Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos VĮ Turto bankas skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės procesinių veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė Elena Miliauskienė, E. N. ir UAB Gren Akmenė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. lapkričio 21 d. teisme gautas pareiškėjos VĮ Turto bankas skundas dėl antstolės Elenos Miliauskienės procesinių veiksmų. Skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirusio S. N. ir (duomenys neskelbtini) mirusios M. N. turtas - butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas), paveldėjimo teise perėjo valstybei. 2023 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto perdavimo - priėmimo aktais Turto bankas perėmė ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre patikėjimo teisę į Butą. Pradėjus rinkti informaciją apie susidariusias skolas, UAB Gren Akmenė pateikė 2016 m. liepos 4 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-803-1008/2016, kuriame teismas nustatė juridinę reikšmę turinti faktą, kad E. N. po savo motinos M. N. mirties priėmė savo tėvų S. N. ir M. N. palikimą, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjos E. N. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į M. N. ir S. N. turtą. Tačiau nuo 2016 metų iki 2023 metų E. N. į notaro biurą nesikreipė ir nerealizavo savo teisių. Butui yra įregistruotas areštas E. N. skoliniams įsipareigojimams užtikrinti, tačiau areštuotas valstybei priklausantis butas, o antstolė Elena Miliauskienė nesutinka panaikinti arešto. Atsisakydama panaikinti areštą, antstolė pateikė 2024 m. lapkričio 11 d. patvarkymą Nr. Sn-52053 vykdomojoje byloje Nr. 0009/22/00492 (toliau - Patvarkymas), kurį motyvuoja iš esmės tuo, kad E. N. pasinaudodama įstatymo jai suteikta teise ir kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji po savo motinos mirties priėmė savo tėvų palikimą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl dabar yra turto savininkė, kurios skoloms užtikrinti ir buvo areštuota turtinė jos teisė į šį butą. VĮ Turto bankas nesutinka su šiuo patvarkymu ir nurodo, kad įpėdinis, priėmęs palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre, ko skolininkė nepadarė. Be to, Butas yra valstybės nuosavybė, o VĮ Turto bankas valdo Butą patikėjimo teise, nes paveldėjimo teisės liudijimas į šį butą buvo išduotas valstybei. Todėl prašo kaip nepagrįstą ir neteisėtą panaikinti šį Patvarkymą bei įpareigoti antstolę Eleną Miliauskienę panaikinti areštą butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini).

Antstolė Elena Miliauskienė atsisakydama patenkinti pareiškėjos skundą, 2024 m. lapkričio 20 d. priėmė Patvarkymą atsisakyti patenkinti skundą dėl antstolės procesinių veiksmų Nr. Sn-53889, kuriame nurodė, kad skolininkės atžvilgiu užvestos ir vykdomos trys vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo išieškotojo UAB Gren Akmenė naudai. Vykdymo eigoje paaiškėjus aplinkybėms, kad 2016 m. liepos 4 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog skolininkė E. N. po savo motinos mirties priėmė savo tėvų: S. N. ir M. N. palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, 2024 m. sausio 1 d. patvarkymu dėl skolininko turto arešto Nr. Sn-1744 ir turto arešto aktu Nr. Bn-272 buvo areštuota skolininkės E. N. turtinė teisė į butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). 2024 m. spalio 22 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas panaikinti valstybei priklausančiam turtui areštą, kurį 2024 m. lapkričio 11 d. patvarkymu Nr. Sn-52053 buvo atsisakyta tenkinti. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad asmuo faktiškai pradėjo valdyti palikimą, reiškia, kad asmuo faktiškai priėmė palikimą, kol nėra įrodyta priešingai. Tai laikoma pakankamu pagrindu pripažinti, kad palikimas buvo priimtas, net jei asmuo to formaliai neužfiksavo. Įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau tokia prievolė įstatymu jam nėra įtvirtinta. Taip pat įstatyme nėra įtvirtintas ir terminas, per kurį įpėdinis, priėmęs palikimą faktinio valdymo pagrindu pagal teismo sprendimu nustatytą juridinį faktą, privalėtų kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš 2016 m. liepos 4 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-803-1008-2016 suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta ir VĮ Turto bankas, kuri atsiliepime į pareiškėjos E. N. pareiškimą išsakė savo poziciją, kad teismui įsitikinus, jog pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, neprieštarautų prašymo patenkinimui, ir žinojo apie teismo nustatytą juridinį faktą. Pareiškėja teismo sprendimo neskundė ir fakto, kad E. N., priėmusi palikimą faktinio valdymo būdu, paveldėtą turtą valdo, tvarko ir juo rūpinasi teisme neginčijo. Teismine tvarka nėra įrodytas ir faktas, jog būtent pareiškėja šiuo turtu naudojasi, juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir panašiai, o ne skolininkė. Pareiškėja VĮ Turto bankas žinojo apie teismo nustatytą juridinį faktą, tačiau, nežiūrint į tai, kreipėsi į Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarę Stasę Martinaitienę, kuri 2023 m. vasario 22 d. išdavė pareiškėjai palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 1162. Esant tokioms aplinkybėms kyla pagrįstų abejonių dėl palikimo perėjimo valstybei pagrįstumo ir teisėtumo. Skolininkė, pradėdama turtą faktiškai valdyti ir teismui sprendimu patvirtinus tokias faktines aplinkybes, priėmė palikėjų palikimą, todėl, kol neįrodyta priešingai, sąlygos palikimui pereiti valstybei neatsirado. Pagrindo išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą nebuvo, nes jo įforminimo metu skolininkė buvo teisėta palikimo savininke. Aplinkybė, kad skolininkė neišviešino palikimo priėmimo fakto, nepaneigia, kad palikimas buvo priimtas nuo palikimo atsiradimo momento. Skolininkės nuosavybės teisės registracijos nebuvimas nepaneigia palikimo priėmimo ir nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo paveldėjimo pagrindu fakto. Areštuotos skolininkės turtinės teisės į nekilnojamąjį daiktą nuosavybės teise priklausė ir šiandien tebepriklauso skolininkei, nes teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. N. po savo motinos M. N. mirties priėmė savo tėvų: S. N. ir M. N. palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, nėra teismine tvarka nuginčytas ar paneigtas, todėl antstolei jokio įstatyminio pagrindo panaikinti skolininkės turtinių teisių areštą vykdomosiose bylose nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos skundas atmestinas.

Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė Elena Miliauskienė vykdo 3 vykdomąsias bylas, kurios užvestos skolininkės E. N. atžvilgiu dėl skolų išieškojimo išieškotojos UAB Gren Akmenė naudai. Siekiant užtikrinti skolų išieškojimą vykdomosiose bylose, 2024 m. sausio 11 d. turto arešto aktu Nr. Bn-272 (vykd. b. Nr. 0009/19/01361 (toliau – vykd. b.) l. 52-53) ir patvarkymu dėl skolininko turto arešto Nr. Sn-1744 areštuotas skolininkei priklausantis turtas – turtinė teisė į nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja skundžia tokį antstolės veiksmą iš esmės motyvuodama tuo, kad antstolė areštavo valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą. Tačiau teismas, įvertinęs visus bylos ir vykdomųjų bylų duomenis, konstatuoja, kad tokia pareiškėjos pozicija yra nepagrįsta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybei nuosavybės teisę į ginčo butą įregistruota nuo 2023 m. vasario 22 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas Nr. 97/28660 (vykd. b. l. 50) patvirtina, kad valstybei 2023 m. vasario 22 d. išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimai Nr. 1161 ir Nr. 1162. 2023 m. kovo 3 d. šis turtas perleistas pareiškėjai patikėjimo teise.

Tačiau kiti bylos duomenys patvirtina, kad dar iki 2023 m. vasario 22 d., t. y. iki to, kai buvo išduotas palikimo perėjimo valstybės liudijimas, butas, esantis (duomenys neskelbtini), tapo skolininkės E. N. nuosavybe. 2016 m. liepos 4 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-803-1008/2016, buvo patenkintas E. N. prašymas ir nutarta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. N. po savo motinos mirties priėmė savo tėvų S. N. ir M. N. palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas siekiant realizuoti pareiškėjos E. N. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į M. N. ir S. N. turtą (vykd. b. l. 41-42).

Teismui patikrinus civilinės bylos Nr. 2YT-803-1008/2016 duomenis nustatyta, kad E. N. mama mirė (duomenys neskelbtini) (Mirties liudijimas AA Nr. 756399, civ. b. Nr. 2YT-803-1008/2016 l. 8). Dar iki mamos mirties mirė E. N. tėvas, kurio palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti, priėmė M. N.. Po M. N. mirties jos palikimą be kita ko sudarė ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat jame esantys baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika ir įsipareigojimai už šį turtą. Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad E. N. šiuo turtu rūpinosi ir jį prižiūrėjo nuo pat mamos M. N. mirties, todėl pripažinta, kad tokiu būdu ji išreiškė savo valią palikimui priimti, todėl konstatuota, kad ji faktinio valdymo būdu priėmė S. N. ir M. N. palikimą. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia, jog palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, konstatuotina, kad nuosavybės teisę į ginčo butą E. N. įgijo nuo 2014 m. gruodžio 20 d., t. y. nuo jos mamos mirties dienos.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Taigi palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus jį valdyti, yra vienas iš paveldėjimo pagal įstatymą būdų.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimą, išaiškinta, kad paveldėjimo esmė yra tai, jog mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjai VĮ Turto bankas įteiktas 2016 m. liepos 11 d. (civ. b. Nr. 2YT-803-1008/2016 l. 48), o įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 4 d. Civilinėje byloje Nr. 2YT-803-1008/2016, kurioje ir priimtas aptariamas sprendimas, pareiškėja VĮ Turto bankas buvo pateikusi atsiliepimą ir išreiškė savo poziciją, kad teismui įsitikinus, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštarautų prašymo patenkinimui. Taigi, pareiškėjai buvo žinoma aplinkybė, kad E. N. priėmė po jos tėvų mirties atsiradusį palikimą, šio sprendimo pareiškėja neskundė ir sutiko su teismo sprendimu. Esant šiems duomenims darytina išvada, kad pareiškėjai negalėjo būti nežinoma, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke nuo 2014 m. gruodžio 20 d. yra E. N..

Tuo tarpu valstybė, kaip minėta, paveldėti palikėjo turtą gali tik tuo atveju, jeigu nėra įpėdinių pagal įstatymą ar testamentą. Pažymėtina, kad tai savo atsiliepime civilinėje byloje Nr. 2YT-803-1008/2016 konstatavo ir pati pareiškėja. Taigi šiuo konkrečiu atveju E. N. buvo turto paveldėtoja pagal įstatymą nuo 2014 m. gruodžio 20 d. ir pareiškėjai apie tai buvo žinoma. Todėl pareiškėja neturėjo teisėto pagrindo teikti pareiškimo notarui dėl palikimo perėjimo valstybei, atitinkamai valstybė negalėjo būti pripažįstama minėto buto paveldėtoja.

Pareiškėja savo skunde laikosi pozicijos, kad pareiškimą notarui dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo pateikė, nes E. N. savo paveldėjimo teisių neįgyvendino, t. y. neįregistravo viešame registre. Tačiau teismo vertinimu toks skundo argumentas neturi teisinės reikšmės, nes daiktinių teisių neįregistravimas į konkretų daiktą viešame šio daikto registre neatima turimos nuosavybės teisės į turtą. Tuo labiau, kad 2016 m. liepos 4 d. sprendimu teismas neišskyrė konkretaus turto, dėl kurio paveldėjimo faktinio valdymo būdu nustatomas toks juridinę reikšmę turintis faktas, o pripažino, kad E. N. priėmė visą palikimą, atsiradusį po tėvų mirties, taigi įskaitant, bet neapsiribojant, ir ginčo butą, todėl priimant visą palikimą neįmanomas ir viso palikimo registravimas viešame registre. Papildomai pažymėtina ir tai, kad antstolė teisingai nurodo, jog nėra jokio teisės akto, įpareigojančio asmenį tokius išviešinimo veiksmus atlikti, taigi atitinkamai toks palikimo priėmimo neišviešinimas neturi įtakos asmens nuosavybės teisės į turtą turiniui. Todėl toks pareiškėjos skundo argumentas laikytinas nepagrįstu, ypač, kai pareiškėjai iš anksto, t. y. dar iki jos pareiškimo dėl nuosavybės teisės perėjimo valstybei padavimo notarui, buvo žinomas E. N. nuosavybės į šį turtą faktas.

Taigi antstolė vykdomojoje byloje 2024 m. sausio 11 d. turto arešto aktu Nr. Bn-272 ir patvarkymu dėl skolininko turto arešto Nr. Sn-1744 areštavo skolininkei nuosavybės teise priklausantį turtą. CPK 624 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priverstinio vykdymo priemonės be kita ko yra ir išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių. Tuo tarpu CPK 675 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Šiuo konkrečiu atveju antstolė, nustačiusi, kad skolininkė turi jai priklausančio turto, priėmė sprendimą dėl šio turto arešto ir šiuos priverstinio vykdymo veiksmus atliko remdamasi aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu. Todėl vertinant pareiškėjos skundą, nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolė 2024 m. sausio 11 d. turto arešto aktą Nr. Bn-272 ir patvarkymą dėl skolininko turto arešto Nr. Sn-1744 priėmė nepagrįstai.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad antstolė teisėtai areštavo turtines skolininkės teises į ginčo butą, nes skolininkė jas įgijo anksčiau negu reikalavimą dėl tokio turto perėjimo valstybei pareiškė pareiškėja. Teismas vertina, kad antstolės veiksmai neprieštarauja įstatymų nuostatoms ir yra teisėti, todėl pareiškėjos pateiktas skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 510­–513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos VĮ Turto bankas skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės procesinių veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąsias bylas Nr. 0009/19/01361, Nr. 0009/20/03045 ir 0009/22/00492 grąžinti antstolei Elenai Miliauskienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.