Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis

išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Valentino Jakščio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-812-670/2023 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. M. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, t. y. pagal Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. teismo spendimą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo teismas priteisė mokėti lėšas pilnamečio vaiko – dukros D. M., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150 eurų, kas mėnesį periodinėmis išmokomis, laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d., iki ji baigs mokslus (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 2021 m. rugpjūčio 31 d., būdamas darbingu niekur nedirbo, užimto tarnyboje registruotas nebuvo, nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d., bei nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., lėšų vaiko išlaikymui neteikė ir tokiu būdu nemokėdamas teismo priteistų lėšų vaiko išlaikymui, bei neteikdamas vaikui kitos būtinos materialinės paramos, vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, dėl ko nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., susidarė 750 eurų įsiskolinimas.

L. M. kaltė grindžiama šiais byloje esančiais įrodymais:

L. M. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad su savo dukra D. M. bendravo maždaug prieš 15 metų, nes dukters mama to nenorėjo. Vykdavo į darželį jos aplankyti, tačiau pastebėjo, kad dukra jaučiasi blogai, jo vengia, todėl nustojo su ja bendrauti visiškai. Išlaikymą dukrai mokėjo kol dukros mama leido su ja bendrauti, nustojus bendrauti nemokėjo išlaikymo, nes neturėjo oficialaus darbo. Kiek žino, išlaikymą dukra D. M. gaudavo iš valstybės. Iš kitų santykių turi dar 2 vaikus, su kuriais kartu gyvena. Vienas sūnus nuo pat gimimo turi sunkią autizmo ligą, jį reikia nuolat prižiūrėti, pirkti vaistus. 2021 m. sužinojo, kad dėl išlaikymo nemokėjimo buvo kreiptasi į teismą. 2021 m. teismo sprendimas jam buvo įteiktas, žinojo, kad turėjo mokėti kas mėnesį po 150 eurų. Teismo sprendimui įsiteisėjus, jo buvusi žmona R. M. pervedė dukrai D. M. į jos sąskaitą 300 eurų. Daugiau jokių pavedimų D. M. nedarė, nes neturi nuolatinio darbo ir pajamų. Nuo teismo sprendimo iki apklausos atlikimo dienos, t. y. 2023 m. gegužės 8 d., jis nėra pirkęs D. M. jokių dovanų, davęs pinigų, nes neturėjo finansinių galimybių. Kad neteikė išlaikymo jis labai gailisi, stengsis susirasti darbą ir teikti išlaikymą. Šiuo metu nedirba, užimto tarnyboje neužsiregistravęs;

Liudytojos D. M. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad ji gyvena su savo mama R. M.. Jos tėvai išsiskyrė 2007 m., nuo to laiko tėvas niekada nemokėjo lėšų jos išlaikymui. Išlaikymo išlaidas mama gavo iš Vaikų išlaikymo fondo iki jos pilnametystės. Kadangi buvo pilnametė, tačiau mokėsi gimnazijoje, ieškiniu kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus dėl išlaikymo priteisimo. (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo sprendimu ieškinys buvo patenkintas ir priteista iš atsakovo L. M. 1 650 eurų už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d. ir išlaikymo įsiskolinimas nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. – 1 050 eurų. Bendras teismo sprendimu jai priteistas išlaikymo įsiskolinimas yra 2 700 eurų. 2021 m. liepos 28 d., tėvo žmona R. M. jai pervedė 300 eurų. Daugiau jokių išlaikymo išlaidų iš savo tėvo negavo. Jos mama prašydavo L. M., kad jis dalimis padengtų įsiskolinimą, tačiau L. M. pasakė, kad nemokės ir piktybiškai vengė tai daryti. Jai nesumokėta išlaikymo suma yra 2 400 eurų. Teismo sprendimas ir vykdomasis raštas yra perduoti antstolės Astos Pliuškevičienės kontorai. Ji skambino į antstolio kontorą, buvo suteikta informacija, kad tėvas L. M. jokių įmokų nemoka, neturi lėšų, niekur nedirba ir turto neturi, patarė kreiptis į prokuratūrą.

2023 m. balandžio 20 d., D. M. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad jos tėvas L. M. neteikia jai išlaikymo, nors pagal teismo sprendimą jam privaloma tai daryti, dėl ko susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Visi duomenys pateikti antstoliui.

D. M. pateiktas 2021 m. kovo 16 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) nuorašas, iš kurio rezoliucinės dalies matyti, jog iš atsakovo L. M., gimusio (duomenys neskelbtini) priteistas materialinis išlaikymas pilnametei jo dukrai D. M., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 150 eurų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. vasario 1 d., iki ji baigs mokslus (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 2021 m. rugpjūčio 31 d., įpareigojant atsakovą priteistą sumą sumokėti iki kiekvieno mėnesio 25 dienos. Be to, tuo pačiu sprendimu iš atsakovo L. M. pilnametei jo dukrai D. M. priteistas išlaikymo įsiskolinimas – 1 650 eurų, už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d.

D. M. pateiktas 2021 m. kovo 16 d. vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), kad teismo sprendimą vykdyti skubiai.

2023 m. gegužės 4 d. antstolės Astos Pliuškevičienės pateikta informacija, jog iš L. M., pagal Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) išlaikymo išieškojimas vykdomas. Užklausta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (SODRA), bankai, bei kredito įstaigos, Valstybės įmonė Registrų centras (nekilnojamojo turto bei juridinių asmenų registrai), Valstybės įmonė „Regitra“, Gyventojų registro tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kitos bylai reikšmingos duomenų bazės. Skolininkas nedirba, turto į kurį būtų nukreiptas išieškojimas neturi, sąskaitos areštuotos. Išlaikymo skola 2021 m. rugpjūčio 31 d. yra 2 400 eurų ir vykdymo išlaidų 456,24 eurų.

Iš Darbo biržos sistemos duomenų bazės išrašo matyti, kad L. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Darbo biržoje buvo registruotas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2023 m. vasario 1 d. Daugiau duomenų nėra.

Iš Duomenų apie asmenį SODROS duomenų bazės išrašo matyti, kad L. M., gimęs (duomenys neskelbtini) dirbo atskirais laikotarpiais nuo 1994 m. kovo 1 d. iki 2009 m. sausio 7 d.

Banko "Swedbank" AB mokėjimo nurodymo nuorašas, iš kurio matyti, kad 2021 m. liepos 28 d. iš R. M. banko sąskaitos į D. M. banko sąskaitą pervesta 300 eurų. Mokėjimo paskirtyje nurodyta – „L. M. dukros išlaikymas, alimentai“.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad L. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje – vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti.

L. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisme gautas prokuroro pareiškimas, kuriuo L. M. už nusikalstamą veiką pagal BK 164 straipsnį, prašoma skirti bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, skiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

L. M. su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Teismas, skirdamas L. M. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į jo asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas), taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl parenkant bausmės rūšį ir siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), įvertinus visas minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant jos dydį mažesnį, nei numatytas bausmės už nesunkius nusikaltimus vidurkis (BK 48 straipsnio 3 dalis) su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, įpareigojant per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje ir paskirti bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, skiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir mokslu, kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu, t. y. 3 (trim) laisvės apribojimo mėnesiais ir galutinę bausmę L. M. paskirti – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, skiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir mokslu, kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą išsiųsti L. M. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai (Jurbarkas).

Išaiškinti L. M., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Tuo atveju, jei pagal kaltinamojo reikalavimą surengiamas bylos nagrinėjimas teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.