- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-433-173/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07597-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Leonas Jachimavičius (pran.), Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- R. J.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Tamašausko (pirmininkas), Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), Dalės Burdulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11229-713/2013 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui R. J. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė V. K. pateiktu ieškiniu bei patikslintu ieškiniu atsakovui R. J. prašė priteisti iš atsakovo 22 000 Lt patirtų nuostolių padengimui (iš jų 10 000 Lt netesybos); priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 19-20, 63-64).
Nurodė, kad ieškovė su atsakovu gyveno faktinėje santuokoje nuo 1993 m. Gyveno ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Nutarė ieškovės vardu pirkti butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. 1994-12-17 ieškovė pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 24 000 Lt. Gautus už parduotą butą pinigus ieškovė atidavė atsakovui. Atsakovas 1994 metais atsakovas savo, o ne ieškovės vardu nusipirko butą (duomenys neskelbtini). 1997-04-30 atsakovas pardavė butą esantį (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną nusipirko butą esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovui išvykus į užsienį ieškovė liko gyventi minėtame bute.
Šalys 2012-08-07 sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, pagal kurią susitarė dėl faktinio gyvenimo pasekmių įgyvendino. Pagal sutartį ieškovė įsipareigojo išsikelti iš buto esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo ieškovei sumokėti viso 17 000 Lt. Ieškovė sutarties sąlygas įvykdė ir iš buto išsikėlė iki nustatyto termino-2012-08-09. O ieškovas nesumokėjo ieškovei 12 000 Lt (sutarties 7 ir 8 punktai), todėl turi sumokėti 12 00 Lt sumą bei 10 000 Lt netesybas, numatytas sutarties 16 punkte.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė patikslintą ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 29-33). Nurodė, kad 2012-09-07 sudaryta sutartis nėra jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Atsakovas siekia taikiai atgauti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Pagal sutartį ieškovė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) turėjo išsikeli iki 2012-08-09, o išsikėlė kai ji pati nurodo 2012-09-09. T.y. ji sutarties sąlygų tinkamai neįvykdė. Reikalavimas priteisti 12 000 Lt nepagrįstas ir neteisėtas. Prašyti šių sumų išmokėjimo ieškovė galėtų tik jei tinkamai vykdytų visas sutarties sąlygas, tačiau jų tinkamai neįvykdė. Sutarties preambulėje nurodyta, kad atsakovas yra perdavęs ieškovei 20 000 Lt, už kuriuos ieškovės vardu yra nupirktas butas esantis adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau minėtas butas nuosavybės teise priklauso ieškovės sūnui. Žinodamas šią sąlygą atsakovas nebūtų sudaręs 2012-09-09 sutarties. Taigi pažeistas ir sutarties 12 punktas, nustatantis, kad šalys turi būti atskleidusios visas esmines sąlygas ir aplinkybes, kurios galėtų turėti įtakos kitai šaliai apsisprendžiant dėl sutarties sudarymo. Ieškovei netinkamai įvykdžius sutarties sąlygų, atsakovas neturėjo vykdyti sutarties ir su mokėti ieškovei 12 000 Lt (7 ir 8 sutarties punktai). Todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja netesybų priteisimo. Be to, pati sutartis yra niekinė ir negaliojanti.
Atsiliepime į patikslintą ieškinį tik papildomai nurodo, kad ginčo sutarti sudaryta 2012-09-07, o ne 2012-08-07 (b. l. 67-70).
Šalies argumentai
Pateiktu priešieškiniu atsakovas prašo pripažinti 2012-09-07 sutartį niekine ir negaliojančia ab initio; teismui laikant, kad 2012-09-07 sutartis galiojanti ir vykdytina, priteisti atsakovui iš ieškovės 10 000,00 Lt netesybų; priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 38-43). Nurodė, kad ieškovė atsakovo leidimu gyveno atsakovo bute (duomenys neskelbtini). Nebuvo sudaryta nei panaudos, nei nuomos ar kitokių sutarčių. Minėtas butas parduotas 2012-08-21, todėl turėjo būtai atlaisvintas. Ieškovė išsikelti sutiko tik pasirašiusi sutartį. Sutartis prieštarauja viešai tvarkai, gerai moralei, todėl laikytina niekine ir negaliojančia. Ginčijamą sutartį pasirašė siekdamas įvykdyti savo prievoles pagal 2012-08-21 pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartyje įtvirtinti įsipareigojimai neatitinka lygiateisiškumo principo. Sutartis pasirašytas 2012-09-7, o sutartimi ieškovė įsipareigojo iš atsakovo buto išsikleti iki 2012-08-09. Ieškovė nuslėpė, kad už atsakovo pervestus 20 000 Lt butas nupirktas ieškovės sūnaus vardu. T. y ieškovės veiksmai laikytini nesąžiningais. Atsakovas, žinodamas, kad butas esantis adresu (duomenys neskelbtini) nupirktas ne ieškovės, o jo sūnaus vardu, nebūtų sudaręs ginčijamos sutarties. Todėl ieškovė atsakovui turi sumokėti 10 000 Lt netesybas
Atsiliepimas
Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė prašo priešieškinį atmesti (b. l. 52). Nurodo, kad partnerystės sutartis su atsakovu sudaryta 2013-08-07, o ne 2012-09-07. Pervesdamas dalį pinigų, numatytų sutartyje, pripažino sutarties reikalavimus, pradėjo ją vykdyti.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė (b. l. 87-90). V. K. iš R. J. priteisė 12 000,00 Lt nuostolių padengimui. Atmetė ieškinio dalį dėl 10 000 Lt netesybų priteisimo. Valstybei iš R. J. priteisė 648,82 Lt už advokato teisinę pagalbą, 360 Lt žyminio mokesčio, 19 Lt pašto išlaidų.
Teismas nustatė, kad šalys gyveno faktinėje santuokoje nuo 1993 m. spalio mėnesio ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė butą parduoti ir nupirkti kitą butą (duomenys neskelbtini), ieškovės vardu. Ieškovė savo butą (duomenys neskelbtini), pardavė už 24.000 Lt., pinigus atidavė atsakovui, kuris 1994 m. savo, o ne ieškovės vardu nusipirko butą (duomenys neskelbtini) . Vėliau atsakovas įsigytą butą pardavė ir nusipirko butą savo vardu (duomenys neskelbtini). Šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį bute (duomenys neskelbtini), iki 1999 metų vidurio. Vėliau atsakovas išvyko dirbti į užsienį, o atsakovė su sūnumi R. K. liko gyventi jo bute ir gyveno iki 2012-08-07. Per laikotarpį nuo 1999 m. metų vidurio iki 2012 m. rugpjūčio mėn. atsakovas parvykdavo iš užsienio ir vėl išvykdavo. Atsakovas 2012-03-17 ieškovei pervedė 20 000,00 Lt buto įsigijimui. 2012-08-07 šalys sudarė sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo išsikelti iš buto, kuris priklausė ieškovui nuosavybės teise, o atsakovas įsipareigojo atlyginti su tuo visus atsiradusius nuostolius. Sutartis buvo sudaryta atsakovo R. J. iniciatyva, dalyvaujant ieškovės dukrai ir atsakovo advokatui E. K.. Pasirašius sutartį, atsakovas ieškovei davė 5000,00 Lt, pinigus ieškovė priėmė. Minėtame bute ieškovė gyveno iki 2012-09-09.
Nurodė, kad kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų turtiniams santykiams taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Šalys, nors ir nesusituokusios, gyveno kartu beveik 19 metų nuo 1993 m. spalio mėn. iki 2012-08-07. Ieškovė prie bendro turto sukūrimo prisidėjo asmeniniais pinigais, kuriuos gavo 1994-12-17 pardavus savo butą (duomenys neskelbtini) (b. l. 21). Už gautus pinigus butas buvo nupirktas už 11000 Lt, o parduotas už 10 000 Lt. Po šio sandorio atsakovas iš karto, tą pačią dieną sudarė dar vieną sandorį, kuriuo savo vardu už 50 797,00 įgijo butą, (duomenys neskelbtini) (b.l. 23). Šiame bute šalys deklaravo savo gyvenamąsias vietas ( b. l. 4,6). Prie bendro turto kūrimo ieškovė prisidėjo darbu. O tai yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
2007-07-16 ieškovės sūnaus R. K. vardu nuosavybės teise įregistruotas butas, (duomenys neskelbtini). Buto pirkimui atsakovas ieškovei 2004-03-17 mokėjimo nurodymu pervedė 20 000,00 Lt (b. l. 35). Tai patvirtina, jog tarp šalių buvo susitarimas, kur ir kaip panaudoti bendrus pinigus. Aplinkybė, kad atsakovas ieškovei davė pinigų, kad ji įsigytų būstą savo vardu, o pastaroji būstą nupirko sūnaus vardu, nedaro sandorio negaliojančiu.
Teismas nurodė, jog nenustatyta, kad atsakovas būtų priverstas pasirašyti sutartį. Šalys kartu gyveno 19 metų ir vedė bendrą ūkį, šalis siejo jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai. 2012-08-07 sudarė sutartį, nurodydami dėl kokių aplinkybių ją sudaro. Atsakovas sumokėjo ieškovei 5000 Lt, t.y. vykdė savo įsipareigojimus, kilusius iš jungtinės veiklos su ieškove. Sutarties pasirašymo iniciatoriumi buvo atsakovas. 2012-08-07 sutartyje išreikšta šalių valia atitinka tikruosius jų ketinimus, šalys toliau tęsė įsipareigojimų vykdymą pagal Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, ir pasirašyta sutartimi nesitarė vien tik dėl išsikeldinimo; šios sutarties sąlygų negalima nagrinėti atsietai nuo byloje nustatytų aplinkybių – gyvenimo kartu, bendro ūkio vedimo 19 metų ir turto įgijimo, remonto bendru darbu ir lėšomis.
Teismas nustatė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog ieškovė pažeidė sutarties 12 punktą, todėl atmetė atsakovo reikalavimą dėl 10 000 Lt netesybų priteisimo. Taip pat teismas nenustatė, kad pasirašant ginčo sutartį atsakovas buvo nesąžiningas, nenurodė visų aplinkybių, kurioms esant ir žinant ieškovei, ji nebūtų pasirašiusi 2012-08-07 sutarties. Atsižvelgiant atmestas ieškinio reikalavimas dėl 10 000 Lt netesybų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti iš dalies Kauno apylinkės teismo 2013-10-30 sprendimą, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 10 000 Lt netesybų bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pasirašant sutartį ieškovė negalėjo numatyti, kad atsakovas nevykdys 2012-08-07 sutarties įsipareigojimų. Byloje neginčytinai nustatyta, atsakovas nevykdė sutarties 7 ir 8 punktuose numatytų įsipareigojimų, todėl jis turi kitai šaliai atlyginti nuostolius. Sutarties 21 punkte nustatyta, kad jei sutarties šalys savo įsipareigojimų nevykdo ar vykdo netinkamai, jos privalo viena kitai atlyginti visas išlaidas ir nuostolius patirtus dėl sutarties įsipareigojimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo. Atsakovas sutartį pasirašė gera valia, sutarties sąlygų neginčijo. Remiantis CK 6.73 str., 6.258 str. netesybos įskaitomos į nuostolius. Remiantis CK 6.256 str. 2 d. asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo kitai šaliai atlyginti jos patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Atsakovo įsipareigojimų nevykdymas pažeidžia ieškovės interesus. Teismas neįvertino, kad atsakovas tyčia, sąmoningai nevykdė 2012-08-07 sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovas buvo nesąžiningas ir šalims gyvenant faktinėje santuokoje. 2012-08-07 sutartis pasirašyta esant sunkiai ieškovės materialinei padėčiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013-10-30 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas arba ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013-10-3 sprendimą pakeisti-pripažinti 2012-08-07 sutartį niekine ir negaliojančia ab initio (b.l. 100-104).
Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Remiantis sutarties 16 punktu, ieškovė turėtų galimybę reikalauti 10 000 Lt netesybų tik tuo atveju, jeigu atsakovas būtų netinkamai įvykdęs sutarties 12 punktą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas būtų neatskleidęs kokių nors esminių sąlygų ar aplinkybių, kurios būtų turėjusios įtakos tam, kad ieškovė nebūtų sudariusi sutarties. Tokių aplinkybių nenustatė ir pirmos instancijos teismas. T. y. atsakovas nepažeidė sutarties 12 p.
2) Sutarties 16 punkte nustatyta, kad tuo atveju jei būtų pažeistas sutarties 12 punktas ieškovė įgytų dvi galimybes: 1) vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti iš atsakovo visko ką yra perdavusi arba 2) reikalauti sumokėti 10 000 Lt netesybas. Ieškovė prašo netesybų, nes pagal sutartį ji nėra nieko perdavusi. Tai rodo, kad ieškovė siekia pasipelnyti, yra nesąžininga.
3) Sutarties šalis patirianti nuostolius dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo turi įrodyti realiai patirtų nuostolių dydį. Ieškovė nepateikė įrodymų apie realiai patirtus nuostolius.
4) Remiantis apeliaciniu skundu galima daryti išvadą, kad ieškovė savo reikalavimą priteisti netesybas grindžia tuo, kad atsakovui kyla sutartinė atsakomybė. Tačiau pagrindas šiai atsakomybės rūšiai kilti yra tik tada, kai nustatomas civilinės atsakomybės sąlygų visetas: žalas, priežastinis ryšys, neteisėti veiksmai ir padariusio žalą asmens kaltė. Tačiau šių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo.
5) Nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas buvo nesąžiningas. Jis ieškovei sumokėjo 20 000 Lt buto įsigijimui. Tačiau butą įsigijo sūnaus vardu.
6) Kauno apylinkės teismas laikė, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai, o sutartimi pasidalintas turtas įgytas gyvenant jungtinės veiklos pagrindu. Tačiau nagrinėjamu atveju tokia teismų praktika netaikytina, nes bylos aplinkybės bei nagrinėjamas teisinis klausimas iš esmės skiriasi.
7) Be to, vadovaujantis CPK 320 straipsniu teismas turi patikrinti ar sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai. Neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos atsakovo teisės ir interesai bei visuomenės interesai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas (LR CK 6.156 str.). Civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, kokią konkrečią sutartį sudaryti su pasirinktu asmeniu arba jos nesudaryti. Tai suteikia teisę asmenis teisę savo nuožiūra sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Esant šalių sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sudaryta sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai teismas gali taikyti įstatymo nuostatas. Kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Siekiant nustatyti tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2012-08-07 šalys pasirašė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, pagal kurią šalys susitarė dėl faktinio gyvenimo pasekmių įgyvendinimo. Išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, pirmos instancijos teismas padarė išsamiai išanalizavęs byloje pateiktus duomenis apie šalių gyvenimą kartu, bendrą ūkio vedimą ir kt., liudytojų parodymus bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. Įvertinęs byloje esančius duomenis nusprendė, kad iš atsakovo ieškovei priteistina12 000 Lt nuostolių padengimui. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir išsamiai išanalizavo, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuriuo iš atsakovo ieškovei priteisė 12 000 Lt nuostolių atlyginimui.
Apeliaciniu skundu skundžiama Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 10 000 Lt netesybų priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas sutarties 16 punktu.
Pažymėtina, kad tarp šalių 2012-08-07 pasirašytos sutarties 12 punkte nustatyta, kad šalys užtikrina, kad yra atskleidusios ir šioje sutartyje nurodžiusios visas esmines sąlygas ir aplinkybes, kurios galėtų turėti įtakos kitai šaliai apsisprendžiant dėl šios sutarties sudarymo. Remianti minėtos sutarties 16 punktu ieškovė turi teisę arba vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti iš R. J. visko ką yra jam perdavusi, arba reikalauti sumokėti 10 000 Lt netesybas, kurių dydis negali būti ginčijamas, jeigu paaiškėtų, kad atsakovas nėra tinkamai įvykdęs šios sutarties 12 punkte numatytų sąlygų. Pirmos instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pasirašant ginčo sutartį atsakovas buvo nesąžiningas, nenurodė visų aplinkybių, kurioms esant ir žinant ieškovei, ji nebūtų pasirašiusi 2012-08-07 sutarties. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši pirmos instancijos teismo išvada yra pagrįsta. Iš sutarties sąlygų matyti, kokios aplinkybės esant sudaryta sutartis, kokių tikslų siekiama minėtą sutartį sudarant. Šios aplinkybės ieškove buvo žinomos. Be to, nei nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo aplinkybių, kurias ji sužinojo po sutarties sudarymo ir kurios galėjo turėti įtakos jai apsisprendžiant dėl sutarties sudarymo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog pasirašant sutartį ieškovė negalėjo numatyti, kad atsakovas nevykdys 2012-08-07 sutarties įsipareigojimų, nereiškia sutarties 12 punkto, nustatančio šalių pareigą atskleisti sąlygas ir aplinkybes, kurios galėtų turėti įtakos kitai šaliai apsisprendžiant dėl sutarties sudarymo. Tai, kad atsakovas nesumoka dalies pinigų, numatytų sutartyje, reiškia sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
Remiantis įstatymo nuostatomis prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminą. Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius patiria nuostolius negautų pajamų pavidalu, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 str.). Ginčo sutarties 21 punkte nustatyta, kad jei sutarties šalys savo įsipareigojimų nevykdo ar vykdo netinkamai, jos privalo viena kitai atlyginti visas išlaidas ir nuostolius, patirtus dėl šios sutarties įsipareigojimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo. T.y. šalys susitarė dėl šalies patirtų nuostolių atlyginimo, bet nesusitarė dėl jų dydžio. Todėl nagrinėjamu atveju taikytinas CK 6.210 str. numatantis, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios įstatymo nustatytos palūkanos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Pažymėtina, kad tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo pasekmių.
Ginčo sutarties 7 ir 8 punktuose nustatyta, kad V. K. tinkamai vykdant visas sutarties sąlygas, R. J. įsipareigoja papildomai sumokėti 7000 Lt ir 5000 Lt ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo šios sutarties pasirašymo dienos. T.y. 12 000 Lt atsakovas ieškovei turėjo sumokėti iki 2012-12-07. Teisme civilinė byla iškelta 2013 m. gegužės 24d., todėl už laikotarpį nuo 2012- 12- 07 iki 2013-05-24 iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, kurios sudaro 278, 33 Lt sumą. Taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo (2013-05-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies iš atsakovo valstybei priteistina 100 Lt suma advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės V. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 2013 m. gegužės 24 d., t. y. 278,33 Lt (du šimtai septyniasdešimt aštuoni Lt ir 33 ct), ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2013 m. gegužės 24d.) nuo priteistos 12 000 Lt sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš R. J. valstybei 77 Lt žyminio mokesčio ( mokestį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, banką - AB „Swedbank", įmokos kodą – 5660).
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.