- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-08-27
- Bylos Nr.
- 1-65-366/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Kaltinamasis
- M. S.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, LR pilietis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini, statybininku, teistas 2006 09 20 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., laisvės apribojimu 7 mėnesiams ir vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p., įpareigotas nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose bei iki 2007 01 01 pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje,
kaltinamas nusikaltimų, numatytų LR BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 str. 1 d. padarymu.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
M. S., 2006 m. rugpjūčio 25 d., apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Panevėžyje, gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) laiptinėje tarp 6-o ir 7-o aukštų, viešoje vietoje, sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau trijų smūgių R. K., tai yra ne mažiau vieną smūgį į galvos sritį ir ne mažiau dviejų smūgių į kitas kūno vietas, tuo padarydamas kraujosrūvas plaštakose, muštinę dešinio antakio žaizdą, nosies, kūno nubrozdinimus, dėl ko nuo galvos sužalojimų įvyko sunki trauminė galvos smegenų ligos formą, kraujo ir smegenų skysčio išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu abipus, tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. K. sveikatą bei viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.
Dėl pareikštų kaltinimų M. S. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2006-08-25 jis su draugais baliavojo. Po to ėjo namo į (duomenys neskelbtini). Laiptinėje lipo laiptais ir šešto aukšto vestibiulyje sutiko mergaites. Viena iš jų, o būtent Kristina, pasakė, kad nori pareiti namo kažko pasiimti, tačiau prie buto, esančio septintame aukšte, durų guli girtas žmogus, gąsdina jas ir jos bijo eiti namo. M. S. nurodo, kad nuėjo prie to buto septintame aukšte. Prie durų gulėjo R.K. Bandė jį prikelti ir išvaryti, tačiau jis buvo toks girtas, kad net neprabudo. Supykęs koja spyrė jam į šoną, paėmė už atlapų, po to paėmė už liemens ir nutempė prie lifto. Prie lifto jam su koja dar kartą spyrė į šonus, ranka sudavė į veidą. Kiek smūgių sudavė, nepamena. Kur tuo metu buvo mergaitės, nepastebėjo. R.K. įkėlė į liftą, paspaudė mygtuką ir jis nuvažiavo žemyn. Pats liftu nevažiavo, o nulipo laiptais. R. K. ištraukė iš lifto kabinos ir paliko gulėti prie įėjimo į laiptinę. Po smūgių sudavimo R. K. iš veido bėgo kraujas, tačiau jis nemanė, kad sužalojimai rimti. Pripažįsta, kad įvykio metu buvo išgėręs, jautėsi apsvaigęs. Mano, kad jei tuo metų būtų buvęs blaivus tai nukentėjusiojo nebūtų mušęs. Šiuo metu visu įvykio detalių neprisimena, tačiau patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2., b.l. 16 – 18), kad pirmą kartą galėjo įspirti į galvą, po to du kartus į veido sritį. Be to dar dešine koja sudavė R. K. į petį. Suduodamas smūgius nepagalvojo apie pasekmes. M. S. nurodo, kad jo namo laiptinėje beveik kiekvieną naktį miega girti „bomžai“, teršia. Tai ypač dažnai būna žiemos metu. Todėl kai rado miegantį R. K. ir jis keliamas nesikėlė labai supyko ir dėl to sudavė smūgius. Dėl įvykio gailisi. Kur įvykio metu buvo mergaitės nematė, tačiau meno, kad jos negalėjo matyti, kaip jis spardo nukentėjusįjį. Jos galėjo matyti tik kaip jis tempia R. K. į liftą. M. S. pilnai pripažįsta ligonių kasų ieškinį ir su juo sutinka. Mano, kad R. K. pareikštas 10 000 Lt ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra per didelis ir turėtų būti mažintinas.
Motyvuojamoji dalis
M. S. kaltė sunkiai sutrikdžius R. K. sveikatą bei sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką įrodyta.
Nukentėjęs R. K. paaiškino, kad įvykio aplinkybių visai neprisimena. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 62 63). Šioje apklausoje jis taip pat nurodo, kad įvykio aplinkybių neprisimena. Žino tik tai, kad tą dieną buvo išgėręs alaus ir ėjo į devynaukštį namą už prekybos centro „Bičiulis“. Ko tenai ėjo ir pas ką neprisimena. Kaip pakilo iki 6-o aukšto irgi neprisimena. Prisimena, kad jautė smūgius, tačiau kas ir kodėl mušė nežino. R. K. prašo iš kaltinamojo priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Jis nurodo, kad po sumušimo jokių psichologinių problemų nepatyrė. Paaiškino, kad jau nuo 1997 metų niekur nedirba, kadangi jam buvo nustatyta trečia invalidumo grupė. Dėl sumušimo patyrė sunkią galvos traumą ir dabar jam nustatyta pirma invalidumo grupė. Pragyvena iš gaunamos invalidumo pensijos. Po traumos labai sunku vaikščioti. Kodėl neturtinę žalą įvertina būtent 10 000 Lt paaiškinti negali. Tokią sumą nurodė, kadangi taip patarė tyrėja. Palaiko ieškinį šiai sumai. Asmeniškai M. S. šiuo metu pykčio nejaučia ir prašo jo griežtai nebausti.
Liudytojas A. L. parodė, kad 2006 08 25 leisdamasis liftu matė, kad lifto kabinoje yra kraujo. Per daug dėmesio į tai nekreipė. Tuo metu pats buvo neblaivus. Laiptinėje susitiko M. S.. Pastebėjo, kad jis irgi yra neblaivus. Kartu su juo nuėjo į alaus barą. Tą kartą apie tai iš kur lifte kraujas su M. S. nekalbėjo. Jau po to, kai M. S. buvo išleistas iš policijos, jis pasakojo, kad tą dieną primušė kažkokį valkatą, kuris girtas miegojo laiptinėje ir gąsdino vaikus.
Liudytoja D. K. parodė, kad 2006 08 25 apie 19 val. jos dukra su drauge K. G. žaidė laiptinėje. Kažkuriuo metu atėjo dukra ir pasakė, jog į septintą aukšta lipa girtas dėdė ir jos bijo. Ji liepė toliau žaisti ir jei kas nors įvyks tai pasakyti. Po kurio laiko atėjusi dukra pasakė, jog draugė nori pareiti namo į butą septintame aukšte, tačiau bijo, kadangi prie durų guli girtas vyras. Taip pat pasakė, kad jos paprašė M. S. tą vyrą išvesti ir, kad jis muša tą vyrą. Ji išėjo į laiptinę pažiūrėti. Matė, kad prie lifto durų guli kažkoks žmogus. Jo veidas buvo kruvinas. Ant laiptų bei ant sienų matėsi pritaškyta kraujo. Mergaitės sakė, kad M. S. tą žmogų spardė. Laiptinėje buvo ir M. S.. Jis dar paprašė pridegti cigaretę. Matėsi, kad jo batai aptaškyti krauju. Po to ji parėjo namo ir kas toliau buvo su tuo vyru nematė.
Liudytoja A. K. paaiškino, kad 2006 08 25 su drauge Kristina žaidė laiptinėje 6-ame aukšte. Pro jas praėjo labai girtas vyras. Jis lipo kabindamasis į turėklus. Po kurio laiko Kristina norėjo eiti namo, tačiau palipusi į septintą aukštą išsigando, kadangi prie jos buto durų gulėjo tas girtas vyras. Tuo metu ėjo M. S. ir jos paprašė patraukti tą vyrą. Matė, kad M. S. priėjęs prie to vyro spardė jį. Paskui tas vyras nusirideno laiptais žemyn. Girdėjo kaip M. S. liepė tam vyrui keltis.
Liudytoja K. G., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos (t. 1, b.l. 97 – 98), parodė, kad 2006 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje su drauge A. K. žaidė (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, šešto aukšto aikštelėje. Matė kaip laiptais užlipo visiškai girtas vyras. Tai, kad jis girtas suprato iš to, kad jis svirduliavo ir sunkiai lipo laikydamasis už turėklų. Vyras nebuvo sužalotas. Ant jo kraujo nesimatė. Jos su drauge to vyro išsigando ir Agnė pakvietė savo mamą. Ji pažiūrėjusi pasakė, kad gal jis eina į savo namus. Po kurio laiko norėjo pareiti į savo namus atsinešti daugiau žaislų, tačiau palipusi į viršų septinto aukšto aikštelėje prie savo buto durų pamatė gulintį tą patį vyrą. Išsigando jo ir nebenorėjo žaisti. Pradėjo rinktis savo daiktus. Tuo metu laiptais ėjo Mantas. Agnė jam pasakė, kad bijo vyro gulinčio septintame aukšte. Mantas pasisiūlė palydėti, bet K. G. nurodo, kad dar nebuvo susirinkusi visų daiktų ir su juo nėjo. Į viršų užlipo vienas Mantas. Ji girdėjo kaip jis ragino tą vyrą keltis. Tuo metu savo žaislus ji nusinešė į Agnės butą. Į laiptinę dar kartą išėjo Agnės mama. Grįžusi ji pasakė, kad tenai mušasi. Kai ji išėjo į laiptinę pasiimti likusių daiktų, matė, kad tas vyras jau guli prie lifto. Jis gulėjo ant nugaros. Prie jo galvos matėsi kraujo.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b.l. 13 – 17) matyti, kad įvykio vietoje adresu Marijonų g. 29, Panevėžyje pirmame aukšte, lifto kabinoje bei tarp 6-o ir 7-o aukštų rastos kraujo dėmės.
Iš specialisto išvados Nr. 11-2837 (06) matyti, kad ant tirti pateiktų R. K. drabužių rasti medvilnės pluoštų, vienodų su M. S. marškinėlių trikotažo pluoštais, o ant pateiktų M. S. marškinėlių rasta rusvai žalios spalvos medvilnės pluoštų, vienodų su R. K. marškinėlių trikotažo atitinkamais pluoštais. Tikėtina, kad M. S. ir R. K. drabužiai buvo kontakte (t. 1, b.l. 28 – 34).
Iš specialisto išvados Nr. 140-(9486)-IS1-1580 matyti, kad ant M. S. sportinių kelnių rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su R. K. genotipu (t. 1, b.l. 43 – 45).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1383/06 (05) matyti, kad R. K. nustatytos kraujosruvos plaštakose, muštinė dešinio antakio žaizda, nosies, kūno nubrozdinimai, sunki trauminė galvos smegenų ligos forma, kraujo ir smegenų skysčio išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus. Dėl sunkios trauminės galvos smegenų ligos, kraujo ir smegenų skysčio išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu abipus, jo sveikata sunkiai sutrikdyta (t. 1, b.l. 58).
Iš papildomos teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1383a/06/07 (05) matyti, kad daroma prielaida, jog gydžiusių gydytojų aprašyti sužalojimai R. K. padaryti ne mažiau 3 smūgių metu (t. 1, b.l. 60).
Paties kaltinamojo prisipažinimas, liudytojų parodymai bei kiti aukščiau aptarti įrodymai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad būtent dėl M. S. suduotų smūgių buvo sunkiai sutrikdyta R. K. sveikata. Ikiteisminio tyrimo metu M. S. veika kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., kaip sunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų. Sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., kvalifikuojamas kai tai padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos yra sunkų sužalojimą kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Motyvas – chuliganiškos paskatos – paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį. Sprendžiant, ar sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, labai svarbu nustatyti, kas – nukentėjusysis ar kaltininkas buvo konflikto iniciatorius. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad šiuo atveju konflikto užuomazgos atsirado ne dėl M. S. veiksmų. Iš liudytojų K. G. ir A. K. parodymų matyti, kad R. K. būdamas visiškai girtas (svirduliavo, laiptais lipo tik prisilaikydamas už turėklų) užlipo iki 7-o aukšto ir atsigulęs užmigo laiptų aikštelėje. Būtent R. K. tokiu savo elgesiu pademonstravo žmogaus ir visuomenės negerbimą, nesilaikė elementarių moralės ir elgesio normų. Dėl tokio elgesio buvo išgąsdintos laiptinėje žaidusios mažametės, K. G. bijojo pareiti namo. Kaltinamasis prie nukentėjusiojo priėjo tik tada, kai vaikai paprašė pagalbos, pasakė, kad bijo gulinčio vyro. M. S. nurodo, kad iš pradžių jis norėjo tik pakelti gulintį R. K. ir priversti jį išeiti. Šį kaltinamojo teiginį patvirtina ir liudytojos K. G. bei A. K., kurios nurodo, jog girdėjo kaip M. S. liepė tam vyrui keltis. Smūgiai buvo suduoti tik po to kai nepavyko nukentėjusiojo prikelti. Tai rodo, kad kaltinamojo M. S. veiksmai buvo sąlygoti pykčio dėl jo nuomone netinkamo nukentėjusiojo elgesio. Tokiam pykčio proveržiui įtakos turėjo ir tai, jog pasak M. S., asocialūs asmenys gan dažnai toje laiptinėje girti miega, teršia laiptine. Taigi vidinė paskata, lėmusi M. S. nusikalstamus veiksmus, buvo pyktis. Tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausiai nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio santykių, kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos neinkriminuojamos. Šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo M. S. elgesio motyvus, nulėmusius jo pasiryžimą padaryti nusikaltimą, darytina išvada, jog R. K. jis sužalojo ne iš chuliganiškų, bet iš asmeninių paskatų. Tokia veika atitinka LR BK 135 str. 1 d. Todėl remiantis išdėstytu, M. S. veika iš LR BK 135 str. 2 d. 8 p., perkvalifikuojama į LR BK 135 str. 1 d.
Nors M. S. R. K. sužalojo ne iš chuliganiškų paskatų, tačiau jo nusikalstami veiksmai – smūgių sudavimas R. K., spardimas nukentėjusiojo, buvo padaryti viešoje vietoje - laiptinėje, matant ir girdint mažamečiams vaikams. Akivaizdu, kad M. S. elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį. Tokia veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.
Nusikaltimo padarymo metu M. S. buvo nepilnametis. Todėl skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais bei atsižvelgia į BK XI skyriuje numatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Nustatydamas bausmės rūšį ir parinkdamas jos dydį, atsižvelgia į BK 61 straipsnyje numatytas bausmės skyrimo taisykles, atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
M. S. įvykdė nesunkų ir sunkų nusikaltimus. Nusikalstimai baigti, padaryti tyčia. M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. M. S. nusikaltimo padarymo metu teistas nebuvo (teistas tik 2006 09 20), baustas administracine tvarka, į narkologinę įskaitą neįrašytas, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Už nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d. įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, todėl tokia bausmė ir skirtina. Už nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. padarymą skirtina arešto bausmė. Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes – M. S. amžių, jo asmenybę, jam skirtinos bausmės mažesnės nei sankcijoje numatytas bausmių vidurkis. Kadangi tiek sunkų R. K. sveikatos sutrikdymą, tiek viešosios tvarkos pažeidimą kaltinamasis padarė tais pačiais veiksmais, tuo pačiu metu, laikytina, kad veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai ir paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu. Be to padarytos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Atsižvelgiant į tai, jog nėra jokių duomenų, kad po šių nusikaltimų padarymo M. S. būtų padaręs kitų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiama ir į nukentėjusiojo pozicija, kad kaltinamojo nereikėtų bausti griežtai.
Byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 13981,10 Lt civilinį ieškinį už apmokėtas R. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (t. 1, b.l. 85 – 86). R. K. buvo gydomas dėl M. S. padaryto sužalojimo. Ieškinys pagrįstas dokumentais todėl yra pilnai tenkintinas.
Nukentėjęs R. K. yra pareiškęs civilinį ieškinį 10 000 Lt sumai neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos dydis grindžiamas tuo, kad po sužalojimo labai pablogėjo sveikata, sunku vaikščioti, apribotos galimybės judėti ir bendrauti. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą atsižvelgiama į tai, kokią veiką padarė kaltinamasis, kokias tai pasekmes sukėlė. R. K. kaltinamasis sudavė smūgius tuo sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą. Tai neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam skausmą. Nukentėjęs nurodo, kad sužalojimas ypatingų psichologinių problemų nesukėlė, tačiau labai pablogėjo sveikata. Nukentėjęs negalėjo aiškiai pagrįsti kodėl neturtinę žalą įvertino būtent tokia suma. Kaip prasitarė ir pats, mano, kad užtektų ir mažesnės sumos. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į tai, kad kaip jau yra konstatuota, konflikto užuomazga buvo netinkamas paties nukentėjusiojo elgesys. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, neturtinės žalos dydis mažinamas iki 5000 Lt.
Daiktiniai įrodymai – M. S. sportiniai batai „Nike“, marškinėliai, sportinės kelnės „Nike“ grąžintini M. S..
Daiktiniai įrodymai – R. K. rūbai (batai, džinsai, žalsvas sportinis švarkelis, marškinėliai) sunaikintini kaip beverčiai.
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 135 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir jį nubausti:
Pagal LR BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu keturiems metams.
Pagal LR BK 284 str. 1 d. areštu dvidešimt penkioms paroms.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 ir 2 p., 65 str., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą keturiems metams.
Vadovaujantis LR BK 92 str., 82 str. 1 d. 2 p., 5 p., 87 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti trims metams ir skirti auklėjamojo poveikio priemonę – įpareigoti per du metus iki 2010 rugpjūčio 27 d. atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą. Taip pat skirti auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant dirbti arba tęsti mokslus ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu. Uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2006 08 26 iki 2006 08 27 imtinai.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą.
Iš M. S. priteisti 13981,10 Lt (trylika tūkstančių devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną Lt 10 ct) Panevėžio teritorinei ligonių kasai už R. K. gydymą.
Iš M. S. priteisti 5000 Lt (penkis tūkstančių Lt) R. K. neturtinei žalai atlyginti.
Daiktinius įrodymus – M. S. rūbus, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. S..
Daiktinius įrodymus – R. K. rūbus, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.