Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Egidijaus Tamašausko,

dalyvaujant ieškovui Č. S., jo atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei, atstovei pagal įgaliojimą V. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2630-364/2010 pagal ieškovo Č. S. ieškinį atsakovei J. V. dėl rentos sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija n ustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, jog ieškinį dėl rentos sutarties nutraukimo Kauno miesto apylinkės teismui padavė ieškovo Č. S. atstovė V. L., remdamasi šalių 2009-12-04 pasirašytu Įgaliojimu (b. l. 18). Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, jog teismas išnagrinėjo ieškinį paduotą neįgalioto vesti bylą asmens, kadangi įgaliotas asmuo V. L. pagal CPK 56 str. numatytą teisinį reglamentavimą neturėjo teisės būti ieškovo atstovu konkrečioje byloje. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas suteiktų įgaliojimų ribų. Vienas iš svarbiausių atstovavimo civiliniame procese tikslų – teikti atstovaujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą, taip padedant ne tik jam vesti bylą, bet ir teismui vykdyti teisingumą. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas, nustatydamas CPK 56 straipsnyje, kokie asmenys gali būti teisme atstovais pagal pavedimą, įtvirtino pagrindinę nuostatą, kad tai turi būti asmenys, turintys teisinį išsilavinimą, ir padarė tik kelias išimtis, kai šis reikalavimas netaikomas. Nagrinėjamu atveju ieškovas įgaliojo V. L. atstovauti jam visose teismo įstaigose, civilinėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose su visomis ieškovo, atsakovo ir kt. teisėmis dėl 2009-08-26 Rentos sutarties reg. Nr. 2-1993 panaikinimo bei atliktis kitus veiksmus atstovaujamojo vardu (b. l. 18). Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovo atstove pagal CPK 56 straipsnio 4 dalį galėjo būti tik asmuo turtintis aukštąjį teisinį išsilavinimą bei esantis ieškovo artimas giminaitis ar sutuoktinis (sugyventinis). Šiuo atveju byloje nenustatyta, jog V. L. turėtų tokį išsilavinimą. Nors ieškovo atstovė V. L. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog ieškovas pateikiant ieškinį turėjo atstovą – advokatą, tačiau iš byloje esančios Atstovavimo sutarties (b. l. 6) matyti, kad ieškovo atstovė V. L. kreipėsi į advokatą tik ieškiniui paruošti, tačiau ne jam pateikti teismui bei atstovauti ieškovą teisme. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliacinės instancijos teismas ir nustatė, jog ieškovo Č. S. ieškinys turėjo būti atsisakytas priimti pirmosios instancijos teisme, kaip paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (137 str. 2 d. 8 p.), arba nustačius tai vėliau, byla nutraukta (CPK 296 str. 1 d. 3 p.), tačiau šioje byloje atsižvelgtina į kitas svarbias bylai aplinkybes, sudarančias pagrindą nepanaikinti tokiu pagrindu priimto sprendimo. Pažymėtina, kad ieškovas yra garbaus amžiaus asmuo (gim. 1929 m.), kuriam šios bylos išnagrinėjimas turi esminę reikšmę vien dėl to, jog byla yra glaudžiai susijusi su jo asmeniniu gyvenimu, teise disponuoti savo turtu laisva valia, kas panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl procesinių teisės normų pažeidimo bei palikus bylą nenegrinėtą, galimai apsunkintų ieškovo interesų apsaugą. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė jau 3 metus, ieškovas viso proceso metu, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, palaikė savo reikalavimą ir prašė nutraukti rentos sutartį dėl netinkamų atsakovės veiksmų, pati atsakovė 2010 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje ieškinį pripažino ir sutiko, kad rentos sutartis būtų nutraukta (b. l. 59). Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, kolegija, nors ir nustačiusi pagrindus panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir palikti bylą nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 3 p.), šiuos pirmosios instancijos teismo procesinius pažeidimus laiko mažiau reikšmingais nei materialaus ginčo realaus išsprendimą, dėl ko apeliacinį skundą nagrinėja iš esmės.

Pagal CK 6.460 str. reglamentuotą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti, o rentos mokėtojas prisiima pareigą suteikti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems rentos gavėjo poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę, ypač kai jos vykdymas konkrečiomis aplinkybėmis rentos gavėjui ypatingai svarbus, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai ar kitiems teisėtiems jo interesams. Šie išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ypatumai lemia tai, kad griežtas sutarties sąlygų laikymasis yra itin svarbus. CK 6.464 str. nustatyti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo pagrindai: prievolė išlaikyti baigiasi, kai miršta rentos gavėjas arba kai rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį, ji gali būti nutraukta rentos gavėjo reikalavimu. Todėl, nagrinėjant konkretų ginčą, būtina aiškintis, ar rentos mokėtojas, t.y. atsakovė, iš esmės pažeidė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, ir tuo pagrindu ieškovas gali reikalauti ją nutraukti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2004-06-29 nutartyje civilinėje byloje J.Z. v. UAB „Baldras“ ir kt. nurodė, kad esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti. CK 6.461 str. 1 d. apibrėžia rentos mokėtojo pareigas, kurias jis privalo vykdyti pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir kurių rentos gavėjas gali reikalauti. Pagal šią įstatymo nuostatą, rentos mokėtojas privalo aprūpinti rentos gavėją gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimu, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja - ir jo priežiūra.

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog teismas nesiaiškino ir netyrė ar atsakovė iš esmės pažeidė sudarytą sutartį, ar ieškovas negavo sutartimi numatyto būtino aprūpinimo ir priežiūros, ar atsakovė sąmoningai ir piktavališkai nevykdė išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ir nesirūpino ieškovu. Kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Kaip matyti iš 2010 m. kovo 25 d. teismo posėdžio protokolo, teismas prijungė prie bylos ieškovo atstovės pateiktus dokumentus apie ieškovo sveikatos būklę (b. l. 44). Ši UAB Šilainių šeimos sveikatos centro išduota pažyma patvirtina, kad, gyvendamas su atsakove, ieškovas gyveno name be elementarių sanitarinių patogumų, dėl ko pablogėjus sveikatai, ieškovas persikėlė gyventi pas savo dukterėčią V. L. (b. l. 43). Taip pat teismas yra prijungęs prie bylos Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Liudytojo apklausos protokolą (b. l. 50-53), iš kurio turinio matyti, kad ieškovas yra kreipęsis į atitinkamas valstybės institucijas dėl to, jog atsakovė savavališkai nuėmė nuo ieškovo atsiskaitomosios banko sąskaitos pinigus, grasina jam, nemaitina bei naudoja fizinį smurtą. Fakto, jog atsakovė savavališkai pasinaudojo ieškovo piniginėmis lėšomis 2010 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje neneigė ir pati atsakovė (b. l. 59). Šios aplinkybės paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes, kad teismas netyrė byloje reikšmingų faktų apie tai, ar atsakovė tinkamai vykdė savo kaip rentos davėjo pareigų. Be to, kolegijos nuomone, nors atsakovė ir neigė ieškovo argumentus, kad ji netinkamai vykdė savo pareigą prižiūrėti ieškovą, šios teismo nustatytos aplinkybės bei byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas dėl tokio atsakovės elgesio galėjo reikalauti nutraukti rentos sutartį. Šios aplinkybės paneigia ir atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės ir savo išvadų tinkamai nemotyvavo, neanalizavo faktinių bylos aplinkybių. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai nurodė, jog vertina byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus (b. l. 60), todėl negalima konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, kad atsakovė su ieškiniu sutiko, atsakovė teigia, jog ieškinio nepripažino. Kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu taip pat nesutinka. Kaip matyti iš 2010 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio protokolo (b. l. 59), atsakovė teismo posėdyje sutiko, kad rentos sutartis būtų nutraukta bei pareiškė, kad su ieškiniu sutinka. Šie atsakovės teiginiai yra patvirtinti pačios atsakovės parašu. Nors atsakovė 2010-04-26 pateikė pastabas dėl minėto teismo posėdžio protokolo, tačiau atsakovė nepaneigė aplinkybių, jog savo parašu patvirtino, kad su ieškiniu sutinka. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi (b. l. 100-101) atsakovės pastabas dėl 2010 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio protokolo atmetė. Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo argumentu, kad teisme atsakovei nebuvo suteikta teisė duoti paaiškinimus. Šiuos argumentus paneigia byloje esantys teismo posėdžių protokolai, iš kurių matyti, jog atsakovei buvo suteiktas žodis, ji išsakė savo argumentus kodėl nesutinka su ieškiniu. Be to, pažymėtina, jog dėl atsakovės netinkamo elgesio ir išraiškos būdo, į 2010 m. kovo 15 d. teismo posėdį buvo iškviestas konvojus palaikyti posėdžio tvarką. Tokios aplinkybės pagrindžia, jog atsakovė teismo procese pažeidė kooperacijos principą, sąmoningai pati trukdė teismui atlikti savo procesinius veiksmus, todėl kolegija atmeta atsakovės argumentus dėl galimų teisės normų, reglamentuojančių procesą pirmosios instancijos teisme, pažeidimo. Kolegija pripažįsta, kad Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje iš tiesų yra padarytos rašymo klaidos, nurodant neteisingą ginčijamos rentos sutarties datą bei grąžinamų pastatų unikaliuosius numerius, tačiau, kolegijos nuomone, klausimas dėl teismo sprendimo rašymo apsirikimų, kurie nekeičia sprendimo esmės, gali būti išnagrinėtas CPK 276 str. tvarka, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija apeliacinį skundą atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o ieškovą apeliacinės instancijos teisme atstovavo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė, todėl iš atsakovės valstybei priteistina 240 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 96 str. 1 d).

Byloje ieškovė Č. S. atstovė V. L. pateikė įrodymus, jog advokato padėjėjai sumokėjo 200 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą (b. l. 110-111). Kolegija pažymi, kad gali būti atlyginamos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Kaip jau buvo minėta, 2009-12-11 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Č. S. bei paskyrė advokatę jam atstovauti teismuose. Kaip matyti, advokatė G. Martinėnaitė atstovavo ieškovą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme. Tačiau ieškovo Č. S. atstovė V. L. atsiliepimui į apeliacinį skundą paruošti kreipėsi teisinės pagalbos į kitą advokatą. Pažymėtina, kad byloje nėra draudžiama turėti keletą advokatų, tačiau nustačius, kad ieškovui buvo paskirtas valstybės advokatas, ieškovo atstovės veiksmai kreiptis į kitą advokatą teisinės pagalbos laikytini pertekliniais, dėl ko be būtinumo buvo padidintos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgdama į tai, kolegija priteisia iš atsakovės tik tas bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

nutari a:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) valstybei 240 Lt (dviejų šimtų keturiasdešimties litų) išlaidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti.