Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, neteistas (teistumas išnykęs), 2013-11-22 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: 2016 m. kovo 13 d. apie 9.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė tris smūgius ranka į galvą savo sugyventinei U. M..

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią V. P. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. P. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog su sugyventine U. M. kartu gyvena dešimt metų, veda bendrą ūkį, gyvena jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2016 m. kovo 13 d. apie 9 val. būdamas neblaivus sugrįžo į namus, namuose buvo blaivi U. M., tarp jų kilo žodinis konfliktas virtuvėje. Dėl ko kilo konfliktas, nepamena, bet jo metu ant stalo buvo išpilta silkė, nes kažkaip vienas iš jų laikė lėkštę, o kitas traukė. Greičiausiai, ši bandė atimti tą lėkštę, o jis neleido. Po to, kai ant stalo išsipylė silkė, U. M., greičiausiai, supykusi ant jo už tai, o gal ir už tai, kad sugrįžo iš darbo išgėręs ir kai gėrė dar jai neatsiliepė, jam ranka sudavė smūgį į dešinę veido pusę. Dėl šio jam suduoto smūgio jis neturi pretenzijų U. M. Po to, kai ji jam sudavė smūgį į veidą, jis supyko ir trenkė jai į veidą. Kiek smūgių sudavė, nepamena, galėjo suduoti ir daugiau nei vieną. Paskui jie dar parūkė balkone ir sugrįžo į virtuvę, ar jis besudavė kokį smūgį sugyventinei nepamena, tačiau, jei ji sako, kad jis jai dar sudavė smūgį, tai neneigs, kad taip galėjo padaryti, tik gal dėl girtumo nepamena smulkmenų (b. l. 35–36);

V. P. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2016 m. kovo 13 d. tarnybiniu pranešimu ROIK 0116000131685, kuriame nurodyta, jog 2016 m. kovo 13 d. apie 11.50 val. (duomenys neskelbtini), V. P. tarpusavio konflikto su U. M. metu jai sudavė ranka per galvą (b. l. 9–11 b. l.);

liudytojos U. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog su V. P. kartu gyvena dešimt metų. 2016 m. kovo 13 d. apie 9.30 val. iš darbo sugrįžęs neblaivus V. P. pusryčiaudamas virtuvėje pradėjo elgtis agresyviai – išpylė silkę ant stalo, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, dėl to ji bandė jį nuraminti, liepė jam eiti miegoti. Jis supykęs trenkė jai į galvą du kartus ranka ir ji išbėgo į balkoną apsiraminti ir parūkyti. Po to ji nuėjo į virtuvę susitvarkyti stalo, kai išgirdo pareinant iš balkono V. P. ir netrukus pajuto smūgį į galvą, dėl to jai apsisuko galva, tai jai sukėlė fizinį skausmą. Ji iškvietė policiją (b. l. 16–17);

2016 m. kovo 13 d. 11.15 val. alkotesterio matuokliu V. P. nustatytas 1,78 promilių girtumas (b. l. 32).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui arba šeimos nariui.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. P., ranka suduodamas tris smūgius ranka į galvą savo sugyventinei U. M., sukėlė fizinį skausmą šeimos narei. Bylos aplinkybės yra aiškios, V. P. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto.

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti procesą baigti baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). 2016 m. kovo 15 d. buvo surašytas pranešimas įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame nurodyta, jog įtariamasis V. P. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Skiriant bausmę V. P. vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

V. P. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, UAB Mažeikių psichinės sveikatos centro duomenimis jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė, F10.3 (b. l. 31), dirbantis. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, nustatant maksimalų BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytą jų terminą (BK 46, 54, 61 straipsniai).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. P. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, jog V. P. smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, taikytina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, kaltinamajam į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2016-03-13 iki 2016-03-15 (b. l. 38–40), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6).

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. P. paliktina nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kaltinamajam V. P. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse, bei baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinės pasekmės, numatytos BK 74 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti viešuosius darbus vieneriems metams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti V. P. galutinę bausmę – viešuosius darbus aštuoniems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į paskirtą bausmę įskaityti V. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. kovo 13 d. iki 2016 m. kovo 15 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, ir laikyti, jog yra atlikęs 12 valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu, V. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. P. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;

jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti V. P., jog teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone; asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam V. P.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.