Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimo M. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimu M. V. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje, 124¹ straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje,124² straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir už kiekvieną jų paskirtas nuobaudas subendrinus vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, M. V. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 013 Eur (vieno tūkstančio trylikos Eur) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketverių) metų laikotarpiui.Jis nubaustas už tai kad 2016 m. rugsėjo 16 d., apie 17 val. 12 min., vairuodamas motociklą „Honda CBR 1000RR“, v/n (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, (duomenys neskelbtini) o gatvių reguliuojamoje sankryžoje, suko į dešinę pusę pažeisdamas kelio ženklo Nr. 507 „Eismo kryptis sankryžoje“ reikalavimus, t. y. suko į dešinę iš eismo juostos skirtos važiuoti tiesiai, į dešinę suko degant draudžiamam šviesoforo signalui (raudonam) su papildoma lentele su žalia rodykle ir nesustojo prie „Stop“ linijos, kad įsitikintų, jog tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms, keisdamas važiavimo kryptį neįspėjo atitinkamos krypties posūkio šviesos signalu. Važiuodamas toliau Marijampolėje, R. J. gatve, važiavo siaura brūkšnine kelių ženklinimo linija, skiriančia priešingų krypčių eismo juostas, nors nepersirikiavo į kitą eismo juostą, Marijampolėje, R. J. g., prie (duomenys neskelbtini) namo, lenkė kitas transporto priemones pėsčiųjų perėjoje ir toliau važiuodamas R. J. gatve nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti vairuojamą motociklą, Marijampolėje, R. J. - (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje lenkė kitas transporto priemones ir toliau važiuodamas R. J. gatve nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti vairuojamą motociklą, be to R. J. gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namų, lenkė kitas transporto priemones pėsčiųjų perėjose, neįspėdamas atitinkamos krypties posūkio šviesos signalu, Marijampolėje, R. J. - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, lenkė kitas transporto priemones ir važiavo siaura brūkšnine kelių ženklinimo linija skiriančia priešingų krypčių eismo juostas nors nepersirikiavo į kitą eismo juostą, Marijampolėje, R. J. gatvėje prieš tiltą per Šešupę, lenkė kitas transporto priemones pėsčiųjų perėjoje. Tokiais veiksmais vairuodamas motociklą paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 8, 9, 16, 76, 82.2, 117, 140.1, 140.4, 165 punktų reikalavimus.Teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog M. V. padarė numatytus teisės pažeidimus. M. V. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą ir prašo jį pakeisti panaikinant jo dalį dėl nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.

4.1. Skunde apeliantas teigia, kad dėl policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo jis nekaltas, nes šio pažeidimo nepadarė. Nurodo, kad pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas tiesioginės tyčios turinys, be to, išsiaiškinamas ir nepaklusimo sustoti motyvo, tikslo turinys. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė nevykdyti pareigos, kaip jis vertino savo veiksmus iki reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidė įstatymus. Apelianto manymu, teismas nesivadovavo bendrojoje teisės teorijoje, įstatyme ir teismų praktikoje suformuotais reikalavimais, kurių neįvertinus negalima daryti prielaidos apie padarytą teisės pažeidimą. Pažymi, kad sprendžiant dėl kaltės, būtina išanalizuoti, ar pareigūnai laikėsi teisės aktuose numatytų reikalavimų vairuotojų stabdymui. Policijos patrulių veiklos instrukcijos (patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673) (toliau - Instrukcija) 25 punkte išaiškinti reikalavimai kaip reikia sustabdyti transporto priemonę ir pareigūnų pareigos. Policijos patrulis turėtų vengti stabdyti transporto priemones vietose, kuriose sustoti ir stovėti draudžia kelio ženklai ar ženklinimas, kitose KET nustatytose vietose, jei sustojusi transporto priemonė gali sukelti eismo įvykį, sutrukdyti kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismą, sudaryti transporto grūstį. Apeliantas mano, kad priimdamas skundžiamą nutarimą teismas privalėjo vertinti, ar susiklosčiusioje situacijoje jis iš viso turėjo galimybę suprasti, jog yra stabdomas. Byloje nustatyta, kad policijos darbuotojai stabdydami jo transporto priemonę veikė Instrukcijos ribose, nes važiavo tarnybine transporto priemone įjungę jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį. Tačiau visiškai neaišku, ar iš tiesų buvo naudotas koks nors garsinis signalas (su aiškiu tekstu) įpareigojantis konkrečiai apeliantą, o ne kitą motociklininką ar kelių eismo dalyvį, vykdyti tokį pareigūno nurodymą. Nesuprantama, iš kokių pareigūnų veiksmų ar kitų požymių M. V. galėjo suvokti, jog būtent jis yra persekiojamas, o ne vykdoma kokia nors policijos operacija, yra skubama į kitų teisės pažeidimų padarymo vietą ir pan. Apeliantas teigia, kad negalėjimą sustoti staiga, vietoje, lėmė ne nuo jo priklausantys veiksniai, o pavėluotas policijos ekipažo pastebėjimas, išskirtinai specifiškai susiklosčius sąlygos miesto gatvėse, savisaugos instinktas, siekis išvengti neigiamų pasekmių dėl galimo autoįvykio ir pan.

4.2. Apelianto vertinimu, teismas turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes ir jas tirti, o nepripažindamas patikimomis - aptarti ir motyvuotai atmesti. Vertinant tai, kad galimai net neturėdamas pareigos reaguoti į netinkamus policijos darbuotojų veiksmus jis sustojo įmanomai mažiausiu atstumu, nebėgo iš įvykio vietos, leidosi būti apžiūrimas, teismas privalėjo kritiškiau ir išsamiau tirti administracinio teisės pažeidimo protokole aprašytus pažeidimus. Tuo pačiu pasakytina, kad įstatymas nenumato jokių išlygų KET dalyviams dėl transporto priemonių stabdymo saugumo reikalavimų, nes visais atvejais reikalaujama įvertinti visas galimas aplinkybes, kad stabdymo metu nekiltų grėsmė pareigūnų ir kitų žmonių saugumui. Šiuo atveju policijos darbuotojai nesivadovavo įstatymais ir tik jų veiklą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, o teismas nepagrįstai tokius veiksmus pripažino teisėtais. Remiantis išdėstytu ir vertinant aukščiau aptartą kaltės (tiesioginės tyčios) turinį, M. V. akivaizdu, kad byloje nėra nustatytas jo tikslas nevykdyti policijos darbuotojų nurodymų, kadangi jis reikalavimui pakluso ir sustojo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. M. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Sutinkamai su minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

8. Apeliaciniame skunde ginčijamas kaltės klausimas dėl apylinkės teismo nutarimu M. V. pripažinimo kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, dėl kitų pažeidimų apeliantas sutinka. Apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. ATPK 130 straipsnio 1 dalies (nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę), sankcija numato baudą vairuotojams nuo 898 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) iki 1 158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. ANK 426 straipsnio 5 dalis numato baudą nuo 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimt) iki 1200 (tūkstančio dviejų šimtų) Eur, taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 5 metų. Šio straipsnio 8 dalyje numatyta galimybė skirti transporto priemonės konfiskavimą. Pagal ANK šiek tiek didėja galimos skirti baudos dydžio vidurkis – nuo 1013 iki 1025 Eur (skirtumas 12 Eur), teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas išlieka tas pats, tačiau atsiranda galimybė skirti dar ir papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą. Tačiau vadovaujantis ANK už aptariamą nusižengimą nebegalima skirti administracinio arešto. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tai, kad naujai galiojantis kodeksas nėra vienareikšmiškai tik asmens padėtį lengvinantis, kad M. V. teismas paskyrė lengvesnę nuobaudą iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių nuobaudų, t. y. baudą, kuri numatyta ir šiuo metu galiojančiame ANK (ir kurios vidurkis ANK yra didesnis 12 Eur), bei atsižvelgus į tai, kad pagal aukščiau (9-ajame nutarties punkte) nurodyto Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytą tvarką nėra gauto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymo perkvalifikuoti jo veiksmus pagal galiojantį įstatymą, M. V. padarytas pažeidimas pagal galiojančio ANK normas, atitinkančias padarytą pažeidimą, neperkvalifikuotinas.

9. Vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatomis, administracinių teisės pažeidimų byla nagrinėjama pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK normas.

10. Nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, vertinami įrodymai. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 1 d.). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.

10.1. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Būtina asmens patraukimo atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį sąlyga yra kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, kad yra stabdomas.

10.2. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog M. V. savo veiksmais padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

10.3. Tai, kad pažeidėjas nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, įrodo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulio D. V. tarnybinis pranešimas ir jo bei pareigūnės E. B. bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, taip pat kiti bylos duomenys. Šie liudytojais apklausti pareigūnai, persekioję ir bandę sustabdyti M. V. vairuojamą motociklą, nuosekliai nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kad persekiodami M. V., jie tarnybiniame automobilyje buvo įjungę garso ir šviesos signalus, su kuriais paskui motociklininkus važiavo gana didelį atstumą. Kitos tose pačiose gatvėse eisme dalyvavę transporto priemonės, policijos automobilio garso ir šviesos signalus išgirdo ir pamatė, nes sureagavo ir traukėsi į šalį, pasivijus M. V. vairuojamą motociklą arčiau ir esant 20-30 m atstumu D. V. nurodė per tarnybinio automobilio garsiakalbį žodžiu išsakęs reikalavimą motociklui sustoti, tačiau ir po šio reikalavimo jis motociklo nesustabdė, o dar padidino greitį. Šiuos liudytojų parodymus patvirtino neginčijamas bylos įrodymas – vaizdo įrašas, iš kurio duomenų akivaizdžiai matyti, kad po šio reikalavimo motociklo vairuotojas nesustojo, o dar padidino greitį, matyti kad pakankamu atstumu prieš tiltą buvo atsisukęs ir akivaizdžiai turėjo pamatyti policijos automobilį su įjungtais garso ir šviesos signalais, turėjo objektyvią galimybę sustoti, tačiau to nepadarė ir nuvažiavo per tiltą ir sustojo tik tuomet, kai policijos automobilis susigretino su jo vairuojamu motociklu ir jį šiek tiek blokavo. Aukštesnysis teismas įvertinęs šiuo bylos įrodymus, visiškai sutinka su skundžiame nutarime padaryta išvada, kad visos byloje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog M. V., kaip ir kiti eismo dalyviai, girdėjo ir matė policijos automobilio garso ir šviesos signalus, reikšiančius reikalavimą sustoti bei žodžiu per garsiakalbį išreikšta konkrečiai jam reikalavimą sustoti. Aptartų duomenų kontekste, nebuvo jokio pagrindo abejoti policijos pareigūnų, kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais, todėl, apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi kaip M. V. kaltę patvirtinančiais duomenimis. Be to, kad minėtų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, patvirtinti kitais duomenimis, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog pareigūnai gali būti šališki, kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu ir yra suinteresuoti bylos baigtimi, aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų pareigūnų šališkumą, apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Aukštesnysis teismas visiškai pritaria ir kitam apylinkės teismo argumentui, jog M. V. pateiktą įvykio versija, jog policijos signalų jis negirdėjo, paneigia ir ta aplinkybė, kad jis prieš policijos garsinėmis ir vaizdinėmis priemonėmis išreikštais signalais, siekiančiais jį sustabdyti, būtent jis, kaip pažeidėjas, vairuojantis pavojingai, yra stabdomas policijos pareigūnų. Taigi, nors pats apeliantas nuosekliai neigė girdėjęs policijos paliepimus sustoti, o išgirdęs, sustojo eismui netrukdomoje vietoje, šie jo pasiteisinimai yra paneigti byloje surinktų patikimų duomenų visuma ir vertinama kaip siekis išvengti atsakomybės. Jo veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

10.4. Nesutiktina su skundo argumentu, kad patys pareigūnai, stabdydami jį, nesilaikė Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25 punkte išaiškintų transporto priemonės stabdymo reikalavimų ir pareigūnų pareigų, kad įstatymas nenumato jokių išlygų KET dalyviams dėl transporto priemonių stabdymo saugumo reikalavimų, nes visais atvejais reikalaujama įvertinti visas galimas aplinkybes, kad stabdymo metu nekiltų grėsmė pareigūnų ir kitų žmonių saugumui. Tokie argumentai neatitinka faktinių aplinkybių. Iš nustatytų duomenų matyti, kad patruliai gatvėje pastebėję du motociklus nutarė juos patikrinti, dėl ko važiavo paskui, o šiems padidinus greitį ir pradėjus pavojingai manevruoti ir akivaizdžiai pažeidinėti kelių eismo taisykles, pradėjo juos persekioti ir priartėjus davė komandas sustoti. Šiuo atveju policijos pareigūnai turėjo vadovautis Policijos patrulių veiklos instrukcijos 30 punkto reikalavimais, kuriuose numatyta patrulių veiksmai, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, kurio 30.2. papunktyje nurodyta, kad patrulis privalo įjungęs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, persekioti nestojusią transporto priemonę tarnybine transporto priemone, stengtis neatsilikti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį, pagal 30.3.papunktį privalo per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę; pagal 30.4. papunktį privalo stengtis pasirinkti tokį tarnybinės transporto priemonės judėjimo greitį, kad būtų užtikrintas visų eismo dalyvių saugumas. Pažymėtina, kad policijos patrulių tarnybiniai automobiliai turi garsines ir vaizdines priemones, kurios skirtos atkreipti eismo dalyvių dėmesį. Kaip nurodė pareigūnai savo parodymuose, besivejant M. V. prireikė viršyti leistiną greitį, todėl buvo įjungti švyturėliai, kertant sankryžą, jie įjungė garsinį signalą, sirenas, taip siekdami važiuoti kuo saugiau. Dėl šių išskirtinių požymių atkreipus eismo dalyvių dėmesį, transporto priemonės traukėsi į šalikelę praleisdami jų ekipažą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad pareigūnai D. V. ir E. B. šių pareigų nepažeidė, visus veiksmus atliko tinkamai ir teisėtai.

10.5. Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes ir įvertindamas byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad M. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisingai ir teisėtai, apelianto veiksmai pilnai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimo sudėtį ir jo kaltė padarius pažeidimą įrodyta. Skirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

10.6. Apeliacinio skundo teiginiai dėl proceso pažeidimų taip pat nepagrįsti, nes jie grindžiami deklaratyviais ir subjektyviais argumentais. Apelianto įsitikinimu, byloje nebuvo pašalinti medžiagoje pastebėti trūkumai dėl įrodymų pateikimo ir protokolo surašymo, byloje nebuvo laikomasi visapusiško ir objektyvaus tyrimo reikalavimų, sprendimas priimtas tikint tik pareigūnų veiksmų teisėtumu, o jo parodymus atmetant. Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nepritaria apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad bylos tyrimas vyko nepažeidžiant jokių įstatymo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, yra teisingos, pagrįstos ir motyvuotos, atitinkančios faktines aplinkybes. ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų žemesnysis teismas nepažeidė, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Jokių administracinio teisės pažeidimo protokolo ir įrodymų rinkimo trūkumų nenustatyta. Byloje užteko duomenų neginčijamai išvadai dėl M. V. kaltės įrodymų, o paties apelianto manymas, kad įrodymų nepakanka neduoda pagrindo laikyti tyrimą ydingu, prieštaringu ir nepilnu. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl apelianto kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Aukštesnysis teismas be kita ko pažymi tai, kad paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens subjektyvus situacijos vertinimas ir faktinių aplinkybių kitoks interpretavimas nėra pagrindas konstatuoti, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

11. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o M. V. apeliacinis skundas atmetamas.

12. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) ( toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios numato, jog asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė, įvertintini ir kiti M. V. padaryti pažeidimai, už kuriuos jis buvo nubaustas: 1) ATPK 124² straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą nuo 115 iki 231 Eur (baudos vidurkis 173 Eur) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, ANK 420 straipsnio 1 dalis, atitinkanti šį pažeidimą, numato baudą nuo 170 iki 230 Eur (baudos vidurkis 200 Eur), su teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių. Pagal ANK numatyta bauda didesnė 26 Eur, todėl veika neperkvalifikuojama; 2) ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies sankcija numato baudą nuo 28 iki 86 Eur (baudos vidurkis 57 Eur), ANK 417 straipsnio 1 dalis, atitinkanti šį pažeidimą, numato baudą nuo 30 iki 90 Eur (baudos vidurkis 60 Eur). Pagal ANK numatyta bauda didesnė 3 Eur, todėl veika neperkvalifikuojama; 3) ATPK 124¹ straipsnio 3 dalies sankcija numato baudą nuo 28 iki 43 Eur (baudos vidurkis 35 Eur) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių. ANK 417 straipsnio 3 dalis, atitinkanti šį pažeidimą, numato baudą nuo 60 iki 90 Eur (baudos vidurkis 75 Eur). Pagal ANK numatyta bauda didesnė 40 Eur, pažymėtina, kad ATPK baudos maksimumas mažesnis už ANK numatytą baudos minimumą, todėl veika neperkvalifikuojama; 4) ATPK 124¹ straipsnio 8 dalies sankcija numato įspėjimą arba baudą nuo 5 iki 11 Eur (baudos vidurkis 8 Eur), ANK 417 straipsnio 8 dalis, atitinkanti šį pažeidimą, numato baudą nuo 10 iki 12 Eur (baudos vidurkis 11 Eur). Pagal ANK numatyta bauda didesnė 3 Eur, todėl veika neperkvalifikuojama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą nepakeistą ir M. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.