- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-20
- Bylos Nr.
- 2A-445-302/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei R. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio sumažinimo, dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas sumažinti priteistą jo sūnui išlaikymo dydį ir nuo 2007-09-01 nustatyti išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. B. po 350 Lt per mėnesį. Posėdžio metu ieškovas sutiko mokėti iki 500 Lt išlaikymą per mėnesį.
Nurodė, kad 2001-08-16 nutraukiant santuoką su atsakove Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu šalių nepilnamečio vaiko D. B. , gimusio 1999-05-14 ir gyvenančio su atsakove, išlaikymui iš ieškovo priteista ¼ visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL per mėnesį nuo 2000-09-01 iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas sąžiningai mokėjo priteistą išlaikymą. Iš darbo užmokesčio atskaitomo išlaikymo dydis siekė 1 153 Lt/mėn. Ieškovas antrojoje santuokoje turi antrą vaiką E. B. , kurią taip pat privalo išlaikyti su jo motina A. B. . Be to, ieškovas faktiškai išlaiko ir trečią vaiką A. B. dukrą K. D. , kurią ketina įvaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovė R.B. prašė ieškinį atmesti. Ji nesutiko su prašomu nustatyti išlaikymo dydžiu, prašė palikti 1 150 Lt/mėn. išlaikymo dydį motyvuodama tuo, jog ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepablogėjo, priešingai, ji tik pagerėjo, jo pajamos 2007 metų I ketvirtį sudarė 10 386,01 Lt, II ketvirtį – 17 379,99 Lt, liepos mėn. sudarė 6 324,69 Lt, be to, jis gauna papildomų pajamų iš automobilių pardavimo verslo. Tuo tarpu atsakovės gaunamos pajamos vidutiniškai sudaro 980 Lt per mėnesį, be to, ji yra paėmusi kreditą būsto pirkimui. Vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro 2030 Lt. Be įprastų poreikių vaikas turi specialių poreikių: serga bronchine astma, pastoviai atliekami alergologiniai tyrimai, taisomi blogai suaugę dantys. Sūnus apdraustas gyvybės draudimu ir draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Atsakovė kiekvieną mėnesį moka bankui paskolos ir palūkanų po 790 Lt, pusė šios sumos įskaitytina į sūnaus Dovydo išlaikymo sumą. Atsakovo pajamos, jo sutuoktinės – 1 872,52 Lt, atsakovas prekiauja automobiliais ir gauna papildomų pajamų, ieškovo sutuoktinės dukra iš pirmos santuokos gauna našlaičio pensiją – 260,23 Lt /mėn., ieškovo šeima stovi eilėje socialiniam būstui gauti lengvatinėmis sąlygomis, ieškovas kelia kvalifikaciją brangiose mokymo įstaigose, leidžia jam mokėti 1150 Lt išlaikymą.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 1990-10-04 sprendimu nustatytą išlaikymo, kurį A. B. moka sūnui D. B. , gimusiam 1999-05-14, dydį ir nustatė, kad nuo 2007-09-01 A. B. moka sūnui D. B. išlaikymą po 900 Lt per mėnesį.
Teismas, nustatydamas išlaikymą atsižvelgė į abiejų tėvų, gaunamą darbo užmokestį, vaiko poreikius, ieškovo antrojo vaiko E. B. poreikius bei ieškovo sutuoktinės A. B. pajamas (darbo užmokestį). Teismas sprendė, kad ieškovas neturi teisinės pareigos išlaikyti sutuoktinės dukters K. D. . Teismas atsižvelgė į tai, kad D. B. turi specialių poreikių, per mėnesį atsakovė turi papildomų išlaidų apie 100 Lt dėl jo sveikatos sutrikimų, 1/2 atsakovės patiriamų kredito būstui įsigyti dengimo išlaidų sudaro 394 Lt/mėn. (525 Lt + 50 Lt + 394 Lt, kas sudaro apie 950 Lt). Teismas atsakovės pateiktą D. B. išlaikymo išlaidų paskaičiavimą (2030 Lt/mėn.) vertino kaip žymiai viršijantį minimalius poreikius. Teismas nurodė, jog išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į vaiko poreikius, bet ir į tėvų galimybes, todėl atsakovė turi galimybę iš dalies mažinti išlaikymo išlaidas ir nustatė 900 Lt išlaikymą per mėnesį.
Šalies argumentai
Ieškovas A. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2008-01-22 skundžiamą teismo sprendimą ir priteisti iš ieškovo sūnaus išlaikymą iki jo pilnametystės po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas vienašališkai, atsižvelgdamas tik į atsakovės reikalavimus priėmė tik vieno vaiko – D. – gyvenimo, ugdymo ir lavinimo sąlygas gerinantį teismo sprendimą. Teismas visiškai neatsižvelgė į kitų vaikų – E. B. ir K. D. teises, kurios pažeidžiamos dėl tokio teismo sprendimo. Teismas, skaičiuodamas, kokios yra ieškovo gaunamos pajamos, neatskaičiavo mokesčių, mokėtinų į valstybės ir SODRA biudžetą, neatsižvelgė, kad jis yra paėmęs 17 000 Lt kreditą. Teismas neatsižvelgė į atsakovės pateiktą vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų paskaičiavimą, kuris, atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas, jas viršija. Vaiko išlaikymui skiriamos lėšos turi atitikti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.
Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas neprivalo išlaikyti sutuoktinės dukros iš pirmosios santuokos, kadangi ši mergaitė yra netekusi tėvo, ja reikia pasirūpinti. Teismas neatsižvelgė į gyvenimo sąlygas, jog ieškovas yra įrašytas į sąrašus socialiniam būstui gauti.
Atsiliepimas
Atsakovė R.B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai, jog teismas vienašališkai priėmė sprendimą, nepagrįsti, teismas išsamiai ir nuosekliai įvertino visas bylos aplinkybes, kurios sąlygojo 900 Lt išlaikymo vaikui dydžio nustatymą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.
Pažymėtina ir tai, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, teismų praktikoje taikoma Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata ir sprendžiama, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo tik būtiniausiems jų poreikiams tenkinti. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystimasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį, kuris paprastai yra didesnis už išlaikymą būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų reikalingų vaikui vystytis sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į reikiamų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.
Pagal Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas gali sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
Teismas dalinai tenkindamas ieškovo prašymą pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2001-08-16 sprendimu priteistą išlaikymo dydį – priteisė iš ieškovo 900 Lt, tuo realiai sumažindamas išlaikymo dydį maždaug 200-250 Lt, skaičiuojant pagal paskutinius 2007 metų mėnesius ieškovo mokėtą išlaikymą. Kolegija sutinka su teismo išvada, kad tokio išlaikymo dydžio priteisto iš vieno iš vaiko tėvų pakaks vaiko poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovės darbo užmokestis yra žymiai mažesnis negu atsakovo, ji gauna kiek daugiau negu Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (b.l. 20), todėl vaiko išlaikymui negalima skirti tokios sumos, kokia priteista iš atsakovo. Apelianto argumentas, kad jis privalo išlaikyti kitą vaiką, kuris gimė jam kitoje santuokoje, o taip pat apeliaciniame skunde nurodytas naujas argumentas, kad jis įvaikino antros žmonos dukrą, nagrinėjamu atveju negali būti priežastimi priteisto išlaikymo dydžiui sumažinti, nes jo gaunamas darbo užmokestis per 2007 metus į mėnesį sudaro 4870 Lt (b.l. 9) ir yra pakankamas teikti sūnui priteistą išlaikymą, o taip pat teikti ir kitiems vaikams išlaikymą, atsižvelgiant į tai, kad su juo gyvenanti sutuoktinė taip pat turi materialiai išlaikyti savo vaikus. Ieškovas neteikė įrodymų, kad jo dabartinės žmonos turimas turtas ir lėšos, kurios už 2007 metų laikotarpį 2030 Lt per mėnesį (b.l. 80), bei jo gaunamos lėšos neleidžia jiems skirti panašaus išlaikymo dydžio vaikams, kaip ir priteistas išlaikymo dydis sūnui iš pirmos santuokos, kadangi gaunamų ieškovo ir jo žmonos lėšų panašaus dydžio išlaikymui pakanka.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė paskaičiavo per dideles išlaidas reikalingas vaikui išlaikyti, tačiau nenurodo, kiek pagal jo paskaičiavimus reikalinga sūnui išlaikyti, tik ginčydamas atsakovės nurodytą sumą, nurodo, kad pagal jos gaunamas pajamas ji negalinti materialiai nei vaikui, nei sau tiek skirti pinigų, kiek nurodė paskaičiavimuose. Tačiau teismas sprendime dėl ieškovės paskaičiuoto neva reikalingo sūnui išlaikymo dydžio pasisakė ir nurodė, kad atsakovės pateiktas išlaidų paskaičiavimas žymiai viršija vaiko poreikius. Kadangi šių teismo argumentų apeliantas neginčija, o tik dar kartą nurodo faktiškai tą pačią aplinkybę, kurią nurodė ir teismas, todėl laikytina, kad teismas priimdamas sprendimą jau įvertino tą aplinkybę ir sumažino prašytą priteisti išlaikymą iš ieškovo. Teismas, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje reglamentuotą išlaikymo proporcingumo principą priklausomą nuo vaiko tėvų turtinės padėties, teisingai ieškovui skyrė žymiai didesnę dalį tenkančio išlaikymo, nes materialinė padėtis žymiai geresnė, ir vien tik gaunamos darbinės pajamos yra septynis kartus didesnės, negu atsakovės. Nors jis turi išlaikyti dar du vaikus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jo dabartinė žmona taip pat gauna darbo užmokestį ir taip pat privalo išlaikyti savo abu vaikus proporcingai savo gaunamoms pajamoms, teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad ieškovui tenka žymiai didesnė sūnaus išlaikymo dalis, negu atsakovei ir priteisė iš jo išlaikymą po 900 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Apelianto nurodyti skundo argumentai, jog jis įvaikino savo dabartinės žmonos dukrą ir tai, jog jis moka už vartojamąjį kreditą išmokas nedaro jo materialinės padėties sunkesne, o atvirkščiai, tokie jo veiksmai leidžia kolegijai daryti išvadą, kad jo turtinė padėtis pagerėjo įsigijus dar vieną automobilį, nes paskolos ėmimas ir dar vieno automobilio įsigijimas tik rodo, jog ieškovas įvertino savo finansines galimybes tokią paskolą išmokėti, antraip būtų neprotinga pirkti dar vieną automobilį. Be to Lietuvos Aukščiausiasis teismas paskolos ėmimą tokiais atvejais panašiose bylose taip pat vertina kaip aplinkybę, jog šalies finansinė padėtis yra gera. Šios paskolos ėmimo tikslas negali būti tapatinamas su paskolos ėmimu vieninteliam gyvenamajam būstui įsigyti.
Kolegija atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad ieškovas įvaikindamas sutuoktinės dukrą faktiškai geranoriškai šeimos biudžetą sumažino 260 Lt į mėnesį, nes atsisakė K. D. paskirtos našlaičių pensijos (b.l. 78-79), o tai paneigią jo nurodytą aplinkybę, jog jis negalintis finansiškai mokėti priteisto išlaikymo sūnui.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 p.).
Iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme 500 Lt už advokato pagalbą R. B. . Prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. B. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme R. B. naudai.