- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-19
- Bylos Nr.
- 1S-163-337/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. M. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2020 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyboje (toliau – STT) buvo gautas A. M. pareiškimas, kuriuo jis prašė paskirti psichiatrinę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar teisėja A. M. yra veiksni ir pakaltinama, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjos A. M. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. 1 d., išreikalauti iš (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) bankroto bylą. Pareiškime pateikė (duomenys neskelbtini) bankroto bylos aplinkybes. Nurodė, kad jis 2020 m. balandžio 27 d. su prašymu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) teismą prašydamas jį įtraukti į šią bylą trečiuoju asmeniu, atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Byloje (duomenys neskelbtini) teismo teisėja A. M., jo teigimu, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, suinteresuota bylos baigtimi, ciniška, nemotyvuota, neskundžiama 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi minėto prašymo netenkino, tokiu būdu, pasak jo, jį eliminuodama iš bankroto bylos nagrinėjimo proceso, kad jis negalėtų jame dalyvauti, bei, esant pagrindui, skųsti joje priimtus sprendimus, dangstant nusikalstamą bankroto administratoriaus aferisto ir vagies D. T. veiklą, išgrobstant ir iššvaistant (duomenys neskelbtini) turtą. Tokiu būdu, teisėja A. M. padarė daugiamilijoninę žalą valstybei ir jam. Teigė, kad teisėjos A. M. motyvai ir argumentai byloje yra primityvūs bei teisiškai nepagrįsti.
2. 2020 m. liepos 21 d. STT specialistė priėmė nutarimą, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 168 str., atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime nurodoma, kad tiek pateiktame pareiškime, tiek A. M. apklausos metu nurodyti teiginiai dėl A. M. galimo piktnaudžiavimo nepagrįsti objektyviais, faktiniais duomenimis, todėl jie vertinami kaip prielaidos, atsižvelgiant į tai, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas. Nesutikdamas su šiuo nutarimu A. M. pateikė skundą Klaipėdos apygardos prokuratūrai.
3. 2020 m. liepos 30 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė priėmė nutarimą, kuriuo atmetė A. M. skundą. Dėl šio nutarimo A. M. pateikė skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.
4. 2020 m. rugpjūčio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai priėmė nutartį, kuria A. M. skundą atmetė.
Šalies argumentai
5. A. M. pateiktu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Nesutinka su priimtos nutarties išvada, kad prokurorė 2020 m. liepos 30 d. nutarime nors ir nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 46 str., tačiau toks prokurorės suklydimas nedaro nutarimo neteisėtu. Mano, kad tokia prokurorės klaida yra esminė ir sudaro pakankamą pagrindą laikyti 2020 m. liepos 30 d. nutarimą neteisėtu ir jį naikinti. Juk tai kaip tik akivaizdžiai įrodo, kad prokurorė iš esmės netinkamai vertino teisėjos A. M. tyčinius nusikalstamus veiksmus taikant CPK 46 str. normas ir juos nepagrįstai pateisino bei neįžvelgė jo pateiktame skunde išdėstytos teisėjos A. M. akivaizdžios nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d. Teigia, kad jo pateikta faktinė medžiaga paneigia BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytus pagrindus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tyrėja ir prokurorė savo priimtuose nutarimuose bei teisėja savo nutartyje rėmėsi netinkamu faktinių aplinkybių vertinimu. Šiuo atveju yra visi BK 228 str. 1 d. numatyti pagrindai pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjos A. M. akivaizdžios nusikalstamos veikos.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas atmetamas.
7. Pagal BPK 2 str. prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 168 str. 1 d. įtvirtina, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Pažymėtina, kad toks sprendimas gali būti priimamas tik tuomet, kai yra išsamiai išsiaiškintos visos aplinkybės dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos.
8. Iš bylos duomenų matyti, kad gavus A. M. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 228 str. 1 d. buvo atlikti pareiškimo patikslinimo veiksmai, t. y. apklaustas A. M., išsiaiškintos aplinkybės, susijusius su (duomenys neskelbtini) bankroto byla bei joje teiktu A. M. prašymu įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kuris, kaip nustatyta, 2020 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi buvo netenkintas. Įvertinus visus šiuos duomenis buvo nustatyta, kad A. M. teiginiai dėl galimo A. M. piktnaudžiavimo nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, tėra prielaidos, todėl buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.
9. Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą A. M. skundą, skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį, prokurorės ir STT specialistės nutarimus bei surinktus duomenis, konstatuoja, kad šiuo atveju pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pagrįstai. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju A. M. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjos A. M. atžvilgiu remdamasis jos 2020 m. balandžio 29 d. priimta nutartimi, kuria, kaip minėta, buvo atsisakyta įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Visų pirma pažymėtina, kad vien tik tai, jog buvo priimtas A. M. nepalankus procesinis sprendimas ir jis visiškai kitaip vertina susiklosčiusią situaciją, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo padaryta nusikalstama veika ir turi būti sprendžiamas klausimas dėl teisėjos patraukimo baudžiamojon atsakomybėm. Be kita ko, byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, kad teisėja A. M. galimai piktnaudžiavo tarnyba, jų nepateikė ir A. M.. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo atveju negali būti vertinamas civilinėje byloje priimtos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjamos joje nustatytos faktinės aplinkybės bei pateikta jų analizė. Civilinėse bankroto bylose teismo priimti procesiniai sprendimai tikrinami skundžiant juos CPK bei Bankroto įstatyme numatyta tvarka. Taigi, įvertinus CPK ir BPK nustatytą apskundimo tvarką ir būdus, šiuo atveju nei skundą nagrinėjantis teismas, nei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai bei juo labiau prokuratūra ar STT neturi kompetencijos vertinti aptariamos 2020 m. balandžio 29 d. nutarties.
10. Skundžiamoje nutartyje buvo konstatuota, kad prokurorė 2020 m. liepos 30 d. nutarime, nagrinėdama A. M. pateiktą skundą, nepagrįstai vadovavosi CPK 46 str. nuostatomis, kurios reglamentuoja trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus įtraukimą į bylą, tačiau tokios prokurorės klaidos nelaikė darančios nutarimą neteisėtu. Pagrindo nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada nėra, kadangi, atsižvelgus į aukščiau pateiktą susiklosčiusios situacijos vertinimą, minėta klaida nelaikytina esmine.
11. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p. ir 2 d.,
nutaria:
A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.