Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl bausmės vykdymo sustabdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal LR Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį, 307 straipsnio 2 dalį 2 metams laisvės atėmimo.

E. S. 2018 m. vasario 23 d. pateikė teismui prašymą sustabdyti suėmimo vykdymą iki Lietuvos Aukščiausiojo teismo sprendimo, kadangi jis turi prižiūrėti I neįgalumo grupę turintį tėvą R. A. S., be to šiuo metu vyksta bylos nagrinėjimas dėl jo sūnaus D. S. gyvenamosios vietos nustatymo. Jis dirba (duomenys neskelbtini), išlaiko sūnų, moka įmokas pagal vykdomuosius raštus.

Nuteistasis teismo posėdyje palaikė savo prašymą, paaiškino, kad jis nori laukti laisvėje, kol bus gautas teismo atsakymas. Šiai dienai kasacinio skundo jis nėra padavęs, advokatas nurodė, kad dar yra laiko. Jo tėvas prieš 6-7 mėnesius patyrė insultą, nėra kam jo prižiūrėti. Jam yra nustatyta nuolatinė globa. Jis nevaldo dešinės kūno pusės, blogai kalba. Tėvas gulėjo Antakalnyje Šv. Roko ligoninėje. Dabar jį reikia paimti namo. Po trijų mėnesių bus vėl galima priduoti jį į Šv. Roko ligoninę.

Prokuroras prašė atmesti prašymą, nes nuteistasis nenurodė nei vieno LR BPK 338 straipsnyje numatyto teisinio pagrindo, dėl ko galėtų būti atidėtas bausmės vykdymas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Pareiškėjas savo prašyme nurodo, kad jis prašo jo nesuimti, tai yra nevykdyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kol Lietuvos Aukščiausiasis teismas jo byloje nepriims sprendimo, tai yra, kol Lietuvos Aukščiausiasis teismas neišnagrinės baudžiamosios bylos kasacine tvarka.

Išaiškintina pareiškėjui, kad pagal LR Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 374 straipsnio nuostatas, yra numatyta galimybė sustabdyti nuosprendžio vykdymą, kol byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje. Tačiau pagal šio straipsnio nuostatas prerogatyva priimti sprendimą sustabdyti nuosprendžio vykdymą yra suteikta tik Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko paskirtam teisėjui. Vadovaujantis šiuo reglamentavimu, apylinkės teismas neturi galios stabdyti nuosprendžio vykdymo tuo pagrindu, ar yra paduotas kasacinis skundas, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Tokio pobūdžio prašymas turėtų būti paduotas Lietuvos Aukščiausiajam teismui. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžio būtų paduotas kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam teismui, teismo posėdyje nurodė, kad toks skundas dar nėra paduotas.

LR BPK 338 straipsnyje yra nustatyti nuosprendžio vykdymo atidėjimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, jog nuosprendžio, kuriuo asmuo nuteistas laisvės atėmimu, bausmės vykdymas gali būti kuriam laikui atidėtas, kai nedelsiamas bausmės atlikimas nuteistajam ar jo šeimai gali lemti itin sunkias pasekmes dėl gaivalinės nelaimės, vienintelio darbingo šeimos nario sunkios ligos ar mirties ar kitokių nepaprastų aplinkybių, - teismo nustatomam, bet ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui.

Net jei pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis yra vienintelis savo neįgalaus ir neturinčio judėjimo galimybės tėvo slaugytojas, būtų vertinama kaip LR BPK 338 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta nepaprasta aplinkybė, dėl kurios nedelsiamas laisvės atėmimo bausmės atlikimas sukeltų sunkias pasekmes nuteistojo šeimai, tačiau net ir tokiu atveju įstatymas nenumato galimybės atidėti bausmės vykdymą iki pareiškėjo prašomo termino – kasacinio skundo išnagrinėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. vasario 14 d., todėl maksimalus likęs terminas, kuriam galėtų būti atidėtas bausmės vykdymas yra tik 2,6 mėn. Pareiškėjas žinodamas, kad jis privalo atlikti laisvės atėmimo bausmę, turėjo dvi savaites išspręsti savo tėvo globos klausimą. Be to, kaip nustatyta iš pareiškėjo pateikto dokumento – 2018 m. sausio 15 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto, tėvas R. A. S. šiuo metu gyvena nuteistojo šeimoje, tačiau nuteistasis nėra vienintelis suaugęs darbingas asmuo šioje šeimoje. Pareiškėjas nurodė gyvenantis su sutuoktine, todėl teismo vertinimu, spręsti sunkiai sergančio šeimos nario globos ar priežiūros klausimą gali ir kiti suaugę šeimos nariai, o ne vien nuteistasis, kaip jis nurodė savo pareiškime.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis dirba, nėra laikytina ypatinga aplinkybe, leidžiančia atidėti bausmės vykdymą.

Taip pat pareiškėjo pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl jo sūnaus D. S. gyvenamosios vietos nustatymo su pareiškėju. Priešingai, iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos rašto ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-01-25 įsakymo matyti, kad vaikui nustatyta laikinoji globa, o globėju paskirtas jo senelis J. P., su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tuo tarpu E. S. rekomenduojama norint susigrąžinti vaiką į jo šeimą, pirma atkurti ryšį su vaiku, ugdyti tėvystės įgūdžius, bendrauti su vaiku, juo domėtis, išlaikyti, iš ko teismas daro išvadą, kad jo ryšys su vaiku yra nutolęs, nebuvo pakankamai ugdomas ir palaikomas per vaiko 9 gyvenimo metus. Taigi, tokia situacija nesusidarė staiga, po nuosprendžio priėmimo, o yra ilgalaikio proceso rezultatas.

Nenustačius LR BPK 338 straipsnyje nurodytų pagrindų atidėti nuosprendžio vykdymą, ir teismui neturint prerogatyvos spręsti nuosprendžio vykdymo sustabdymo klausimą LR BPK 374 straipsnio pagrindu, nuteistojo E. S. prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

netenkinti nuteistojo E. S. prašymo sustabdyti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.