Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. P., institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovei Agatai Staševskajai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal S. P. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus įgaliotas pareigūnas 2009m. sausio 19 d. S. P. surašė ATP protokolą už tai, kad jis, būdamas UAB „Flemakas“ direktoriumi, pažeidė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 p. reikalavimus – laiku nesumokėjo 16 803,15 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2008 m. birželio - gruodžio mėn. mėn. (b. l. 14). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktorius 2009 m. vasario 2 d. nutarime Nr. 2-19-(2009)-15 nurodė, kad pareiškėjas laiku nesumokėjo 15 212 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2008 m. liepos-gruodžio mėn. (bendras UAB „Flemakas“ įsiskolinimas Valstybinio socialini draudimo fondo biudžetu sudaro 16 803 Lt) ir už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 188-6 str. 1 d., padarymą skyrė S. P. 1 750 Lt baudą (b. l. 16).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde (b. l. 2-3) paaiškino, kad negalėjo sumokėti socialinio draudimo įmokų, kadangi bendrovė turi įsiskolinimų. Iš kreditorių priteistų skolų neišieško antstolių kontoros. Bendrovės finansinė padėtis sunki, yra priverstas atleisti darbuotojus. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos darbuotojų prašė, o taip pat savo paaiškinime ATP protokole nurodė, kad įmonės veikla yra sezoninė ir žiemos periodu veikla sustoja. Prasidėjus pavasariui, pradėtų dengti įsiskolinimą. Tačiau į jo prašymus ir paaiškinimus neatsižvelgė ir dar labiau žlugdo įmonės veiklą, priverčia atleisti darbuotojus iš užimamų pareigų. Atleisti darbuotojai kreipsis į darbo biržą ir iš valstybės biudžeto pašalpų pavidalu gaus didesnes sumas nei jis sumokės paskirtą baudą. Tai reiškia, kad ne visada teisėti (draudžiamojo, auklėjamojo pobūdžio) veiksmai duoda teisėtą ir valstybei naudingą rezultatą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą prašė tenkinti remdamasis jame nurodytais motyvais.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovė teisminio nagrinėjimo prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad įsiskolinimas yra už ilgą laikotarpį. Nėra duomenų, kaip bus gerinama padėtis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 2 d. apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 p. numato, kad draudėjai, skaičiuodami darbo užmokesčio sumas asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu, taip pat mokėdami socialinio draudimo įmokas šių taisyklių 20.8 ir 20.9 p, nustatytais atvejais, apskaičiuoja socialinio draudimo įmokas šių taisyklių 20.1–20.10 p. nustatyta tvarka už kiekvieną mėnesį ir sumoka jas į Valstybinio socialinio draudimo fondą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šių taisyklių 26 p. numatytus atvejus

ATPK 188-6 str. 1 d. nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų, susidariusių delspinigių apskaičiavimo arba (ir) jų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimas, veika, dėl kurios neteisėtai buvo sumažintos valstybinio draudimo įmokos, išmokos, vengimas registruotis draudėju, neįsileidimas valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų tikrinti duomenų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokomis bei išmokomis, nepateikimas jiems dokumentų arba jų nuslėpimas, finansinių ataskaitų ar pranešimo apie asmens priėmimą į darbą pavėluotas pateikimas arba nepateikimas, klaidingos informacijos suteikimas, neteisingų duomenų apie gautas pajamas, reikalingų valstybinio socialinio draudimo pensijai ar pašalpai skirti, įrašymas į išduodamas piliečiams pažymas ar kitus dokumentus, taip pat valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo 500 Lt iki 3 000 Lt.

Pagal ATP protokole suformuluotą kaltinimą ir jame nurodytas fakto aplinkybes tikrintina, ar pagrįstai nubaustas S. P., t. y. ar jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams būdingi keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Pažeidimo sudėties elementais yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Subjektyviosios pusės struktūrą, kuri aktualiausia nagrinėjamos bylos kontekste, sudaro administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens kaltė, motyvas ir tikslas.

Išnagrinėjus administracinę bylą, nenustatyta aplinkybių, darančių ATP bylos teiseną negalimą (ATPK 250 str.). Pažeidimo bylą nagrinėjęs policijos pareigūnas visapusiškai ir pilnai ištyrė bylos aplinkybes ir teisingai kvalifikavo veiką. Protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo tam įgalioti pareigūnai. Pažeidimo aplinkybės pilnutinai įrodytos ATP protokolo duomenimis (b. 1. 14), pranešimais apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (b. l. 17, 19), Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansinių ataskaitų duomenimis (b. l. 18, 20). S. P. skunde nurodė, kad jis, kaip UAB „Flemakas“ direktorius, negalėjo sumokėti socialinio draudimo įmokų, kadangi bendrovė turi įsiskolinimų, be to, iš kreditorių antstolių kontoros neišieško priteistų skolų. Taigi, savo poziciją iš esmės grindė sunkia bendrovės finansine padėtimi. Tačiau šie išdėstyti argumentai negali būti besąlyginiu pagrindu skundžiamo nutarimo panaikinimui. Tai, kad pareiškėjo vadovaujamos įmonės finansinė padėtis yra sunki, pareiškėjo atsakomybės tiesiogiai neapsprendžia, padaryto teisės pažeidimo pavojingumo nešalina. Analogiškai buvo pasisakyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. nutartyje (adm. byla Nr. N3-453/2005). S. P. yra UAB „Flemakas” direktorius ir yra įstatymo įpareigotas nustatytu laiku ir tvarka mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas (pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 24 str. už buhalterinės apskaitos organizavimą, atskaitomybės pateikimą laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako įmonės administracijos vadovas). Kaip liudija bylos rašytiniai įrodymai, šios pareigos jis laiku neįvykdė, todėl administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188-6 str. 1 d. buvo patrauktas pagrįstai. Be to, nors pareiškėjas skunde nurodė aplinkybes, sutrukdžiusias tinkamai įvykdyti įstatymo nustatytą priedermę, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Galimas bendrovės darbuotojų atleidimas nėra svarbus sprendžiant klausimą dėl to, ar UAB „Flemakas“ direktorius tinkamai vykdė savo, kaip bendrovės direktoriaus, pareigas.

Taigi, darytina išvada, kad nėra pagrindo skundžiamo nutarimo naikinti S. P. skunde ir teisminio nagrinėjimo metu išdėstytais argumentais.

Spręstinas klausimas dėl paskirtos nuobaudos pagrįstumo.

Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. ATPK 20 str. nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nebaudžiamumas, teisei priešingo elgesio nesmerkimas visuomet skatina naujus teisės pažeidimus, padeda formuotis stipresniems antivisuomeniniams pažeidėjo polinkiams ir įpročiams. Be to, pagal administracinės atsakomybės teisingumo principą, neturi būti taikomos pernelyg švelnios administracinės nuobaudos, nedarančios teigiamo poveikio kaltiems, taip pat kitiems asmenims.

Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos pagrįstumo, atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį (nėra duomenų, kad tai piktybinis pažeidimas), pažeidėjo asmenybę. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 str.) byloje nenustatyta. Pažeidimas realiai nesukėlė sunkių pasekmių; jis padarytas dėl sudėtingos ir nepalankiai susiklosčiusios įmonės finansinės padėties. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad kriziniu laikotarpiu privačioms įmonėms dėl ribotos apyvartos yra sunkiau vykdyti įvairius mokestinius įsipareigojimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti nutarimu paskirtą baudą. Manytina, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pilnai pasiekti paskyrus S. P. 500 Lt baudą, t. y. sankcijoje numatytos baudos minimumą.

Skirti dar mažesnę baudą ar kitą - švelnesnę - administracinę nuobaudą nagrinėtinu atveju nėra pagrindo. Vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis, mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tokių aplinkybių teismas byloje nenustatė. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo paties finansinė padėtis yra itin bloga ir kad jis neišgalėtų mokėti ir sumažintos baudos.

Teismo vertinimu, 500 Lt bauda bus pakankama atsakomybės priemonė. Tikėtina, kad S. P. padarys atitinkamas išvadas ir ateityje užtikrins, kad jo vadovaujama įmonė laiku sumokės valstybinio socialinio draudimo įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi išdėstytu, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p., 128 str.,

nutarė:

S. P. skundą tenkinti iš dalies.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2009 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 2-19-(2009)-15, kuriuo S. P. paskirta 1 750 Lt bauda, pakeisti.

Paskirti S. P. 500 Lt (penkių šimtų litų) baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.