasto srityje, odos nubrozdinimo dešinio kelio sąnario srityje.

Kaltinamasis R. T. kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad konfliktas su nukentėjusiuoju T. D. buvo abipusis, kiek tiksliai smūgių sudavė T. D. jis nežino, bet su kėde jo nemušė, be to, šiame konflikte kaltinamojo tėvas M. T. nedalyvavo. Kaltinamasis taip pat neigė, kad konflikto metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Paaiškino, kad jis su šeima (sugyventinė ir du vaikai) gyvena tėvo M. T. sodyboje (duomenys neskelbtini). Kaltinime nurodytą dieną jis ryte išgėrė stiklinę alaus. Vėliau reikėjo nuvažiuoti iki parduotuvės, bet jis nenorėjo pats vairuoti, baiminosi dėl anksčiau išgerto alaus, todėl telefonu susisiekė su kaimynu V. K. ir šis pasakė, kad iki parduotuvės gali pavežti T. D., kurį kaltinamasis pažinojo iš matymo, anksčiau tarp jų nėra buvę konfliktų. T. D. atvažiavo lengvuoju automobiliu, kurį vairavo jo žmona A. D.. Išlipęs iš automobilio, T. D. išsyk paprašė sumokėti 50 Eur už paslaugą. Kaltinamasis pasipiktino, kad T. D. paprašė tokio dydžio atlygio už nuvežimą iki parduotuvės, kuri buvo už 2 km, todėl liepė jam važiuoti iš jų kiemo. T. D. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kaltinamasis nurodė nemėtęs į nuvažiuojantį automobilį jokių daiktų, kamuolį gal ir paspyrė, bet netaikė į automobilį. Netikėtai T. D. grįžo į jų kiemą, nešdamasis rankoje akmenį. Tuo akmeniu jis sudavė kaltinamajam į krūtinę, prieš tai jis dar pastūmė kieme buvusią kaltinamojo mažametę dukterį A.. Supykęs kaltinamasis suėmė rankomis T. D. už abiejų rankų žasto srityje ir, panaudojęs kovinių imtynių veiksmus, pargriovė jį ant žemės ir sudavė rankomis smūgius jam į šonus. T. D. aktyviai gynėsi, sudavinėjo smūgius kaltinamajam, jie abu galynėjosi, vartėsi. Kaltinamojo tėvas M. T. į konfliktą nesikišo, jo apskritai šalia nebuvo. Konflikto vietoje buvo moteris, girdėjo ją sakant „paleisk“. Kaltinamasis nurodė neprisimenantis, ar buvo užlaužęs nukentėjusiajam rankas, ar sudavė jam smūgius į nugarą, bet tikrai buvo taip, kad jis, laikydamas T. D. už kaklo, spaudė jį prie žemės, tada T. D. sugriebė jam už tarpukojo ir suspaudė, todėl kaltinamasis jį paleido. Su kėde jis T. D. nemušė. Sudavė nukentėjusiajam iš viso 6–8 smūgius. Vėliau, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis nukentėjusiojo atsiprašė ir atlygino jam padarytą žalą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamasis M. T. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad iki įvykio su nukentėjusiuoju T. D. buvo nepažįstamas. Kaltinime nurodytą dieną jis matė, kad į jų sodybos kiemą buvo atvažiavęs lengvasis automobilis, iš kurio išlipo T. D. ir kalbėjosi su jo sūnumi R. T., bet pokalbio negirdėjo ir nesidomėjo, tuo momentu jis buvo užsiėmęs su dviem anūkais. Kai T. D. išvažiavo, kaltinamasis su anūkais nuėjo į lauko virtuvę, kur buvo ir jo marti R. T.. Po kokių 5 min. jis pro langą pamatė, kad į kiemą ateina T. D., kuris rankoje turėjo akmenį. Tarp T. D. ir kieme buvusio R. T. prasidėjo muštynės, susikibę jie nugriuvo ant žemės, galynėjosi, vartėsi, sudavinėjo vienas kitam smūgius. Kaltinamasis visą laiką, kol vyko muštynės, buvo lauko virtuvėje ir stebėjo konfliktą pro langą, jis į kiemą nebuvo išėjęs ir smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Jam tiesiog nebuvo reikalo įsikišti į konfliktą ir eiti ginti sūnaus, nes šis akivaizdžiai fiziškai pranašesnis už T. D.. Kodėl nukentėjusysis jį apkalba, sakydamas, kad jis neva irgi jį mušė, kaltinamasis nežino. Tą dieną jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, tik ryte su sūnumi Romu jie išgėrė po stiklinę alaus.

Teisme apklaustas nukentėjusysis T. D. parodė, kad 2018 m. liepos 14 d. apie 18.30 val. jis buvo nuvažiavęs pas kaltinamuosius į jų sodybą (duomenys neskelbtini), nes R. T. paprašė nuvežti iki parduotuvės, žadėjo už tai atsilyginti. Pas T. važiavo kartu su žmona, kuri vairavo automobilį, nes jis pats buvo išgėręs. Kai nuvažiavo, žmona liko sėdėti automobilyje, o jis išlipo ir pradėjo kalbėtis su priėjusiu R. T.. Jo paprašė iš karto atsiskaityti už nuvežimą. R. T. pasakė, kad duos 3 Eur. Nukentėjusysis atsisakė už 3 Eur važiuoti iki parduotuvės ir, jiems nesusitarus, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Matė, kad kaltinamasis R. T. ir pastarojo tėvas, kuris pokalbio metu buvo šalia jų, liko nepatenkinti. Nukentėjusiojo sutuoktinei atbuline eiga judant iš sodybos kiemo, R. T. metė į automobilį kamuolį, paskui plastikinį bakelį, kuris pataikė į mašinos priekinį stiklą. Supykęs nukentėjusysis išlipo iš automobilio ir nuėjo aiškintis su R. T.. Matė, kad kieme be R. T. buvo ir jo sugyventinė su vaikais bei tėvas M. T.. Nukentėjusysis nepamena, ar jis turėjo rankoje akmenį, bet juo R. T. tikrai nesmūgiavo, nes jie iš karto susikibo rankomis ir pradėjo grumtis, tuo pat metu sudavinėjo vienas kitam smūgius kumščiais, paskui abu nugriuvo ant žemės ir galynėjosi toliau. R. T. užlaužė nukentėjusiajam rankas ir laikė užlaužęs, o jo tėvas tuo metu spardė nukentėjusiajam į šoną ir krūtinę. Dar jautė smūgius į nugarą, kuo buvo suduota nematė, tik vėliau jam žmona pasakojo, kad R. T. smūgiavo jam į nugarą su kėde. Nukentėjusysis tikslaus smūgių skaičiaus nežino, neskaičiavo, nes buvo streso būsenoje, tačiau smūgių buvo daug, apie 10. R. T. buvo suėmęs jam už kaklo ir laikė, spausdamas prie žemės, kad jis negalėtų judėti, o tuo metu M. T. spardė nukentėjusiajam į šoną, spyrė daug kartų. Nukentėjusysis stengėsi ištrūkti, jis sugriebė R. T. už tarpukojo, tada šis paleido jį ir taip jis ištrūko iš kaltinamųjų, nubėgo į savo automobilį ir jie su žmona išvažiavo. Nuvažiavo pas žmonos giminaitį V. K.. Dėl kojomis suduotų smūgių nukentėjusysis jautė stiprų skausmą krūtinės srityje, todėl jam buvo iškviesta greitoji med. pagalba, kuri nuvežė jį į ligoninę. Po to jis savaitę laiko buvo nedarbingas. Dėl sumušimo kreipėsi į policiją. Vėliau kaltinamasis R. T. jo atsiprašė, atlygino žalą, todėl jis pretenzijų kaltinamiesiems neturi.

Liudytoja A. D., apklausta teisme, patvirtino, kad jos sutuoktinį T. D. sumušė abu kaltinamieji. Tai įvyko T. sodybos kieme. Tą dieną jos sutuoktinis sutiko pavėžėti R. T. iki parduotuvės, šis žadėjo atlyginti už kurą. Kai nuvažiavo pas juos ir T. D. paprašė iš karto susimokėti, R. T. labai supyko, pradėjo elgtis agresyviai. Supratusi, kad gali kilti konfliktas, A. D. pasakė, kad jie išvažiuoja. T. D. įlipo į automobilį. Jiems išvažiuojant iš kiemo, R. T. metė į mašiną bakelį, spyrė kamuolį, pataikė į mašinos stiklą. T. D. supyko, jis išlipo ir nuėjo prie R. T.. Liudytoja nusekė iš paskos. Ji matė, kaip R. T. sugriebė T. D. už atlapų ir stūmė į krūmus, paskui parvertė jį, jis gulėjo kniupsčias, ir laikė už kaklo, kad negalėtų atsikelti, o tuo tarpu R. T. tėvas spardė T. D., sudavė apie 10 smūgių į kairį šoną, be to, jis, sunėręs rankas, alkūnėmis trankė T. D. į nugarą. Liudytoja verkė ir prašė paleisti jos vyrą, bet kaltinamieji nesiliovė jį mušę. Vienu metu T. D. pavyko atsistoti, tada R. T. atsinešė nuo terasos prie namo kėdę ir ja trenkė T. D. 5–7 kartus, paskui vėl parvertė jį ant žemės, tada M. T. dar kelis kartus spyrė nukentėjusiajam į šoną. Paskui R. T. užlaužė T. D. rankas ir taip laikė, tada nukentėjusysis sugriebė jam už tarpukojo, šis suriko iš skausmo, tuomet M. T. prišokęs dar kelis kartus įspyrė nukentėjusiajam. Muštynės nutrūko, kai nepažįstamas vaikinas paklausė kas vyksta. Liudytoja pakėlė sutuoktinį nuo žemės ir jie išvažiavo. T. D. veidas buvo kruvinas, jis skundėsi, kad skauda šoną, į kurį spardė M. T.. Jie nuvažiavo pas V. K., ten liudytoja paskambino policijai ir iškvietė greitąją med. pagalbą, kuri pristatė nukentėjusįjį į ligoninę, ten nustatė, kad kaulų lūžių nėra, tik stiprus sumušimas. Viso konflikto metu kieme buvo ir įvykį matė R. T., kaltinamojo R. T. sugyventinė, kuri irgi prašė R. T. baigti muštynes.

Teisme apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad įvykio dieną jam paskambino netoliese gyvenantis kaltinamasis R. T. ir paprašė parvežti alaus. Pasakė, kad jis negali važiuoti, nes yra išgėręs. Tuo metu pas V. K. buvo užvažiavęs T. D. su žmona, todėl jis perdavė telefoną T. ir iš pokalbio suprato, kad jie susitarė dėl nuvežimo į parduotuvę. T. D. sėdo į automobilį, kurį vairavo jo sutuoktinė, ir išvažiavo. Po pusvalandžio A. D. parvežė savo vyrą sumuštą. Sumušimo žymės buvo akivaizdžios, T. D. veidas buvo kruvinas, matėsi prakirstas skruostas, sužalota lūpa. A. D. pasakė, kad jį sumušė R. T. ir pastarojo tėvas.

Teisme apklausta liudytoja R. T. patvirtino, kad įvykio dieną į T. sodybą buvo atvažiavęs nukentėjusysis T. D., kuris sutiko nuvežti jos sugyventinį R. T. iki parduotuvės, bet kai T. D. paprašė už tai sumokėti 50 Eur, jos uošvis M. T. liepė jam važiuoti iš jo kiemo. T. D. išvažiavo, bet netrukus vėl grįžo atgal, atsinešė rankoje akmenį. Liudytoja su abiem mažamečiais vaikais nuėjo į lauko virtuvę, kad vaikai nematytų konflikto. M. T. irgi atėjo į lauko virtuvę, o R. T. liko kieme vienas. Pro langą ji matė, kaip T. D. akmeniu trenkė R. T. į petį, o tada jie abu susiėmė ir pradėjo muštis, rankomis sudavinėjo smūgius vienas kitam, grūmėsi, buvo pargriuvę ant žemės. M. T. visą laiką buvo lauko virtuvėje ir konflikte nedalyvavo. Kieme buvo ir muštynes matė nukentėjusiojo sutuoktinė, kuri rėkė, kad vyrai baigtų muštis.

Liudytojas G. K., apklaustas teisme, parodė, kad jis iš matymo pažįsta abu kaltinamuosius, tačiau neprisimena, kad jų sodybos kieme būtų matęs kokį nors konfliktą.

Iš T. D. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2018 m. liepos 15 d. T. D. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK nurodydamas, kad 2018 m. liepos 14 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) esančios sodybos kieme jį sumušė iš matymo pažįstami asmenys. Įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos D. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. liepos 14 d. 19.50 val. policijos Operatyvaus valdymo skyriuje gautas telefoninis pranešimas iš Alytaus apskrities S. Kudirkos centrinės ligoninės priėmimo skyriaus, kad T. D. nustatytas alkūnės patempimas, krūtinės ląstos sumušimas, nukentėjusysis išleistas į namus (b. l. 14).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini); nustatyta, kad sodyboje yra vieno aukšto medinis gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, prie įvažiavimo į sodybos teritoriją yra vartai, priešais juos – šulinys. Kieme, 5,5 m atstumu nuo vartų, žolėje rastas ir paimtas akmuo (1 t., b. l. 17–24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 673/2018(06) patvirtina, kad nukentėjusiajam T. D. buvo padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies apatinio voko srityje, dešinės ausies kaušelyje, sprando dešinėje, nugaros abiejose pusėse, kairio žasto srityje, odos nubrozdinimas dešinio kelio sąnario srityje; šie sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje, tiek smūgiuojant, tiek krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus; sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip 8 trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 32).

Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pranešimas ir objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad BPC pateikė telefoninio pranešimo garso įrašą, kuriuo fiksuota, kad 2018 m. liepos 14 d. 17.58 val. BPC gautas moters, prisistačiusios D., telefoninis pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) buvo užpultas ir sumuštas jos sutuoktinis, jie iš ten pabėgo; dar nurodė, kad „pažįstamas išsikvietė, kad pavežt į (duomenys neskelbtini), o jį paėmė ir sulupo visą“, moteris prašė iškviesti policiją ir greitąją med. pagalbą (1 t., b. l. 53, 54–55).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad nukentėjusysis T. D. pateikė marškinėlius, kuriais jis vilkėjo konflikto metu, juos apžiūrėjus, prie kaklo apvado, žemiau dešinio peties siūlės, nustatyta 4x2 cm plėštinė skylė (1 t., b. l. 74, 76–78).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja A. D. nusikaltimo vietoje patvirtino parodymus apie kaltinamųjų ir nukentėjusiojo veiksmus (1 t., b. l. 100–108).

Akistatoje su M. T. nukentėjusysis T. D. ir liudytoja A. D. patvirtino, kad kaltinamasis M. T. spardė T. D., suduodamas smūgius į šonkaulius (1 t., b. l. 72–73, 95–96).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinimas R. T. ir M. T. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra įrodytas.

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo T. D. įvyko konfliktas, kuris kilo dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų. Kaltinamasis R. T., aiškindamas apie konflikto aplinkybes, pripažino, kad jis mušėsi su nukentėjusiuoju, pargriovė jį ant žemės, kumščiais sudavė jam į įvairias kūno vietas, buvo užlaužęs rankas, dėl ko galėjo atsirasti nukentėjusiajam nustatyti kūno sužalojimai, bet teigė, kad jo tėvas muštynėse nedalyvavo. Kaltinamasis M. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme savo kaltę neigė ir aiškino, kad jis nukentėjusiojo atžvilgiu nesmurtavo, apskritai jis nebuvo konflikto vietoje. Teismas kaltinamųjų paaiškinimus, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo tik R. T., vertina kaip gynybinius, duotus siekiant sušvelninti atsakomybę. Nukentėjusysis T. D. jau pirminiame pareiškime nurodė, kad konflikto metu jį sumušė pažįstami asmenys, t. y. ne vienas asmuo. Ir vėliau jis viso proceso metu nuosekliai ir vienodai aiškino, kad jį sumušė abu kaltinamieji bendrais veiksmais. Nukentėjusysis ir kaltinamieji buvo pažįstami, konfliktas vyko dienos metu, privačioje aplinkoje, taigi, abejoti, kad nukentėjusysis galėjo nematyti ar nepažinti kas prieš jį smurtavo, pagrindo nėra. Nukentėjusysis detaliai apibūdino kiekvieno kaltinamojo atliktus smurtinius veiksmus, t. y. kad R. T. jį pargriovė ant žemės, rankomis smūgiavo į šonus, laikė už kaklo ir spaudė prie žemės, užlaužė rankas, o tuo pat metu šalia buvęs M. T. sudavė apie 10 smūgių kojomis į šoną, krūtinę. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu, nes juos patvirtina kiti įrodymai. Liudytoja A. D., kuri matė visą konflikto eigą, patvirtino, kad kaltinamasis R. T. pastūmė T. D. ir jį pargriovė ant žemės, laikė, suėmęs už kaklo, o tuo tarpu kaltinamasis M. T. spardė kojomis T. D. į šoną, trankė sunertų rankų alkūnėmis jam į nugarą. Tokius pačius parodymus A. D. davė ir per apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją ((1 t., b. l. 114–116). Teismo med. specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai veide, sprande, nugaros abejose pusėse, kairio žasto srityje, t. y. tose vietose, į kurias nukentėjusiojo ir liudytojos A. D. teigimu kaltinamieji sudavė smūgius. Padaryti sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Konflikto metu buvo suplėšyti nukentėjusiojo marškinėliai, tai patvirtina daiktų apžiūros protokolas. Įvertinęs aptartus duomenis, teismas kritiškai vertina kaltinamųjų parodymus, kad nukentėjusysis buvo sužalotas vieno kaltinamojo R. T. veiksmais. Pažymėtina, kad kaltinamasis R. T., duodamas parodymus apie konflikto eigą, nebuvo nuoseklus, vienaip aiškino šiame tyrime, o kitame ikiteisminiame tyrime, kuris buvo pradėtas jo pareiškimo pagrindu dėl to, kad T. D. sudavė jam akmeniu smūgį į krūtinę ir pastūmė jo mažametę dukterį, kuri nugriuvo ir susižalojo ranką, R. T. nurodė, kad neprisimena, kuris pirmas pradėjo muštynes – jis ar T. D., taip pat jis nurodė, kad galėjo suduoti smūgius T. D. ne tik rankomis, bet ir kėde, bei paneigė tą aplinkybę, kad T. D. pastūmė jo mažametę dukrą (1 t., b. l. 147–148). Ikiteisminis tyrimas, pradėtas R. T. pareiškimo pagrindu, prokuroro 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu nutrauktas (1 t., b. l. 153–155). Liudytoja R. T., teisme patvirtinusi kaltinamųjų iškeltą versiją, kad M. T. konflikte nedalyvavo, taip pat nebuvo nuosekli, ikiteisminio tyrimo metu ji aiškino, kad muštynių metu tiek ji su vaikais, tiek ir M. T. buvo kieme, o ne lauko virtuvėje. Teismo vertinimu, liudytojos R. T. parodymai nėra patikimi, nes ji, būdama kaltinamųjų šeimos narė, gali būti suinteresuota bylos baigtimi. Mažametės A. T. parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jų nepatvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys, todėl teismas jais nesiremia. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog abu kaltinamieji, veikdami bendrai, tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį T. D. ir jų veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiajam sukeltu fiziniu skausmu bei jam konstatuotu nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamųjų veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Nors kaltinamasis R. T. teigė, kad nukentėjusysis pirmas pradėjo vartoti fizinį smurtą, tačiau ši aplinkybė nekeičia veikos kvalifikavimo, nes pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes žodinis konfliktas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo peraugo į abipuses muštynes ir kaltinamųjų veiksmus nulėmė ne būtinybė gintis nuo nukentėjusiojo, bet pyktis dėl pastarojo elgesio, kai T. D. atsisakė nuvežti iki parduotuvės pirkti alaus ir grįžo į kaltinamųjų sodybą aiškintis santykių. Pagal formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad, esant specifinei, konfliktinei muštynių situacijai, kai muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, besiginančiųjų nėra – abi pusės yra puolančiosios, todėl teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2013, 2K-520-303/2015 ir kt.). Pagal byloje nustatytas faktines įvykio aplinkybes nėra žinomas tikslus nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti ne mažiau aštuoniais trauminiais poveikiais. Ir nors smūgių skaičius šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nes yra neabejotinai nustatyta, kad kaltinamųjų smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau teismas, remdamasis nukentėjusiojo ir liudytojos A. D. parodymais teisme, kad R. T. pargriovė nukentėjusįjį ir laikė, kad jis negalėtų aktyviai priešintis, dar sudavė į nugarą kėde, užlaužė jo rankas, o tuo metu M. T. spardė nukentėjusiajam į kairį šoną ir trankė alkūnėmis į nugarą, patikslina kaltinimą, kad M. T. konflikto metu įspyrė nukentėjusiajam iš viso ne mažiau kaip 10 kartų.

Bausmės skyrimo ir kiti klausimai

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos kelios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji R. T. ir M. T. padarė nesunkų nusikaltimą, kuriuo buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamieji veikė bendrininkų grupe, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę sunkinančia. Tai, kad kaltinamieji nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio, nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinamųjų neblaivumo laipsnį ir kad neblaivumas šiuo atveju turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, taip pat atlygino nuostolius ligonių kasai. Kaltinamojo M. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. M. T. neturi galiojančio teistumo, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, psichikos-priklausomybių ligų įskaitoje neįrašytas, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 15–22). Kaltinamasis R. T. teisiamas pirmą kartą, buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, psichikos-priklausomybių ligų įskaitoje neįrašytas (b. l. 175, 176–178), verčiasi žemės ūkio veikla. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, abiems kaltinamiesiems skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė, artima BK 46 straipsnio 2 dalyje nustatyto šios bausmės minimumo ir maksimumo vidurkiui. Nors nukentėjusysis T. D. pareiškė, kad jis pretenzijų kaltinamiesiems neturi, tačiau teismas nemato pagrindo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias kaltininko atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, nes kaltinamasis R. T. kaltę pripažino tik iš dalies, o kaltinamasis M. T. kaltės apskritai nepripažino.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 20,08 Eur išlaidų už nukentėjusiajam T. D. suteiktas gydymo paslaugas atlyginimo. Kaltinamasis R. T. savo noru patenkino ieškovo reikalavimą, tuo pagrindu civilinis ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad ieškovui yra žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės (1 t., b. l. 49, 51). Esant tokioms aplinkybėms, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktas).

Bylos nagrinėjimo teisme eigoje susidarė 20,86 Eur dydžio proceso išlaidos, susijusios su kelionės išlaidų apmokėjimu liudytojui G. K.. Šios išlaidos išieškotinos iš abiejų kaltinamųjų lygiomis dalimis (BPK 103 straipsnio 2 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Prie bylos pridėtas daiktas – akmuo, paliktas saugoti Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o laikmenos su garso ir vaizdo įrašais paliktinos saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301–307 straipsniais,

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam viešuosius darbus 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laiką neatlygintinai dirbti po 24 valandas per mėnesį visuomenės labui.

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 24 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Nutraukti procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio, civiliniam ieškovui atsisakius ieškinio.

Priteisti valstybei iš R. T. ir M. T. po 10,43 Eur (dešimt eurų 43 ct) proceso išlaidų.

Prie bylos pridėtą akmenį, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, sunaikinti, o dvi laikmenas su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka.

Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė