Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmę subendrinus su 2006-05-26 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams 5 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007-03-09 apie 12 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), atsirakinęs buto duris – VĮ Radviliškio miškų urėdijai priklausantį butą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. G. priklausantį turtą – 1000 Lt vertės benzopjūklą „Husqarna“, bevertę 35 litrų talpą su joje buvusiais 35 litrais A95 markės benzino, 1 litras 3,04 Lt vertės, bendros 106 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. G. 1106 Lt turtinę žalą, be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje – bute ir tuo pačiu metu, pagrobė svetimą nukentėjusiajam L. P. priklausantį turtą – 687,32 Lt vertės mobilųjį telefoną „NOKIA 3410“, su telefone buvusia 2 Lt vertės SIM „BITĖ“ kortele, tuo padarydamas nukentėjusiajam L. P. 689,32 Lt turtinę žalą, be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje – bute ir tuo pačiu metu, pagrobė svetimą nukentėjusiajam A. F. priklausantį turtą – 400 Lt vertės mobilųjį telefoną „SAMSUNG“ ir 15 Lt vertės mobilaus ryšio telefono pakrovėją, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. F. 415 Lt turtinę žalą, be to, turėdamas vieningą tyčią, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, iš namo kiemo pagrobė svetimą E. N. priklausantį turtą – 4000 Lt vertės automobilį „HUNDAI LANTRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilyje buvusius daiktus: E. N. vardu išduotus dokumentus – LR pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2003-05-14 Radviliškio rajono policijos komisariato migracijos poskyrio (81), asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2003-05-20 Radviliškio rajono migracijos poskyrio (81), 50 Lt vertės raktą, 200 Lt vertės raktą, 200 Lt vertės mobilųjį telefoną „NOKIA 8120“, su 10 Lt vertės SIM „TELE-2“ kortele, 170 Lt vertės dulkių siurblį, 308 Lt vertės raciją „MIDLAND“, 150 Lt vertės atspaudą, išduotą E. N. vardu, 100 Lt vertės automagnetolą „PHILIPS“, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. N. 5188 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo, peržiūrėjus iš naujo jo bylą, sumažinti jam paskirtą, jo manymu, per griežtą bausmę. Nurodo, kad prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, netrukdė ikiteisminiam tyrimui, nukentėjusieji beveik visus daiktus atgavo, nes jis savo noru parodė asmenis, kuriems pardavė vogtus daiktus, nori keistis, kreipėsi pagalbos pas psichologą ir mano, kad už ankstesnius teistumus negalima teisti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyręs esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino E. S. kaltu dėl vagystės. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde neginčija veikos kvalifikacijos, tačiau mano, kad yra nuteistas per griežta bausme, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl paskirtos bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti LR BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, minėto įstatymo nuostatų nepažeidė, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė, kad apylinkės teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, subendrindamas tarpusavyje nuosprendžiu paskirtas bausmes.

Įvertinus byloje nustatytas ir nuosprendyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmės rūšis E. S. parinkta tinkamai, nes pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog padaryta nusikalstama veika yra dėsningas ankstesnės nuteistojo veikos padarinys, kad nuteistasis nekeičia gyvenimo būdo, teistas 8 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei – teistas visus kartus už padarytas vagystes, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos namų neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, o LR BK 27 str. 1 d. prasme laikytinam recidyvistui (būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs, padarė naują tyčinį nusikaltimą), teismas, vadovaujantis LR BK 56 str. įtvirtinta nuostata, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai paskiria laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė pačią griežčiausią LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę, t.y. laisvės atėmimą.

Apylinkės teismas, nustatydamas skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, atsižvelgė į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra artimas LR BK 178 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004-07-13 (Žin., 2004, Nr. 108-4030), redakcija) sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, nes sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydis yra nurodytas iki penkerių metų. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę E. S., atsižvelgė į aplinkybes, į kurias apeliaciniame skunde pakartotinai prašo atsižvelgti apeliantas – jo prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi, kuri taip pat nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad pakartotinai atsižvelgti į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra pagrindo. Nuteistajam E. S. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir jos dar labiau švelninti nėra pagrindo. Kadangi nusikalstamą veiką nuteistasis E. S. padarė neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis LR BK 64 str. 3 d. taisyklėmis subendrino su neatliktos bausmės dalimi, ir apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuteistajam subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Nuteistojo skundo motyvas, kad jis netrukdė ikiteisminiam tyrimui įvertintas pirmos instancijos teismo. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė – padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis pripažįstama tuomet, kai kaltininkas gera valia aktyviais veiksmais padeda išsiaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, surinkti daiktinius įrodymus, nurodo nusikalstamos veikos liudytojus ir t.t. Iš bylos medžiagos matyti, jog sulaikius nuteistąjį, jis nurodė tik liudytoją, pas kurį nuvažiavo su vogtais daiktais ir kuriam jis juos perdavė, teigdamas, kad daiktai priklauso jam, t.y. daiktai yra nevogti. 2007-03-28 liudytojo R. Š. apklausos metu būtent šis liudytojas nurodė, kad nuteistojo atvežtus daiktus jiedu kartu pardavė, o taip pat nurodė, kam pardavė daiktus (b.l. 123-124, t. 1), bei liudytojas R. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė iš nuteistojo gautą – dovanotą mobiliojo ryšio telefoną (b.l. 125, t. 1). Šio liudytojo parodymus patvirtina kito liudytojo V. Č. parodymai (b.l. 130-135, t. 1). Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad būtent dėl liudytojo R. Š. sąžiningumo ir nuoširdžių parodymų, dalis iš nukentėjusiųjų nuteistojo pavogtų daiktų buvo grąžinti nukentėjusiesiems, o ne dėl paties nuteistojo padėjimo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog nuteistasis nepadėjo išsiaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, surinkti daiktinius įrodymus ir dėl šio priežasties, apelianto prašymas dėl dar vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo negali būti patenkintas.

Nuteistojo skundo argumentas, jog negalima teisti už ankstesnius teistumus yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas, tik atsižvelgė į nuteistojo ankstesnius teistumus, kurie kaltininką charakterizuoja kaip asmenį ir padarė tinkamą išvadą, kad nusikalstama veika yra dėsningas ankstesnės nuteistojo veikos padarinys ir kad nuteistasis jam suteiktos galimybės pasitaisyti neišnaudojo, nes neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmė, vėl padarė naują nusikalstamą veiką.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į surinktą ir ištirtą bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir švelninti jam paskirtą bausmę, skundžiamas nuosprendis pripažintinas teisėtu bei pagrįstu ir apeliacinio skundo motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

n utarė:

nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio atmesti.