- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-03
- Bylos Nr.
- 2A-874-653/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20905-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Ramunė Mikonienė, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- T. B.
- Atsakovas
- V. V., I. V., A. B., D. B.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Dainiaus Rinkevičiaus, Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės ieškovės T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės T. B. ieškinį atsakovams V. V., I. V., A. B. ir D. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų – J. K., A. K., V. K., N. V., N. G., M. V., Vilniaus miesto 6-ajam notarų biurui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydama pripažinti 2009-01-20 Pavedimo sutartį, 2012-05-25 Susitarimą dėl pavedimo sutarties sąlygų pakeitimo, 2012-07-26 Dovanojimo sutartį negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, pripažinti negaliojančia 2014-04-11 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3350, sudarytą tarp V. V. ir A. B. bei D. B., dalyje dėl 325 kv. m. dalies žemės sklypo pardavimo nuo jos sudarymo momento, 325 kv. m. žemės sklypo dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinti jai natūra, priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtu adresu buvo suformuotas valstybinės žemės sklypas 0,3397 ha ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ji, kaip ir kiti gyvenamojo namo savininkai, įgijo teisę iš valstybės įsigyti žemės sklypo dalis iš suformuoto žemės sklypo. Nuo 2007 metų ji kartu su sūnumi pradėjusi tvarkyti žemės įsigijimo dokumentus, suprato, jog jiems tai per daug sudėtinga. 2009 metų sausio mėnesį jos sūnus kreipėsi į atsakovą V. V., prašydamas padėti susitvarkyti dokumentus. Su atsakovu buvo susitarta, jog jis sutvarkys ir parengs visus reikiamus dokumentus žemės išpirkimui, o po sandorio ji apmokėsianti jo patirtas išlaidas. Jis pažadėjo susitarti ir su kitais namo gyventojais dėl žemės išpirkimo. Atsakovas paprašęs pasirašyti Pavedimo sutartį, kad galėtų greičiau sutvarkyti dokumentus. Kadangi besąlygiškai pasitikėjo atsakovu, 2009-01-20 Vilniaus miesto 6-ajame notarų biure ji pasirašė Pavedimo sutartį, kurios sąlygos jai nebuvo žinomos, o 2012-05-25 tame pačiame notarų biure pasirašė Susitarimą dėl pavedimo sutarties sąlygų pakeitimo, nes atsakovas paaiškinęs, kad pritrūko laiko viską sutvarkyti. 2012-06-08 atsakovas, veikdamas pagal pavedimo sutartį, pasirašė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią jai nuosavybės teise atiteko 650 kv. m. žemės ploto dalis, esanti 3397 kv. m. žemės sklype. 2013 metų pabaigoje atsakovas jai pateikęs pasirašyti susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Iš susitarimo turinio sužinojusi, kad ji atskirai valdys ir naudosis 222/3397 žemės sklypo dalimi, o 585/3397 žemės sklypo dalimi naudosis kartu su kitais bendraturčiais, tačiau šį susitarimą ji taip pat pasirašiusi. 2014 metų rugpjūčio mėnesį atsakovas jai įteikęs dokumentus, tarp kurių buvo ir jos pasirašyta 2012-07-26 Dovanojimo sutartis, pagal kurią ji padovanojusi 325/3397 dalį žemės sklypo atsakovui. Jos teigimu, ji buvusi apgauta, kadangi su atsakovu nesitarė, jog po žemės išpirkimo ji jam padovanosianti ½ dalį žemės sklypo dalį. Be to, 2014-04-11 atsakovas minėtą žemės sklypo dalį pardavė savo pažįstamiems - atsakovams A. ir V. B.. Taigi, jis pasipelnė ieškovės sąskaita. Prašo pripažinti minėtus sandorius negaliojančiais, nes buvo sudaryti dėl atsakovo V. V. apgaulingų, nesąžiningų veiksmų.Atsakovai su ieškovės reikalavimais nesutiko visiškai, prašė juos atmesti. Nurodė, jog ieškovės sūnus A. M. prieš šešerius metus kreipėsi į atsakovą, pasiūlydamas jam nebrangiai įsigyti žemės sklypo dalį. Pati ieškovė negalinti išsipirkti, nes neturinti tam pinigų. Ieškovės sūnus pasiūlė, kad atsakovas V. V. užsiimtų visų namų valdos žemės sklypo išpirkimo procedūrų tvarkymu, planų užsakymu ir už savo lėšas išpirktų namų valdos dalį, o už suteiktas paslaugas ieškovė perleis dalį išpirktos žemės. Kadangi po žemės sklypo dalies išpirkimo atsakovui už paslaugas tenkanti dalis būtų mažesnė nei 4 arai ir jis neturėtų galimybės nei joje statyti, nei ją atsidalinti, atsakovas norėjo pasiūlymo atsisakyti. Tuomet ieškovė pasiūliusi išeitį – kadangi kiti namo gyventojai taip pat neturi pinigų žemės išpirkimui, todėl atsakovas galėtų tomis pačiomis sąlygomis savo lėšomis išpirkti ir kaimynams tenkančias dalis ir tokiu būdu susidarytų didesnis žemės sklypas. Ieškovė kartu su atsakovu nuėjusi pas kaimynus paaiškino sumanymą, t.y. pati parodė iniciatyvą, todėl visą laiką suprato, kokią sutartį ir kokiomis sąlygomis sudaro su atsakovu. Ieškovas savo asmeninėmis lėšomis sumokėjo ne tik už ieškovei tekusią 650 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, bet ir už kaimynams tekusias dalis. Po apmokėjimo 2012-06-08 buvo pasirašytas Valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 237, kurio pagrindu sklypo dalis buvo įregistruota ieškovės vardu. Po akto pasirašymo ieškovė pradėjusi raginti atsakovą greičiau įforminti jai tenkančios sklypo dalies perleidimą, kadangi nurodė turinti buto ir žemės sklypo dalies pirkėją. Kad būtų greičiau ir buvo pasirinkta dovanojimo sutartis. Kaimynai taip pat perleido po tam tikrą savo dalį atsakovui. 2013-01-01 buvo sudarytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, pagal kurią buvo apibrėžta ta sklypo dalis, kuria naudojasi atsakovas V. V.. Po sutarties sudarymo atsakovo lėšomis buvo pradėtas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – atidalinti atsakovui priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kai projekto rengimo stadijoje tapo aišku, kad atidalijimas yra galimas, atsakovas nusprendė parduoti jam kartu su sutuoktine priklausančią žemės sklypo dalį ir patalpino skelbimą www.aruodas.lt. A. ir D. B. atsakovą susirado pagal skelbimą ir iš jo nusipirko žemės. Per tą laiką atsakovas bendravo su ieškove, 2014-01-28 pati ieškovė pasirašė prašymo dėl žemės sklypo padalinimo į du sklypus papildymą, bendravo su atsakovu telefonu. Problemos prasidėjo, kai reikėjo pasirašyti žemės sklypų atidalijimo sutartį. Ieškovė pasakė, jog sutartį pasirašys, tik norinti, kad dokumentus peržiūrėtų jos advokatas V. S., kuris perskaitęs atidalijimo sutarties projektą pareiškė, jog atsakovas neva apgavęs ieškovę ir pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų ieškovei 70 000 Lt, kitaip ji sutarties nepasirašys. 2015-03-09 Vilniaus miesto 15-ojo notarų biure visi žemės sklypo savininkai, išskyrus ieškovę, pasirašė žemės sklypų atidalijimo sutartį. Ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį, todėl jis turi būti atmestas. Be to, ginčydama sutartis, ieškovė siekia atimti iš atsakovų B. nuosavybę neatlygintinai, nors jokių pagrindų neatlygintinam nuosavybės paėmimui nenurodo. Tretieji asmenys M. V., J. K., V. K. su ieškovės reikalavimais nesutiko. Prieš šešerius metus pati ieškovė juos supažindinusi su atsakovu V. V. ir žinodama, jog jie taip pat nori privatizuoti namų valdos žemės sklypą, tačiau neturi tam lėšų, pasiūlė, jog visus sklypo privatizavimo klausimus savo lėšomis sutvarkytų atsakovas. Už šias paslaugas jie sutiko perleisti jam ½ dalį išpirktos žemės. Atsakovas V. V. pilnai įvykdė visas susitarimo sąlygas, savo lėšomis išpirko namų valdos žemės sklypo dalį ir jokių pretenzijų jam neturintys. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 6-asis notarų biuras su ieškovės reikalavimais nesutiko. Nurodė, jog ieškovė neteisi, teigdama, jog pasirašė sutartį, kurios sąlygos jai nebuvo žinomos, nutylėtos. Paruošus sutarties projektą pagal šalių nurodytas sąlygas, ji pirmiausiai duodama šalims susipažinti, išaiškinamos visos sutarties pasekmės, atsakomi visi šalims iškilę klausimai. Tik tuomet šalys, išreikšdamos savo valią ir norą, be jokios prievartos pasirašo sutartį, kurią patvirtina notaras. Ieškovė yra tokio amžiaus, kai tikrai pati galėjo suprasti sutarties turinį ir kokį už atliktą darbą reikės sumokėti atlygį. 2012-05-26 vėl susitiko tos pačios šalys dėl pavedimo sutarties termino pratęsimo. Terminas buvo aptartas šalių bendru susitarimu ir šalims išreiškus valią, patvirtintas susitarimas. 2012-06-08 atsakovas V. V. išpirko iš valstybės žemės sklypo dalį, kurią įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Taigi, jis įvykdė savo kaip įgaliotinio įsipareigojimus pagal pavedimo sutartį. Todėl 2012-07-26 ieškovė, vykdydama savo įsipareigojimus pagal pavedimo sutartį, dalį žemės sklypo padovanojo atsakovui. Sutartį ji perskaitė ir su viskuo sutikdama ją pasirašė. Po 15 mėnesių buvo sudaryta ir patvirtinta visų bendraturčių žemės sklypo dalių naudojimosi tvarka. Jeigu ieškovei per tokį pakankamai trumpą laikotarpį kilo neaiškumų, ji turėjo kreiptis į notarę ir klausti, bet ji to nepadarė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso butas daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei 325/3397 dalis žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje pagal 2012-06-08 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-5864 bei 2012-06-08 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 237 (T.1, b.l. 19-26). Ieškovė T. B., trečiasis asmuo J. K. ir atsakovas V. V. 2009-01-20 Vilniaus 6-ajame notarų biure pasirašė Pavedimo sutartį (T.1, b.l. 28-29). Pagal Sutarties 1 p. įgaliotojos T. B. ir J. K. pavedė įgaliotiniui (atsakovui) V. V. išpirkti joms lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise 0.3600 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje <...>. Pagal Sutarties 3 punktą atsakovas įsipareigojo šį pavedimą įvykdyti iki 2012-01-20. Už šio pavedimo įvykdymą bei šio pavedimo išlaidoms kompensuoti įgaliotojos įsipareigojo sumokėti atsakovui atlyginimą, t.y. neatlygintinai perduoti įgaliotinio nuosavybėn ne mažiau kaip 0.1600 ha ploto dalį iš viso 0.3600 ha ploto žemės sklypo <...> (Sutarties 4 p.). 2012-05-24 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1199 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. 0101/0074:2770), dalių dydžio nustatymo ir pardavimo piliečiams“, pagal kurio 1.2 p. buvo nustatyta, jog ieškovei tenkanti sklypo dalis sudaro 650 kv.m. Šios dalies registravimo Nekilnojamojo turto registre kaina – 565 Lt. Žemės kaina atmetus registracijos išlaidas – 12 441,90 Lt (T. 1, b.l. 75-77). Ieškovė T. B., trečiasis asmuo J. K. ir atsakovas V. V. 2012-05-25 pasirašė Susitarimą dėl pavedimo sutarties 3 ir 9 punktų pakeitimo. Pagal Susitarimo 3 punktą, atsakovas įsipareigojo šį pavedimą įvykdyti iki 2013-05-25 (T.1, b.l. 27). Į bylą pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, jog atsakovas V. V. apmokėjo išperkamos žemės ir jos registravimo kainą ne tik už ieškovę, bet ir už kaimynus (T. 1, b.l. 78-79, 91-93). 2012-06-08 buvo pasirašytas Valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 237, kurio pagrindu buvo įregistruota ieškovei priklausanti 325/3397 žemės sklypo dalis (T.1, b.l. 105). 2012-07-26 Vilniaus 6-ajame notarų biure ieškovė ir atsakovas V. V. pasirašė Dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovė padovanojo atsakovui asmeninės nuosavybės teise 325/3397 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2014-01-28 Prašymą dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje padalinimo į du sklypus pasirašė ir ieškovė T. B. (T. 1, b.l. 106-107). Pagal 2014-04-03 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-688 buvo pradėtas rengti 3397 kv. m. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas padalyti sklypą į du sklypus ir pakeisti naudojimo būdą atidalijamam sklypui (T. 1, b.l. 109). Pagal 2014-04-11 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3350, sudarytą tarp V. V., I. V. ir A. B. bei D. B., atsakovai V. V. ir I. V. pardavė 1412/3397 dalį žemės sklypo atsakovams A. B. bei D. B.. Pagal byloje pateiktos pavedimo sutarties turinį nustatyta, jog įgaliotojos T. B. ir J. K. pavedė įgaliotiniui V. V. išpirkti joms lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise 0.3600 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje <...>. Už šio pavedimo įvykdymą įgaliotojos įsipareigojo neatlygintinai perduoti įgaliotinio nuosavybėn ne mažiau kaip 0.1600 ha ploto dalį iš viso 0.3600 ha ploto žemės sklypo <...> (Sutarties 4 p.).Teismas konstatavo, kad ieškovė pasirašė ne vieną sutartį, kuri susijusi su ginčo žemės sklypu, o būdama tokio amžiaus, kai tikrai pati galėjo suprasti ginčijamos sutarties turinį, be to, sandoriai buvo sudaryti notarų biure, taigi, dar papildomai notarei paaiškinus sutarčių turinį. Iš to teismas padarė išvadą, jog ieškovė suprato Pavedimo sutarties ir jos pakeitimų esmę. Nei rašytiniai bylos duomenys, nei teismo posėdyje apklausti liudytojai nepatvirtino ieškovės teiginių, jog atsakovas V. V. į Pavedimo ar Dovanojimo sutartį įtraukė ieškovei nenaudingas sąlygas, siekdamas suklaidinti ieškovę, t.y. atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus ir kad tai sudaro ieškovės įrodinėjamos apgaulės turinį. Vien ta ieškovės nurodoma aplinkybė, kad ji iš ginčijamų sandorių negavo to, ką tikėjosi gauti, nėra pagrindas ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė T. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teisino 2016 m. kovo 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-989-872/2016 ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pažeidė įrodinėjimo taisykles.Nors tiek pavedimo sutartis, tiek ir dovanojimo sutartis buvo sudaryta pas notarę, būtina įvertinti tai, kad pavedimo sutartį apeliantė pasirašė tik dėl to, kad pasitikėjo atsakovu V. V. ir prieš sudarant pavedimo sutartį jie buvo žodžiu susitarę, kad jis už savo paslaugas iš apeliantės žemės sklypo dalies nepaims (priešingai nei iš kitų bendraturčių). Apeliantė patikėjo, kad toks pavedimo sutarties turinys yra reikalingas tam, kad kitiems bendraturčiams nekiltų jokių papildomų klausimų. Tai, kad apeliantė už tariamas atsakovo paslaugas bei jo už apeliantę valstybei sumokėtą pinigų sumą atidavė atsakovui turtą, kurio vertė penkis kartus viršija jo turėtas išlaidas, vertintina, kaip akivaizdžiai apeliantei nepalankios, neprotingos ir nesąžiningos sąlygos, ir, jeigu ne atsakovo V. V. panaudota apgaulė, apeliantė tokios sutarties tikrai nebūtų sudariusi.Notarui negalėjo kilti ir nekilo jokių abejonių dėl pavedimo sutarties, nes jis ne tik kad nežinojo, bet ir negalėjo žinoti apie apeliantės ir V. V. tikrąjį susitarimą, kaip ir nežinojo bei negalėjo žinoti, kad apeliantės valia pasirašyti būtent tokio turinio pavedimo sutartį yra susiformavusi būtent dėl atsakovo V. V. panaudotos apgaulės.Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad po pavedimo sutarties apeliantė sudarė ir kitus sandorius, tame tarpe ir notarinius, susijusius su ginčo žemės sklypu, nieko nekeičia, nes visą laiką, iki to momento, kuomet visą situaciją apeliantei detaliai išaiškino liudytojas V. S., atsakovas V. V., pasinaudodamas ir piktnaudžiaudamas aplinkybėmis, jog jis su apeliante pažįstami, o atsakovas yra geras apeliantės sūnaus draugas, ir toliau apeliantę apgaudinėjo, žadėdamas, kad pasibaigus visam žemės sklypo sutvarkymo procesui, jis grąžins jos žemės sklypo dalies plotą.Pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilinio kodekso 1.91 straipsnį, kadangi nustatęs visas būtinas sąlygas jo taikymui, minėtos teisės normos šioje byloje nepritaikė.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovų V. V., I. V., A. B. atstovas prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantė kelia sudarytų sutarčių sąlygų sąžiningumo, protingumo ir naudingumo klausimą, nors ieškinyje jo visiškai nekėlė ir sutartis ginčijo kitais pagrindais, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, peržengiantys pareikšto ieškinio (bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme) ribas, todėl nesvarstytini apeliacinės instancijos teisme. Priešingu atveju susidarytų situacija, kuomet ieškinio pagrįstumo klausimas nauju pagrindu būtų sprendžiamas ne pirmos, o apeliacinės instancijos teismo, nuosekliai, būtų pažeista teisė į apeliaciją.Pirmos instancijos tinkamai ir visapusiškai įvertino trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, paaiškinimus bei liudytojų parodymus. Kiti sklypo bendraturčiai, A. K., M. V., nurodė, kad neturi jokių pretenzijų atsakovams, nes viskas vyko taip, kaip buvo sutarta su atsakovu V. V..Reikalavimas pripažinti pavedimo sutartį negaliojančia negali būti tenkinamas, nes sutartis yra pasibaigusi šalims pilnai įvykdžius sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, nagrinėjant reikalavimus dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis kaip sudarytų dėl apgaulės.Iš apeliacinio skundo matyti, jog ieškovė prašo pripažinti 2009-01-20 Pavedimo sutartį, 2012-05-25 Susitarimą dėl pavedimo sutarties sąlygų pakeitimo, 2012-07-26 Dovanojimo sutartį negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, remdamasi CK 1.91 str. pagrindu – kaip sudarytas dėl apgaulės. Ieškovė 2015-02-18 patikslintame ieškinyje (t.2, b.l. 64-69) teigė, jog ginčo Pavedimo sutarties sąlygos jai nebuvo žinomos, apie tai, kad ji pasirašė 2012-07-26 Dovanojimo sutartį jai irgi paaiškėjo tik 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Taigi Pavedimo sutartis ir Dovanojimo sutartis buvo sudarytos dėl V. V. sąmoningai nutylėtų svarbių aplinkybių apie tokių sandorių esmę ir pasekmes, kurias realiai žinodama ieškovė nebūtų sudariusi tokių jai nenaudingų sandorių. Teismo posėdžio metu ieškovė kelis kartus keitė savo poziciją, viena vertus, patvirtindama, kad tiksliai nežinojo, kokius dokumentus pasirašinėjo ir koks buvo jų turinys, kita vertus, tuo pačiu teigė, jog jai buvo žadėta, kad, skirtingai, nei nurodoma pasirašomose sutartyse, dalies žemės sklypo jai nereikės dovanoti atsakovui, o jei padovanos, vėliau sklypo dalis jai bus grąžinta. Apeliaciniame skunde apeliantė (ieškovė) perėjo prie tos pozicijos, jog jai buvo žinomos tiek ginčo Pavedimo sutarties sąlygos (tarp jų ir sąlyga dėl dalies žemės sklypo dovanojimo atsakovui V. V.), tiek pačios Dovanojimo sutarties pasirašymo momentas, tiesiog pasirašant ginčo susitarimus tarp šalių egzistavęs žodinis susitarimas, jog ginčo žemės sklypo dalis atsakovui V. V. nebus perduodama, o jei ir bus, tai vėliau ši žemės sklypo dalis bus grąžinta ieškovei. Toks ieškovės nurodomų faktinių aplinkybių nenuoseklumas vertinamas ieškovės nenaudai. Kadangi apeliaciniame skunde nurodė, jog skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai atskleidė Civilinio kodekso 1.91 straipsnio turinį bei citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą minėtos teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką, todėl papildomai šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Apeliaciniame skunde ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pati pavedimo sutartis, kaip sandoris, nėra neteisėta, nes įstatymams formaliai neprieštarauja. Apeliantė teigia, jog šią sutartį negaliojančia daro tai, kad apeliantės valia pasirašant sutartį buvo iškreipta dėl atsakovo V. V. panaudotos apgaulės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pagal ginčo pavedimo sutarties turinį, įgaliotojos T. B. ir J. K. pavedė įgaliotiniui V. V. išpirkti joms lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise 0.3600 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje <...>; už šio pavedimo įvykdymą įgaliotojos įsipareigojo neatlygintinai perduoti įgaliotinio nuosavybėn ne mažiau kaip 0.1600 ha ploto dalį iš viso 0.3600 ha ploto žemės sklypo <...> (Sutarties 4 p.) (t. 1, b.l. 28-29). Taigi šalys raštu susitarė dėl atlyginimo už žemės išpirkimo dokumentų tvarkymą. Ieškovė patikslintame ieškinyje teigia, kad ji su atsakovu tarėsi, kad po valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo ji apmokės atsakovo patirtas išlaidas, tačiau jokių kitų įrodymų apie tokį susitarimą, išskyrus ginčo pavedimo sutartį, ieškovė nepateikė, t.y. minėta pavedimo sutartis yra vienintelis byloje esantis rašytinis įrodymas apie ieškovės atsilyginimą atsakovui už suteiktas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažai tikėtina, jog asmuo imtųsi valstybinės žemės išpirkimo dokumentų tvarkymo vien pasitikėdamas prašančio tai padaryti asmens žodiniu pažadėjimu apmokėti su šia veikla susijusias išlaidas, todėl ieškovės teiginys apie tai, kad ji su atsakovu atsiskaityti sutarė kitaip nei nurodyta ginčo pavedimo sutartyje, laikytinas nepagrįstu.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės ginčijama 2009-01-20 Pavedimo sutartis bei jos pakeitimas bei ginčo dovanojimo sutartis buvo sudaryti Vilniaus miesto 6-ajame notarų biure. Atsižvelgiant į vieną iš apeliantės versijų, jog jai nebuvo žinomos pasirašomų sutarčių sąlygos, ar jos buvo nutylėtos (tarp jų ir sąlygos perleistinos žemės sklypo dalies dydžio ir baudos už įsipareigojimų nevykdymą dydžio), pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog buvo pažeista notarinė sutarčių pasirašymo tvarka, kad paruošus sutarties projektą pagal šalių nurodytas sąlygas, ji pirmiausiai nebūtų buvusi paduota šalims susipažinti, nebūtų išaiškintos visos sutarties pasekmės, atsakyti visi šalims iškilę klausimai. Kita vertus, atsižvelgiant apeliantės versiją, jog tikrasis žodinis susitarimas su atsakovu buvo kitoks, nei nurodyta ginčo sutartyse, tačiau nepaisant to, apeliantė vis tiek tą suprasdama pasirašė ginčo sutartis, toks apeliantės elgesys tik rodo, jog ji sandorius sudarė ne apgaulės įtakoje, bet laisva valia, prisiimdama su tuo susijusią riziką, todėl šiuo atveju pripažinti ginčo sutartis negaliojančiomis dėl apgaulės nėra pagrindo. Nesuprantami ir nelogiški apeliantės teiginiai apie tai, kad ji ginčo žemės sklypo dalies dovanojimo sandorį sudarė tik tam, kad jos kaimynams, kurie taip pat susitarė su atsakovu dėl žemės išpirkimo dokumentų tvarkymo, nekiltų klausimų, kodėl jiems reikia dovanoti dalį išpirktos žemės atsakovui, o ieškovei – nereikia. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų apie tai, kad išpirkus ginčo žemės sklypą iš valstybės, kas nors iš ieškovės kaimynų atsakovui būtų pareiškęs pretenzijas dėl su atsakovu sudarytų sutarčių sąlygų (tarp jų ir dėl išpirkto žemės sklypo dalies padovanojimo atsakovui). Kita vertus, jei ieškovė siekė nuslėpti nuo kaimynų tam tikrą informaciją ir tuo tikslu sąmoningai sudarė ginčo sandorius, tokie ieškovės veiksmai negalėtų būti pripažinti sąžiningais, todėl ieškovės teisės tokiu atveju negali būti ginamos (CK 1.137 str.). Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį aukštesnės instancijos teismų praktiką analogiškose bylose. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl nenustačius jokių CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas.Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės atsakovų naudai priteisimos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgus į tai, kad byla teisiniu požiūriu nėra sudėtinga, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 200 Eur kiekvienam atsakovui - A. B., V. V..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės T. B. atsakovams A. B., V. V. po 200 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.