Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-06-19 · Administracinė byla Nr. eI2-9819-426/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-06-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-10-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-06-19
Bylos Nr.
eI2-9819-426/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01931-2024-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-9819-426/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01931-2024-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 19 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. (R. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. M. prašo teismo panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 24S101687 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Sprendimas) kaip nepagrįstą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėjas nurodo, jog atsakovas nusprendė panaikinti jam leidimą laikinai gyventi Nr. 760256564, galiojantį iki 2025 m. birželio 7 d., akcentavęs, jog duomenys, kuriuos pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, kad neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Su Sprendimu pareiškėjas nesutinka, mano, kad jis priimtas neobjektyviai, neišsamiai bei neteisingai įvertinus faktines aplinkybes, dėl to nepagrįstas. Pareiškėjas aiškina, jog ketindamas dirbti elektriku uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Aurespa“, Migracijos departamentui 2023 m. kovo 31 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

Atsakovas 2023 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. birželio 7 d. 2023 m. birželio 7 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760256564, kuris pareiškėjui įteiktas 2023 m. birželio 23 d.

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad Migracijos departamentui 2023 m. rugsėjo 12 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį į UAB „Stulgiai“, atsakovas sprendimą priėmė 2023 m. spalio 6 d.

Migracijos departamentas, pasak pareiškėjo, nustatė, kad jo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi bei tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad bus mokamas 1 160 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu paaiškėjo, kad per visą darbo bendrovėje UAB „Stulgiai“ laikotarpį nė karto nebuvo išmokėtas sulygtas darbo užmokestis. Atsakovas akcentavo, jog pareiškėjui buvo mokėtas mažesnis, negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas MMA darbo užmokestis, kitų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, jis negavo. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje ir, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis. Vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas akcentuoja, kad pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu, kadangi ketino dirbti UAB „Aurespa“ elektriku ir nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2023 m. spalio 2 d. dirbo šioje bendrovėje pagal darbo sutartį.

Pareiškėjas pažymi, kad teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, sąžiningai nurodė, jog ketina dirbti elektriku UAB „Aurespa“ ir gauti reguliarias pajamas. Suradęs kitą darbą, Migracijos departamentui 2023 m. rugsėjo 12 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį, 2023 m. spalio 16 d. buvo įdarbintas UAB „Stulgiai“. Pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad darbdavys, pateikęs Migracijos departamentui įsipareigojimą įdarbinti jį ir mokėti sutartą darbo užmokestį, laikysis įsipareigojimų.

Pareiškėjas pažymi, kad jis negalėjo numatyti, jog darbdavys nemokės pažadėto darbo užmokesčio. Atkreipia dėmesį, kad negalėjo įtakoti arba priversti darbdavį mokėti sutartą darbo užmokestį, įtikintas darbdavio, sąžiningai tikėjo ir laukė, kad jam bus mokamas sutartas atlyginimas.

Pareiškėjas pabrėžia, kad sąžiningai tikėjosi, kad jam suradus naują darbdavį, jis pagaliau galės dirbti normaliomis darbo sąlygomis ir jam bus mokamas sulygtas darbo užmokestis. Tačiau, faktiškai ne nuo jo priklausančių aplinkybių darbdavys nemokėjo jam sulygto darbo užmokesčio.

Skunde pareiškėjas akcentuoja, kad Migracijos departamento Sprendimas jam buvo netikėtas, apie numatomą leidimo panaikinimą jokių pranešimų ar įspėjimų negavo.

Pareiškėjo vertinimu, atsakovas elgėsi nesąžiningai ir neteisingai, kadangi dėl visiškai nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, neturėdamas teisinių žinių, nepakankamai žinodamas valstybinę kalbą, paliktas likimo valiai.

Skunde pažymi, kad sugaišo nemažai laiko ir išleido pinigų, kol gavo leidimą laikinai gyventi, turėjo surinkti dokumentus, atvykti į Lietuvą, apsigyventi, turėjo lūkesčių dirbti ir užsidirbti, o buvo nubaustas už darbdavio nesąžiningumą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas mano, kad jis viską atliko tinkamai ir buvo sąžiningas, o šiuo atveju leidimo laikinai gyventi panaikinimas neatitinka gero administravimo bei proporcingumo principo.

Atsakovas, pareiškėjo nuomone, šiuo atveju nepakankamai bendradarbiavo su juo, neatskleidė gautos informacijos, nesuteikė galimybės paaiškinti situacijos, tik atsiuntė jau priimtą Sprendimą.

Pareiškėjas neginčija, kad jam nemokėjo žadėto darbo užmokesčio, tačiau šiuo atveju atsakovas nevertino fakto, jog jis niekaip negalėjo to objektyviai numatyti, pagrįstai tikėjosi, kad darbdavys laikysis savo įsipareigojimų, o taip pat ir Migracijos departamentas praneš iš anksto apie numatomą naikinti leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas, vadovaudamasis gero administravimo principu, prieš priimdamas Sprendimą, turėjo suteikti galimybę pateikti paaiškinimus bei leisti ištaisyti trūkumus, todėl leidimo laikinai gyventi panaikinimas – neproporcinga priemonė. Sprendimas, pareiškėjo nuomone, neišsamus ir nemotyvuotas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio.

Skunde pareiškėjas akcentuoja, kad duomenys, kuriuos pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ne dėl jo kaltų veiksmų, o dėl kitų asmenų nesąžiningo elgesio.

Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, neobjektyviai įvertino jo individualią situaciją, t. y. tai, jog jis pradėjo dirbti UAB „Stulgiai“ ir pagrįstai tikėjosi išsaugoti ilgalaikius darbo santykius bei gauti sulygtą darbo užmokestį. Pareiškėjas, jei iš anksto būtų žinojęs apie numatomą priimti Sprendimą, galėjo įsidarbinti pas kitą darbdavį, nes turi paklausią profesiją, todėl šios aplinkybės turėjo būti pripažintos svarbiomis ir reikšmingos, nesudarančios pagrindo leidimo laikinai gyventi panaikinimui.

Pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad skundžiamas Sprendimas yra neobjektyvus, nemotyvuotas, nepagrįstas bei neteisėtas, pažeidžiantis žmogaus pagrindines teises bei gero administravimo ir proporcingumo principus, prieštaraujantis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijams, todėl turėtų būti panaikintas. Pareiškėjas neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Migracijos departamentas nesutinka su skundu. Atsiliepime atsakovas nurodo, jog 2023 m. kovo 31 d. pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Aurespa“ elektriku, pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu. Atsakovas 2023 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. birželio 7 d. Leidimas Nr. 760256564 buvo išduotas 2023 m. birželio 7 d., įteiktas 2023 m. birželio 23 d.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 12 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį ir dirbti UAB „Stulgiai“ (toliau – Bendrovė) elektriku, Migracijos departamentas 2023 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą leisti pakeisti darbdavį.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, jog vykdant užsieniečių kontrolę, duomenis apie pareiškėją patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacinėje sistemoje ir nustatė, kad pareiškėjas nuo 2023 m. spalio 16 d. įdarbintas Bendrovėje, tačiau jam nė karto nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas 1 160 Eur darbo užmokestis. 2023 m. spalio – 2024 m. kovo mėn. mokėtas mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas MMA darbo užmokestis.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ginčijamam Sprendimui priimti užteko turimų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai neįtvirtino Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio pareiškėjo bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į ji dėl papildomų paaiškinimų ar informuoti, kad priimtas nepalankus sprendimas. Aplinkybė, kad pareiškėjas turėjo lūkesčių dirbti ir apsigyventi Lietuvoje, atsakovo manymu, nereiškia, jog jam bus išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ įtvirtintais pagrindais, ar negali būti panaikintas, jeigu jis neatitinka šio Įstatymo reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsiliepime taip pat pažymėta, jog galiojantys teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento aiškintis aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui nebuvo mokamas sutartas darbo užmokestis. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų nustatytus faktus, todėl skundo argumentai, kad Migracijos departamentas pareiškėjo neinformavo apie tai, kad bus priimtas ginčijamas Sprendimas, vertintini kaip nepagrįsti.

Atsakovas mano, jog priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, akcentuoja, jog neturėjo diskrecijos teisės jų nepriimti. Pažymi, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, todėl Teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. 24S101687 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, jog pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Aurespa“ elektriku (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), Migracijos departamentui 2023 m. kovo 31 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjui 2023 m. birželio 7 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760256564, galiojantis iki 2025 m. birželio 7 d., įteiktas 2023 m. birželio 23 d.

2023 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį ir dirbti UAB „Stulgiai“ (toliau – Bendrovė) elektriku.

2023 m. spalio 6 d. Migracijos departamente priimtas sprendimas leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį.

Vykdant užsieniečių kontrolę, duomenys buvo patikrinti VSDFV informacinėje sistemoje ir nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023 m. spalio 16 d. įdarbintas Bendrovėje ir jam nė karto neišmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėtinas mėnesinis darbo užmokestis – 1 160 Eur. Taip pat nustatyta, kad 2023 m. spalio mėn. – 2024 m. kovo mėn. (6 mėn.) buvo mokėtas darbo užmokestis, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA (46,2 – 397,9 Eur).

Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 24S101687 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, kad per visą įdarbinimo Bendrovėje laikotarpį nė karto nebuvo išmokėtas prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis, konstatavo, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, jis pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės, todėl yra pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

Vertinant asmens ryšius su Lietuvos Respublika nustatyta, kad jam nebuvo išduota nacionalinė viza, 2023 m. birželio 7 d. išduotas leidimas laikinai gyventi. Nustatyta, kad pareiškėjo nesieja ilgalaikiai ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika. Migracijos departamentas taip pat nenustatė turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipiasi į teismą, prašydamas panaikinti ginčijamą Sprendimą.

UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).

Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog būtent užsieniečiui (pareiškėjui) tenka pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Be kita ko, UTPĮ 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu. Išimtys aptariamame Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ reikalavimus ir nėra 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

Ginčui aktualaus Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas, akto redakcija galiojanti nuo 2024 m. sausio 15 d.), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A1-22, 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.

Atsakovo teismui pateikti VSDFV informacinės sistemos duomenys apie pareiškėją patvirtina, kad Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2023 m. spalio 16 d., tačiau nei vieną mėnesį negavo prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodyto mokėti 1 160 Eur mėnesinio darbo užmokesčio. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjui 2023 m. spalio mėn. išmokėtas 229,09 Eur, lapkričio mėn. – 336 Eur, gruodžio mėn. – 397,9 20, 2023 m. sausio mėn. – 462 Eur, vasario ir kovo mėnesiais– 46,2 Eur mėnesinis darbo užmokestis, kuris yra mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA. Be to, ir pats pareiškėjas skunde neneigia, kad Bendrovė jam nemokėjo darbo užmokesčio.

Sodros duomenys apie pareiškėją patvirtina, kad nėra duomenų apie Bendrovės draudimo išmokas jam.

Taigi, įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo mokamas darbo užmokestis mažesnis, nei MMA, o tai neatitiko UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo (pareiškėjui mokėtas darbo užmokestis neatitiko Darbo sutartyje nurodyto mokėtino darbo užmokesčio).

Pareiškėjas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad jo vienintelis pragyvenimo šaltinis – Bendrovėje gautas darbo užmokestis. Minėta, kad užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje – 1 MMA. Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA – 840 Eur. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėjas negavo Darbo sutartyje nurodyto mokėtino darbo užmokesčio, pragyvenimo lėšų dydis mažesnis nei MMA, duomenų apie kitas jo gautas pajamas nėra. Be to, nei prašyme dėl leidimo pakeitimo, nei tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs nepilną darbo laiką bei negaus pragyvenimui reikalingų minimalių Lietuvoje pajamų. Darbinės pajamos nurodytos kaip vienintelis pajamų šaltinis ir vienintelis deklaruotas teisėto buvimo Lietuvoje tikslas. Pareiškėjui duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus (tokių duomenų nepateikta ir su skundu), Migracijos departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai), kadangi nemažai laiko pareiškėjas nedirba pagal profesiją.

Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų UTPĮ 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjui leidimas pagrįstai panaikintas dviem savarankiškais pagrindais.

Nors pritartina pareiškėjo skunde nurodytai aplinkybei, kad jis negali lemti darbdavio tinkamo įsipareigojimų vykdymo, tačiau leidimas laikinai gyventi buvo išduotas ir jis turėjo atitikti UTPĮ reikalavimus viso leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Dėl to aplinkybė, kad galimai darbdavys buvo nesąžiningas, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamo Sprendimo.

Įvertinus bylos duomenis, matyti, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nes apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

Atsižvelgus į pateiktus duomenis, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento vertinimu, jog nustatyti pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nelaikytini ilgalaikio pobūdžio. Taigi, byloje nepateikta įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti pateisintas pareiškėjo interesas likti Lietuvoje.

Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. „Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose“. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės buvo motyvuotos, neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktus, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalis nustato, kas administraciniame sprendime turi būti nurodyta ir tarp išvardintų reikalavimų yra administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

LVAT, aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, jog šio straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijamame Sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai ir detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, ginčijamas sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas išsamiai įvertino pareiškėjo ekonominius ir socialinius ryšius su Lietuva, todėl negalima teigti, jog jis tik formaliai pripažintas neatitinkančiu sąlygų, kurios būtinos leidimui gyventi Lietuvoje gauti.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo naikinti atsakovo Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. 24S101687, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, jam patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 –87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 – 134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. (R. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas