Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-06-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-869-171/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-18
Bylos Nr.
II-869-171/2009
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-00457-2009-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-869-171/2009
Teisminio proceso Nr. 4-61-3-00457-2009-1Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2, 45.4.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. M. (S. M.) skundą dėl 2009-05-04 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių priežiūros valdybos (toliau – Vilniaus apskr. VPK KPV) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F170270 panaikinimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

2009-04-20 S. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 8) dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, nustatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – LR ATPK) 123 str. 1 d. ir 124¹ str. 6 d., kadangi jis vairavo automobilį, kurio priekinių durelių stiklų šviesos laidumas mažesnis nei numatyta VKTI prie susisiekimo ministerijos viršininko 200807-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių reikalavimų 616 kodu pažymėtame reikalavime, taip pat neturėdamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo, nepakluso teisėtam pareigūnų reikalavimui pamatuoti šviesos laidumą ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 7, 235 punktą.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskr. VPK KPV įgaliotas pareigūnas 2008-05-04 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F170270 (b. l. 9) S. M. už pažeidimų, nurodytų LR ATPK 123 str. 1 d. ir 124¹ str. 6 d., padarymą skyrė 150 Lt baudą.

Šalies argumentai

Skunde (b. l. 3–4) administracinėn atsakomybėn patrauktas S. M. nurodė, kad su priimtu nutarimu nesutinka. Paaiškino, kad jį sustabdę pareigūnai jam paaiškino, kad jo automobilio stiklai yra tamsinti, nors jie buvo nuleisti. S. M. nurodė, kad pareigūnai nepamatavo jo automobilio stiklo šviesos laidumo specialiu prietaisu, nes jo neturėjo. Taip pat nurodė, kad jam nedavė surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo nuorašo. Apie priimtą nutarimą sužinojo 2009-05-06 paskambinęs į Vilniaus apskr. VPK KPV, todėl mano, kad buvo pažeistas LR ATPK 272 str., nes apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam nebuvo pranešta. Kadangi jis nežinojo apie bylos nagrinėjimo laiką, negalėjo pristatyti savo automobilio, kad būtų nustatytas jo priekinių langų stiklų šviesos laidumas.

Teismo prašo panaikinti 2009-05-04 Vilniaus apskr. VPK KPV nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F170270 ir bylą nutraukti.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nedalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta (b. l. 25).

Atsiliepimas

Institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą atsiliepime (b. l. 26–28) nurodė, kad su skundu nesutinka. Paaiškino, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepagrįstai teigia, kad pareigūnai neturėjo prietaiso, skirto stiklų šviesos laidumui išmatuoti, nes Budėtojų padalinių ryšio priemonių ir kitos specialiosios tarnybinės technikos priėmimo ir išdavimo žurnale pažymėta, kad pareigūnas V. Š. 2009-04-20 7 val. 50 min. paėmė langų skaidrumo matuoklį ir jį grąžino 2009-04-20 17 val. baigus tarnybą. Taip pat paaiškino, kad automobilio VW PASSAT priekiniai stiklai nenusileidžia iki galo ir matyti apie 1 cm ilgio lango dalis, todėl buvo akivaizdu, kad priekiniai stiklai yra papildomai tamsinti plėvele. Institucija nurodė, kad jau vien tamsinimas plėvele yra draudžiamas.

Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikto įrodymo – transporto priemonės techninės apžiūros akto, paaiškino, kad jis neįrodo, kad pažeidimo nustatymo metu automobilio stiklai nebuvo tamsinti plėvele, nes apžiūrą asmuo atliko po pažeidimo protokolo surašymo.

Institucija nurodė, kad S. M. atsisakė pasirašyti ir paimti administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl jis buvo išsiųstas registruotu paštu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas nustatė, kad S. M. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už LR ATPK 123 str. 1 d. ir 124¹ 6 d. nustatytų pažeidimų padarymą.

Dėl LR ATPK 124¹ 6 d. nustatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo

LR ATPK 124¹ 6 d. nustatyta, kad KET pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse – užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų. KET 7 p. nustatyta, kad eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems tikrinančių pareigūnų ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, reguliuotojų reikalavimams, vykdyti jų nurodymus.

Remdamasis byloje esančiais tarnybiniais pranešimais (b. l. 14–15), liudytojų parodymais, duotais teismo posėdyje (b. l. 39–40) teismas nustatė, kad S. M. pažeidė KET 7 p., nes nepakluso teisėtam pareigūnų reikalavimui pakelti nuleistą šoninį automobilio stiklą. Tai patvirtina liudininkais apklaustų pareigūnų A. J. ir V. Š. paaiškinimai, kurie sutampa su aplinkybėmis, nurodytomis tarnybiniame pranešime (b. l. 15, 39–40).

Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad pareigūnai neturėjo specialaus prietaiso, todėl ir neišmatavo langų šviesos laidumo.

Iš pateikto institucijos Budėtojų padalinių ryšio priemonių ir kitos specialiosios tarnybinės technikos priėmimo ir išdavimo žurnalo išrašo matyti (b. l. 29–30), kad pareigūnui V. Š. buvo išduotas langų skaidrumo matuoklis ir šią aplinkybę patvirtina pareigūnų, kurie buvo apklausti liudininkais parodymai (b.l.39,40), todėl pareiškėjo argumentas, kad pareigūnai neturėjo specialaus prietaiso, todėl neišmatavo stiklų pralaidumo taip pat yra atmestinas.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad S. M. veiksmuose yra LR ATPK 124¹ 6 d. įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, n es nepakluso jų teisėtam reikalavimui pakelti nuleistą šoninį automobilio stiklą.

Dėl LR ATPK 123 str. 1 d. nustatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo

LR ATPK 123 str. 1 d. nustatyta, kad transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų. KET 235 p. nustatyta, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus.

Iš LR ATPK 123 str. 1 d. įtvirtintos teisės normos struktūros bei jos dispozicijos matyti, kad ji yra blanketinė, t. y. atskleidžiant LR ATPK 123 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviuosius požymius, būtina vadovautis kitais norminiais teisės aktais. Šiuo atveju tai yra 2008-07-29 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu Nr. 2B-290 patvirtinti Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai (toliau – Reikalavimai). Taigi, sprendžiant administracinės atsakomybės šioje byloje klausimą, turi būti taikomos minėto akto nuostatos, apibrėžiančios veiką, kurios objektyvūs požymiai buvo nustatyti S. M. veikoje.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad buvo pažeistas Reikalavimų 616 p.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 123 str. 1 d. S. M. buvo patrauktas dėl to, kad vairavo automobilį, kurio priekinių durų stiklų šviesos laidumas mažesnis nei numatyta VKTI prie susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių reikalavimų 616 kodu pažymėtas reikalavimas, taip pat neturėdamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo.

Tokia pažeidimo sudėtis atitinka Reikalavimų 616 punkto 3 punktą, nustatantį, kad transporto priemonės stiklų, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis negu: – 75 % priekinio stiklo; – 70 % priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų.

Pareigūnai A. J. ir V. Š. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 14–15) nurodė, kad 2009-04-20 14 val. patruliuodami Zarasų mieste pastebėjo automobilį, kurio visi stiklai buvo tamsinti. Vėliau Kauno g. vėl pastebėjo tą patį automobilį, kurio priekiniai stiklai jau buvo nuleisti. Automobilį sustabdė pareigūnė A. J.. Ji paprašė, kad vairuotojas S. M. pakeltų langą, kad ji galėtų išmatuoti šviesos laidumą. Jis atsisakė tai padaryti. Pareigūnė nufotografavo atidarytą langą, nes matėsi, kad jis yra tamsintas plėvele.

Liudytojai A. J. ir V. Š. teismo posėdyje taip pat parodė, kad S. M. vairuojamo automobilio priekinių šoninių stiklų papildomas tamsinimas buvo nustatytas apžiūros būdu, nes buvo akivaizdžiai matyti, kad stiklai papildomai tamsinti plėvele (b. l. 39–40).

Byloje surinktais įrodymais (tarnybiniai pranešimai (b. l. 14–15), fotonuotraukos (b. l. 12–13, 31–34), liudytojų A. J. ir V. Š. paaiškinimai, kuriais nėra pagrindo abejoti (b. l. 39–40) nustatyta, kad S. M. automobilio priekiniai šoniniai stiklai buvo tamsinti panaudojant plėvelę.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina ir iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad S. M. buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį, kurio priekiniai stiklai buvo papildomai tamsinti plėvele, neturint tam specialaus leidimo. Tokiu būdu tai atitinka Reikalavimų 616 kodu pažymėto reikalavimo 2 punktą pagal kurį draudžiamas bet koks stiklų, patenkančių į priekinį vairuotojo matymo lauką 180 laipsnių kampu, papildomas apdorojimas (tamsinimas, šviesinimas, apipurškimas, apklijavimas bet kokia plėvele ir t. t.), išskyrus, kad transporto priemonės priekinio stiklo viršutinė dalis gali būti papildomai užtamsinta (ne plačiau kaip 15 cm nuo iš transporto priemonės salono matomo stiklo viršutinio krašto), tačiau ši aplinkybė neatskleista protokole.

Teismas pažymi, kad kaltinimas gali būti formuluojamas tik aiškiai nurodant, kokiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ir įvardijant pažeisto teisės akto konkretų straipsnį, jo dalį, priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra tinkamai nurodyta pažeidimo esmė. Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra žinoma, už kokią draudžiamą veiką norima taikyti administracinę atsakomybę

LR ATPK 260 str. 1 d. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Protokole nurodoma, kad automobilio priekinių durų stiklų šviesos laidumas mažesnis nei numatyta Reikalavime (616 kodu pažymėtas reikalavimas), o vairuotojas neturėjo vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo. Teismas laiko, kad protokole buvo netinkamai atskleista pažeidimo esmė, o nutarime pažeidimo sudėtis išplečiama, nurodant, kad stiklai buvo tamsinti plėvele, kas draudžiama daryti pagal reikalavimo Reikalavimo 3 punktą.

Skunde S. M. nurodo, kad jis negavo administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nežinojo apie administracinės bylos nagrinėjimo laiką, o nutarimas priimtas jam nedalyvaujant.

LR ATPK 260 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisako suteikti žinias apie save arba pasirašyti protokolą, tai įrašoma protokole. Teismas nustatė, kad S. M. atisakė pasirašyti administracinio teisės protokolą – tai liudija protokolą surašiusios A. J. įrašas protokole. Kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atsisakė pasirašyti protokole patvirtina ir byloje esantys kiti įrodymai: pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 14–15), liudytojų parodymai (b. l. 39–40).

LR ATPK 272 straipsnis numato, jog administracinio teisės pažeidimo byla nesant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

Teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas S. M. buvo išsiųstas paštu (b. l. 8 antra pusė), siuntos Nr. 89-58-S-2694. Teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kad S. M. gavo jo atžvilgiu surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl negalima išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo žinojo apie jo bylos nagrinėjimą.

Teismas daro išvadą, kad bylą nagrinėjusi institucija nesilaikė LR ATPK 272 str. reikalavimų, nes išnagrinėjo bylą, neturėdama duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra žinoma apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, todėl byla grąžintina institucijai, surašiusiai protokolą, kad pašalintų nurodytus procesinius pažeidimus: protokole nurodytų pažeidimo esmę ir tiksliai įvardytų pažeistus teisės aktus (dalis bei punktus), kurių reikalavimus asmuo pažeidė.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, nustatęs, jog protokolas surašytas netinkamai, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (Administracinių teismų praktika Nr. 7. P. 258).

Teismas neturi galimybės keisti nutarime nurodytų faktinių aplinkybių ir nurodyti, kokie konkretūs teisės aktai buvo pažeisti, ir pats kvalifikuoti, kokį pažeidimą padarė S. M., kadangi tada būtų pažeista asmens teisė į gynybą, t. y. teisė nuo pat administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo momento žinoti, kuo kaltinamas. Kaltinimo esmę apibrėžia tiek konkrečių faktinių aplinkybių nurodymas, tiek tiksli veikos kvalifikacija.

Apibendrinęs tai, kas buvo nustatyta, teismas daro išvadą, kad, priimant nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu, buvo padaryti esminiai procesiniai pažeidimai – protokole neatskleista pažeidimo esmė ir pareiškėjui tinkamai nepranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

Atsižvelgiant į išdėstytą nutarimas naikintinas, o byla grąžintina institucijai, surašiusiai protokolą, tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą (LR ATPK 124 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p., 128 ir 129 str., teismas

nutaria

skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskr. VPK KPV 2009-05-04 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F170270, kuriuo S. M. (S. M.) paskirta 150 Lt bauda, ir bylą grąžinti protokolą surašiusiai institucijai, kad tinkamai kvalifikuotų padarytą teisės pažeidimą.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė