Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje, Archangelsko m., Rusijos Federacijos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, gyve­nantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. P. 2020 m. rugpjūčio 10 d., apie 4 val. 20 min., ikiteisminio tyri­mo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, neteisėtai, neturėdamas asmens dokumen­to, suteikiančio teisę pereiti valstybės sieną, apeidamas pasienio kontrolės punktą, taip išvengdamas patikrinimo, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.

Kaltinamasis D. P., pareiškus jam įtarimus ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2020 m. liepos mėnesį Rusijoje, Sankt Peterburge dirbo vairuoto­ju, gyveno viešbutyje, tame pačiame kambaryje gyveno ir asmuo vardu D. Jis D. pasako­jo, kad yra prieš Rusijos prezidento politiką, dėl jo politinių pažiūrų ir laisvo žodžio jam nėra vietos Rusijoje, jį persekioja Rusijos teisėsaugos institucijos, atvažiuoja ir grasina, kad susidoros. 2020 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje Sankt Peterburge jis buvo sumuštas dėl savo politinių pažiūrų. Todėl nusprendė nekentėti ir bėgti iš Rusijos į Vokietiją. D. nusprendė keliauti su juo, kadangi jo situacija panaši. Kadangi jokių vizų neturėjo, nusprendė vykti iš Rusijos į Baltarusiją, o iš ten nele­galiai kirtus Lietuvos ir Lenkijos šalių sienas patekti į Vokietiją. 2020 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje iš Sankt Peterburgo išvyko autobusu į Minską, po to į Lydą, o iš jos į Voronovo gyvenvie­tę. Pažiūrėjęs savo mobiliajame telefone kelius žemėlapyje, nusprendė eiti pėsčiomis link Lietuvos Respublikos sienos. 2020 m. rugpjūčio 9 d. apie 22 val. išėjo iš Voronovo link Lietuvos Respubli­kos, visada naudojosi telefono navigacija ir matė kur eina. Ėjo per krūmus, miškus, kad jų nepama­tytų policininkai ar pasieniečiai. Nuo Voronovo ėjo apie 6 valandas ir priėjo Lietuvos Respublikos sieną su Baltarusijos Respublikos. Kad priėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, suprato iš Lietuvos Respublikos pusėje esančio pasieniečių bokštelio, apžėlusios kontrolinės pėdsakų juostos, taip pat nešdamasis telefoną ir vadovaudamasis jo navigacija, pagal telefone esantį vietovės nustaty­mą aiškiai suprato, kad įeina į Lietuvos Respubliką, nes žemėlapyje tai buvo aiškiai matoma. Lietu­vos Respublikos valstybės sieną perėjo 2020 rugpjūčio 10 d. 4 val. 20 min., pažiūrėjo telefone, kiek valandų. Kurioje vietoje perėjo sieną, neatsimena ir nežino, kadangi tai jam svetimos vietovės. Perėjus Lietuvos valstybės sieną ėjo mišku, krūmais, slėpėsi, nes bijojo, kad jų nepamatytų pasie­niečiai ir nesulaikytų, suprato, kad nelegaliai pereidamas valstybės sieną, t. y. nelegaliai patekdamas į Lietuvos Respubliką, daro nusikaltimą. Eidamas turėjo pasiėmęs savo Rusijos Federacijos asmens pasą, D. taip pat buvo pasiėmęs. Jis abiejų dokumentus paslėpė įėjęs į Lietuvos Respubliką, žolėje, įėjus į Lietuvą apie 300 metrų. Dokumentus paslėpė dėl to, kad jo ir D. negrąžintų į Rusiją, nes jie norėjo patekti į Vokietiją ir ten prašyti prieglobsčio. Nuėjus nuo valstybės sienos, Lietuvos Respublikoje ėjo į jos gilumą, priėjo kažkokią gyvenvietę, autobusu nuvyko į Vilnių, iš jo traukiniu į Kauną, o iš Kauno autobusu į Marijampolę. Kadangi buvo suplanavę keliauti į Vokietiją, nes ji yra ekonomiškai stipri šalis ir joje daug pabėgėlių, todėl iš Marijampolės pėsti ėjo link Kalva­rijos, link Lenkijos sienos. Ėjo pagrindiniu keliu, nes galvojo, kad Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena yra visiškai nesaugoma. Tačiau 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 23 val. 50 min. jį ir Dmitrij sulaikė Lietuvos pasienio pareigūnai, ties Lietuvos–Lenkijos valstybių siena, ir nurodė, kad jie nele­galiai yra Lietuvos Respublikoje. Jis Šengeno šalių vizos neturi, neturi ir jo draugas, todėl supranta, kad kirto valstybės sieną neteisėtai ir taip padarė nusikaltimą (b. l. 70–73, 76).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) pareigūno tarnybiniu pranešimu ir parodymais (b. l. 6, 11–12), iš kurių matyti, kad tarnybos metu, 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 23 val. 40 min., vykdant nelegalios migracijos kontro­lę, Kalvarijos sav., Salaperaugio k., kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, ties valstybės sienos ženklu Nr. 140, apie 200 metrų atstumu iki valstybės sienos, pamatė kelkraščiu link Lenkijos Respublikos sienos ateinančius du vyriškius, kuriuos sustabdė dokumentų patikrinimui. Paprašius pateikti asmens dokumentus, jie paaiškino, kad jų neturi. Asmenis pristačius į užkardą nustatyti jų tapatybėms ir aplinkybėms, jie paaiškino, kad savo dokumentus išmetė tik kirtę valstybės sieną, kodėl išmetė, neatsakė. Nustatyta, kad vienas vyriškis yra Rusijos Federacijos pilietis D. P., gimęs 1978 m. gegužės 1 d., jis turėjo Rusijos Federacijos išduotą vairuotojo pažymėjimą. Kitas vyriškis prisistatė Ukrainos piliečiu D. K., jis su savimi jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturėjo. Vyriškiai paaiškino, kad Baltarusijos Respublikoje, Minsko mieste, per socialinius tinklus surado tolimųjų reisų vairuotoją, kuris juos nelegaliai pergabeno krovininio automobilio kabinoje per valstybės sieną, per kokį pasienio punktą važiavo, nenurodė. Jie išlipo Vilniuje ir pakeleivingais automobiliais atvyko iki Salaperaugio k., norėdami patekti į Lenkiją, o iš jos į Vokietiją. Dėl prieglobsčio prašymo Lietuvoje nieko nesakė;

- VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos sprendimu Dėl Rusijos Federacijos piliečio D. P. sulaikymo (b. l. 15), kuriame nurodyta, kad jis Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje yra neteisėtai, todėl sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms;

- asmens kratos protokolu (b. l. 36–37), kuriuo iš D. P. paimtas ir mobiliojo ryšio telefonas „Honor“;

- apžiūros protokolu (b. l. 45–49), kuriuo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Honor Dua-LX9“, IMEI 868436042255015 ir IMEI 868436043255014, su SIM kortelėmis „Life“ ir „Tele2“, kurių abonentiniai numeriai nenustatyti; 2020 m. rugpjūčio 10 d. išsiųstose žinutėse prašoma pervesti pinigų, rašoma, jog reikia išvažiuoti iš Lietuvos, o pinigų neturi, atvažiavęs atidirbs, dar vaikiną rusą su savimi vežasi, kad perėjo Lietuvos sieną, važiuoja už pinigus, pasiduot prieglobsčiui Lietuvoje ar Lenkijoje nenori;

- pažymoje apie asmenis, kirtusius Lietuvos Respublikos sieną, (b. l. 113) nėra duomenų apie teisėtą D. P. atvykimą į Lietuvos Respubliką 2020 metais. Paskutinis D. P. išvykimas iš Lietuvos Respublikos užfiksuotas 2015 m. rugsėjo 11 d. 2 val. 46 min. per Kenos geležinkelio pasienio kontrolės punktą

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad D. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti VSAT pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, duomenys apie valstybės sienos kirtimą. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad D. P. neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 straipsnio 1 dalį.

Už BK 291 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiria­ma bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltina­majam arešto bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 114–116, 118).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis D. P. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavo­jingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis neteistas (b. l. 109); administracine tvarka nebaustas (b. l. 110). Jo atsakomybę lengvi­nanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgiant į tai, kad kalti­namasis yra užsienio valstybės pilietis, nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, teismas spren­džia, kad kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmė – areštas, kurio trukmė nustatytina mažesnė negu vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis), nes pripažintina, kad ši bausmė pirmą kartą teisiamam kaltinamajam bus tinkama, teisinga ir pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (BK 66 straipsnis).

Nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojanti BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija teismui suteikia gali­mybę asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, bausmės vykdymą atidėti ir paskirti inten­syvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nors D. P. atitinka formalius BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo kriterijus – arešto bausmė jam skiriama pirmą kartą, tačiau jam bausmės vykdymo atidėjimas netaikytinas, kadan­gi jis Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos ir nėra galimybės skirti intensyvios priežiūros.

Kaltinamasis Lietuvoje gyvenamosios vietos neturi, būdamas laisvas gali išvykti iš Lietu­vos, pasislėpti ir vengti bausmės atlikimo, todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis teismas nemato galimybės užtikrinti baudžiamojo įsakymo įvykdymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam paliktina galioti, o suėmimo terminas nustatytinas iki baudžiamojo įsaky­mo įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – mobiliojo ryšio telefonas „Honor Dua-LX9“, IMEI 868436042255015 ir IMEI 868436043255014, su SIM kortelėmis „Life“ ir „Tele2“, – saugomas VSAT Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriuje, – sunaikin­tinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, D. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti jam 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką – nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – mobiliojo ryšio telefoną „Honor Dua-LX9“, IMEI (duomenys neskelbtini) ir IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortelėmis „Life“ ir „Tele2“ – sunaikinti.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proce­so kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.