Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), nurodančios gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L., būdama bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 181 straipsnio 2 dalį (2015 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas), nepanaudojo savo, kaip motinos, valdžios tinkamam vaiko auklėjimui, kadangi 2016 m. kovo 18 d., apie 16 val. 05 min., Šaltkalvių g. 26, Vilniuje, jos nepilnametis sūnus J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), bandydamas atimti gėrimą, sudavė į veidą kumščiu I. V., gimusiam (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais J. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 181 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu J. L. savo kaltę dėl jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad ji supranta savo nepilnamečio sūnaus elgesio problemų rimtumą, stengiasi jį auklėti teigiamai, bando pakeisti jo neigiamą elgesį, kreipėsi pas psichologus. Nurodė, jog ji viena augina du vaikus, jai yra sunku viskuo pasirūpinti, todėl prašo taikyti jos atžvilgiu ATPK 30 ¹ straipsnio nuostatas ir skirti jai įspėjimą.

Be J. L. prisipažinimo padarius jai inkriminuojamą pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 2 dalyje, jos kaltė pavirtinama ir administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2), kuriame yra užfiksuotas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutikimas su pažeidimu bei siekis imtis rimtesnių priemonių, gerinant sūnaus elgesį, taip pat nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 3-4), kuriame yra užfiksuotos visos nepilnamečio J. V. 2016 m. kovo 18 d., apie 16 val. 05 min., Šaltkalvių g. 26, Vilniuje, padarytų smurtinių veiksmų nepilnamečių asmenų atžvilgiu aplinkybės. Pažyma apie asmens baustumą patvirtina, jog J. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarimu buvo bausta pagal ATPK 181 straipsnio 2 dalį (b.l. 7-8).

Motyvuojamoji dalis

J. L. veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 2 dalyje, požymius, kadangi ji, būdama bausta už tėvų valdžios nepanaudojimą tinkamai vaiko priežiūrai bei auklėjimui, ir turėdama pareigą tinkamai auklėti savo nepilnametį vaiką, vėl nepanaudojo savo, kaip motinos, valdžios tinkamam vaiko auklėjimui.

J. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

ATPK 20 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Taigi, ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga ir protinga. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad teisingumo principas reiškia ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), t.y. pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013; 2AT-29-2013).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. L. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, todėl teismas neturi pagrindo netikėti J. L. teiginiais, kad ji supranta savo nepilnamečio sūnaus elgesio problemų rimtumą, stengiasi jį auklėti teigiamai, nori ir bando pakeisti jo neigiamą elgesį, kreipėsi pas psichologus. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę – viena augina du vaikus, supranta, jog turi sunkumų auklėjant sūnų, žada skirti daugiau dėmesio jo auklėjimui, imtis rimtesnių priemonių, siekiant pagerinti sūnaus elgesį, taip pat į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsniu, bei teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad ATPK numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti J. L. skiriant švelnesnę nuobaudos rūšį nei numatyta ATPK 181 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

J. L. pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatomis, skirti jai įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.