- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-07-15
- Bylos Nr.
- 1-155-166/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Stasys Punys
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Kaltinamasis
- I. G.
- Advokatai
- Irina Karšul
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. G. , gimęs 1969-05-28, Šalčininkų raj., LR pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „M.“ (duomenys neskelbtini) darbininku, išsituokęs, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)Vilniaus r. neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, teistas: 1) 1994-11-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 234 str. 1 d., taikant LR BK 42 str. – trejiems metams laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 47 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ; 2) 1996-02-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 234 str. 2 d., taikant LR BK 43 str. – 5 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pritaikius 1995-12-14 LR įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 4 str., neatlikta bausmė sumažinta vieneriems metams 9 mėnesiams 23 dienoms; 1998-01-27 LR Prezidento dekretu Nr. 1512 „Suteikti malonę“ 1996-02-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vieneriems metams; 1998-03-20 paleistas iš Pravieniškių SR PDK-1, 1998-03-20 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties pagrindu, taikant LR BK 54² str., lygtinai paleistas prieš 5 mėnesius ir vieną dieną; 3) 2005-06-30 Šalčininkų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 281 str. 5d.laisvės atėmimu 5 metams, pritaikius LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G., laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 12 d. vakaro iki 2008 m. vasario 13 d. vakaro, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto metu su V. G., pastarajam sėdinčiam fotelyje tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į kairįjį liemens šoną, dėl ko V. G., nuo liemens sumušimo, pasireiškusio kairiojo X-o šonkaulio lūžiu su apatine kraujosruva minkštuose audiniuose, kraujosruva minkštuose audiniuose blužnies vartų srityje, blužnies plyšimu, kurie komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu, įvykio vietoje mirė, ir taip tyčia V. G. nužudė.
Kaltinamasis I. G. kaltu dėl V. G. nužudymo neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusįjį pažinojo apie 2 metus, kartais nakvodavo pas jį. Jie buvo normaliuose santykiuose. Su V. G. jį supažindino N. U., kurią jis pažinojo seniai, pastaroji buvo V. G. brolio A. G. sugyventinė. 2008 m. mėnesį iki V. G. mirties, tikslios datos neatsimena, jis užėjo pas V. G.. Pastarasis buvo sumuštas, jis pasiūlė iškviesti greitąją, tačiau pastarasis atsisakė, nes buvo girtas. Po to, po mėnesio, kažkur 2008-02-11 d. jis atvažiavo pas V. G. ir pasiliko nakvoti. Jie vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo, tačiau jokių konfliktų ar muštinių tarp jų nebuvo. V. G. paskambino N. U. ir paprašė ateiti pas juos į namus, nes jie gavo pinigų. Jie su nukentėjusiuoju nuėjo pas N. U., ten tarp Viliaus ir Audriaus kilo konfliktas dėl buto. Tada N. U. jo paprašė išvesti Vilių, nes dėl triukšmo skundžiasi kaimynė. Jie išvažiavo, po to Nijolė vėl paskambino, jis pasakė, kad Vilius jau miega, Audrius irgi miegojo, todėl Nijolė pakvietė jį pas save dar išgerti. Jis nuėjo, norėjo pas Nijolę paskolinti pinigų, bet pastaroji pasakė, jog neturi, tada jam 8 Lt paskolino R. R., kuris nuomoja kambarį, ir jis išvažiavo. Grįžęs pas V. G. į namus, pastarasis miegojo. Kitą dieną, t.y. 2008-02-12, ryte paskambino N. U. ir paprašė V. G. atvežti degtinės. Jis nevažiavo pas N. U.. V. G. pažadėjo jam sugrįžti namo, tačiau negrįžo visą dieną ir naktį. Ryte jis išvažiavo, nes galvojo, kad gali ateiti A. G. ir vėl bus triukšmas. Grįžęs tik vakare paskambino N. U., kuri pranešė, kad V. G. mirė. Tada jis nuvažiavo pas N. U., kuri jam papasakojo, kad 2008-02-12, ji su V. G. buvo nuėjo prie bankomato nusiimti pinigų. Grįžtant namo V. G. pasidarė labai blogai ir jis nebegalėjo toliau eiti. Tada N. U. viena grįžo namo. Maždaug po pusvalandžio V. G. pats atėjo į jų butą, sakė, kad jį palydėjo kažkokie nepažįstami vaikinai. Grįžęs namo V. G. išgėrė stiklinę degtinės, po ko atsisėdo fotelyje kambaryje ir mirė. Tada ji paskambino A. G., kuri buvo užsienyje. Jis N. U. paklausė, kad turbūt A. G. ant jos barėsi. N. U. pasakė, jog atvirkščiai, A. G. netgi patenkinta, kad V. G. atėjo numirti pas ją. Tada jis suprato, kad jį apkalbėjo. Jis niekada nebuvo sumušęs V. G.. Pastarasis buvo gudrus ir visiems sakydavo, kad jis sumušė V. G., nors pats nugriūdavo, bet pastarasis sakydavo tam, kad jį pagailėtų ir įpiltų degtinės. Jis buvo lygtinai paleistas, dirbo, N. U. jis skolindavo pinigų, kuri skolą grąžindavo natūra. 2008-02-12 pas A. G. ir N. U. nebuvo. Kodėl A. G., N. U. ir R. R. jį apkalba nežino. Jie visi susitarė ką sakyti ir davė tokius vienodus parodymus prieš jį. Apie tai, kad jo ieško policiją jis nežinojo ir N. U. jam nepasakė, nors žinojo jo mobilaus ryšio telefono numerį ir jo darbovietę.
Motyvuojamoji dalis
Nors I. G. kaltu dėl V. G. nužudymo neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais: įvykio vietos apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje protokolai (1 t., b.l. 6-8, 55-57, 71-73); asmens parodymų atpažinti asmenį pagal nuotrauką protokolais (1 t., b.l. 58-61, 74-77, 83-87); specialisto išvada (1 t.,. b.l. 13-18), teismo medicinos gydytojo D. Fomin parodymai (1 t., b.l 19-21); nukentėjusiosios A. G. ir liudytojų A. G., N. U., R. R. parodymai.
Nukentėjusioji A. G. parodė, kad yra V. G. sesuo. Brolis paskutiniu metu piktnaudžiavo alkoholiu. Nuo 2006 metų brolis pradėjo bendrauti su kaltinamuoju, su kuriuo supažindino N. U.. Kaltinamąjį matė savo brolio bute, kuris ten dažnai lankydavosi, pasilikdavo pas jį nakvoti, kartais kelias dienas gyveno pas brolį. I. G. kiek jai žinoma taip pat piktnaudžiavo alkoholiu. Brolis jai yra kelis kartus pasakęs, kad I. G., būdamas girtas jį kelis kartus sumušė, išdaužė langus, taip pat sakė, kad I. G. išgėręs pasidarydavo labai agresyvus. Todėl jį kaltinamajam uždrausdavo lankytis pas brolį. Apie brolio V. G. mirtį sužinojo 2008-02-13, tuo metu buvo užsienyje. 2008-02-14 sugrįžo ir susitiko su broliu A. G. ir N. U., kurie jai papasakojo, kad įvykio vakarą pas juos buvo V. G. su kaltinamuoju, jie apsižodžiavo, kilo muštynės, kurių metu kaltinamasis brolį suspardė, iš pradžių kumščiu, o po to su koja kažkur į krūtinės sritį. Pareiškė 4214,57 Lt civilinį ieškinį turinei žalai ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Liudytojas A. G. parodė, kad nukentėjusysis yra jo brolis. Kaltinamąjį pažįsta apie porą metų. Jis yra 1 grupės invalidas, dėl ligos gali tik nedaug judėti po butą, praktiškai negali vaikščioti. Jis viename kambaryje gyvena kartu su savo sugyventine N. U., kitame kambaryje gyvena nuomininkas R. R.. Jo santykiai su broliu visada buvo geri, tarp jų nebūdavo jokių konfliktų ar nesutarimų. Kelis kartus per mėnesį, kartais dažniau V. G. jį aplankydavo. Apie metus laiko pas V. G. bute gyveno kaltinamasis, pravardė „Jaška“. Jam ne vieną kartą brolis pasakojo, kad I. G. prieš jį smurtauja, t.y. šį muša. Jis broliui sakydavo, kad išvarytų I. G., tačiau brolis šio neišvarydavo, nes I. G. atnešdavo jam alkoholio. Kiek jis žino, V. G. dėl patiriamo nuo I. G. smurto, niekada į policiją nesikreipė. 2008 m. vasario 12 d. vakaro metu pas juos su alkoholiniais gėrimais atėjo brolis su kaltinamuoju. Visi kartu gėrė alkoholį, bendravo. Po to tarp brolio ir kaltinamuoju prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu brolis pavadino I. G. „gaidžiu“. Po šių žodžių pastarasis labai supyko bei prišokęs prie brolio ir sudavė jam nemažai smūgių rankomis ir kojomis, vieną smūgį kumščiu sudavė į pilvo sritį. Brolis pašoko, I. G. pastūmė brolį ir pastarasis vėl nukrito į fotelį, kuriame sėdėjo. Tada N. U. išvarė I. G. iš namų. Tuo metu brolis nesiskundė, kad jam kažkas skauda. Jie dar parūkė, išgėrė alkoholio, po ko paryčiais, kelinta buvo valanda jis nežino, brolis užmigo tame pačiame fotelyje, kuriame ir sėdėjo. 2008-02-13 vakare, apie 21.00 val. jis su N. U. pabudo ir pamatė, kad brolis kaip ir prieš užmigdamas, tokioje pačioje pozoje sėdi fotelyje, o pastarojo lūpos buvo pabalusios. N. U. pribėgo prie V. G. ir patikrino pulsą. Neužčiuopusi pulso skubiai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai konstatavo V. G. mirtį. Po kelių dienų, po V. G. mirties, pas juos buvo užėjęs kaltinamasis ir jų klausė kur yra V. G., nes jis negali patekti į butą. Jie jam pasakė, kad tą dieną, kai įvyko konfliktas tarp jo ir brolio, pastarasis mirė. Tada I. G. jiems pasakė, jei policija klaustų apie V. G. mirties aplinkybes, kad jie nieko nesakytų apie įvykusį konfliktą ir apie tai, jog jis sudavė V. G. smūgį. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė kiek konkrečiai I. G. broliui sudavė smūgių, nes galvojo, kad pastarasis mirė savo mirtimi, o ne nuo smūgių sudavimo. Mirties priežastį sužinojo tik po to, kai brolį atvežė iš lavoninės. 2008-02-12 N. U. su V. G. nebuvo nuėję prie bankomato nusiimti pinigų.
Liudytoja N. U. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Ji gyvena kartu nu nukentėjusiojo broliu A. G.. Tarp brolių santykiai buvo geri, tarp jų niekada nebūdavo jokių nesutarimų. Kartais gal ir būdavo koks žodinis konfliktas, bet tuo ir baigėsi. Maždaug porą kartų į mėnesį V. G. lankydavosi jų bute, ji kiek galėdavo jam padėdavo. 2008 m. pas V. G. apsigyveno kaltinamasis, kurį vadino „Jaška“. Ji ne vieną kartą buvo girdėjusi iš V. G., kad kaltinamasis prieš jį smurtauja, t.y. muša jį, tačiau pastarasis į policiją niekada nesikreipė. 2008m. vasario 12 d. vakaro metu ji su A. G. buvo namuose, kitame kambaryje buvo nuomininkas R. R.. Jiems būnant namuose į svečius atėjo V. G. su „Jaška“, jie visi pradėjo gerti degtinę. R. R. pas juos į kambarį užėjęs nebuvo ir kartu su jais negėrė. Po kuriuo laiko tarp V. G. ir „Jaškos“ prasidėjo žodinis konfliktas, kuriuo metu V. G. „Jašką“ pavadino „gaidžiu“. V. G. tuo metu sėdėjo fotelyje, o „Jaška“ kitame fotelyje. Kai V. G. pavadino „Jašką“ „gaidžiu“, „Jaška“ įsižeidė, supyko, ir prišokęs prie V. G. trenkė jam iš kojos, o po to kumščiu į kūną, kažkur pilvo-krūtinės srityje. Po to „Jaška“ pradėjo keiktis, visus įžeidinėti, todėl ji išvarė „Jašką“ iš buto. Tada jie dar trise, t.y. ji, A. G. ir V. G. išgėrė alkoholio, pabendravo, po ko, paryčiais, kelinta buvo valanda ji nežino, ne sį laikrodį nežiūrėjo, V. G. užmigo tame fotelyje, kuriame ir sėdėjo, o ji su A. G. taip pat nuėjo miegoti. Kol jie gėrė alkoholį, V. G. bloga savijauta nesiskundė. Tą pačią dieną, t.y. 2008-02-13, apie 21.00 val. ji su A. G. pabudo ir pamatė, kad V. G. sėdi tame pačiame fotelyje. Ji patikrino pulsą, tačiau jo neužčiuopus iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavę medikai konstatavo V. G. mirtį. Po kelių dienų, po V. G. mirties, jiems paskambino‚ Jaška“ ir paklausė ar pas juos nėra V. G., nes šis negali patekti į butą, kuriame yra jo daiktai. Ji pasakė, kad V. G. mirė. 2008-03-15 ar 2008-03-16 pas juos buvo užėjęs „Jaška“ ir jų klausinėjo ar nekvietė policiją, ar jų neapklausinėjo ir pasakė, jeigu juos kvies policija ir klaus dėl V. G. mirties aplinkybių, kad nei ji, nei A. G. nieko policijos pareigūnams nesakytų apie jį, t.y. apie „Jašką“, kad nesakytų apie konfliktą, įvykusį tarp „Jaškos“ ir V. G., ir apie tai, kad „Jaška“ V. G. sudavė smūgį. Kiek konkrečiai „Jaška“ sudavė smūgių V. G. iš pradžių ji nieko nesakė, nes nenorėjo, kad ją kviestų į policiją, be to, nežinojo, kad V. G. mirties priežastimi buvo kaltinamojo suduoti smūgiai. Kaltinamasis kumščiu į V. G. kūną tikrai pataikė, o ar pataikė su koja konkrečiai nematė, bet kaltinamasis tikrai buvo pakėlęs koją prieš V. G.. 2008m. vasario 12 d. į jokį bankomatą ji nuėjusi nebuvo ir niekam tokių dalykų nepasakojo. Kadangi kaltinamasis dažnai keičia darbovietes ir ji nežino kur tuo metu jis dirbo, todėl policijai ir nesakė kur dirbo kaltinamasis, nes nežinojo.
Liudytojas R. R. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, santykiai su pastaruoju draugiški. Jis apie 4 metus nuomojasi kambarį A. G. priklausančiame dviejų kambarių bute. Maždaug nuo to laiko, kai jis išsinuomojo kambarį, jis pažinojo ir A. G. brolį V. G., kuris reguliariai apsilankydavo pas brolį. Kaltinamasis, pravardė „Jaška“, dažnai lankydavosi pas V. G.. Jis kartais matydavo V. G. su kraujosruvomis veide, o paklausus jį kas atsitiko, V. G. atsakydavo, kad neatsimena, gal pats pargriuvo, o gal „Jaška“ sudavė. A. G. jam yra sakęs, kad „Jaška“ ne kartą buvo sumušęs V. G.. 2008 m. vasario 12 d. vakare, kelinta buvo valanda jis nežino, tačiau jau buvo tamsu ir buvo gana vėlai, būdamas savo kambaryje jis išgirdo, kad pas N. U. ir A. G. į svečius atėjo V. G. ir „Jaška“. Jie kalbėjosi prieškambaryje ir jis pažinojo juos iš balsų. Jie visi nuėjo į kambarį, kuriame gyveno A. G. ir N. U.. Jis užmigo, tačiau prabudo nuo triukšmo ir išgirdo, kad kitame kambaryje tarp „Jaškos“ ir V. G. vyksta konfliktas. Besitęsiant konfliktui jis išgirdo triukšmą, panašų į grumtynių, susistumdymą. Girdėjo kaip N. U. varė „Jašką“ išeiti iš buto ir iškarto po to „Jaška“ išėjo iš buto. Ryte jis paklausė N. U. kas atsitiko, pastaroji atsakė, kad „Jaška“ kaip visada sukėlė konfliktą, kurio metu susigrūmė su V. G.. Po to vakare, kelinta buvo valanda jis nežino, jis užėjo į N. U. ir A. G. kambarį, kurie irgi ką tik buvo atsikėlę. V. G. tuo metu tokioje pačioje pozoje taip ir sėdėjo fotelyje. Jis atkreipė dėmesį, kad V. G. lūpos pabalusios. Patikrinę V. G. pulsą ir jo neužčiuopę skubiai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Apie 20 val. atvažiavę medikai konstatavo V. G. mirties faktą. Nuo ko mirė V. G. jam niekas nieko nesakė. Po šių įvykių jis dar kelis kartus matė „Jašką‘, šis buvo užėjęs į butą, kuriame jis gyvena. Sužinojęs, kad V. G. miręs, „Jaška“ prašė nieko policijos pareigūnams apie jį nepasakoti, nieko nesakyti apie konfliktą įvykusi tarp jo ir V. G..
Liudytoja J. G. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 6 metus, su juo dirbo kartu UAB „M.“ (duomenys neskelbtini) dažytojais. Žino, kad kaltinamajam pateikti įtarimai dėl nužudymo. Kaltininkas jai pasakojo, kad N. U. ir A. G. laiko ant jo pyktį ir jį apkalbėjo. Pasakojo, kad kažkas pastaruosius prigąsdino, kad nesakyti teisybės. N. U. dažnai ateidavo pas kaltinamąjį, kuris duodavo jai pinigų. Kaltinamasis nėra konfliktiškas, per 6 metus ji niekada nematė, kad kaltinamasis muštųsi. Ji su N. U. asmeniškai nebendravo, nes pastaroji atrodė keista. Mano, kad kaltinamasis negalėjo padaryti nusikaltimo, nes jeigu ant jo kažkas bardavosi, tai jis užsisukdavo ir išeidavo.
Iš 2008-02-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas yra devintame aukšte iš devynių namo aukštų. Buto durys neišlaužtos, tvarkingos. Įėjimas į butą yra koridoriuje. Kambario dešinėje pusėje yra lova, sofa, toliau fotelis ant kurio sėdimoje pozoje yra vyriškos lyties lavonas. Lavono viena koja ištiesta, kita sulenkta per kelią. Veidas baltos spalvos su nedidele kelių dienų barzdele. Ant kaktos ankstesnis nubrozdinimas, kitų smurto žymių nesimato. Lavonas aprengtas: juodos spalvos striuke su užtrauktuku, juodos velvetinės kelnės, juodas bliuzonas, raudonos kojinės, juodi sportiniai bateliai. (t. 1, b. l. 6-8 )
Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 324/08(01) matyti, kad V. G. mirties priežastimi buvo liemens sumušimas, pasireiškęs kairiojo X-o šonkaulio lūžiu su aplinkine kraujosruva minkštuose audiniuose , kraujosruva minkštuose audiniuose blužnies vartų srityje, blužnies plyšimu. Tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2008-02-14 , 9.00 val. rodo, kad nuo V. G. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo 12-24 val. laiko. V. G. lavone konstatuota kairiojo X-o šonkaulio lūžiu su aplinkine kraujosruva minkštuose audiniuose , kraujosruva minkštuose audiniuose blužnies vartų srityje, blužnies plyšimas. Sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, keliolikos-keliasdešimt minučių mirties bėgyje, į tai nurodo sužalojimų makromorfologinis vaizdas lavono tyrimo metu, bei histologinio tyrimo duomenys. Odos nubrozdinimai kaktos kairėje ir dešiniame kelyje. Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikyje prieš 3-7 paras iki mirties, į tai nurodo sužalojimų makromorfologinis vaizdas lavono tyrimo metu. Sužalojimai visumoje dėl blužnies plyšimo kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. V. G. lavono kraujyje rasta 3.81 %o, šlapime -4.81 % o etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. V. G. lavono šlapime medikamentų, nuodingų, narkotinių, stipriai veikiančių medžiagų nerasta. ( t. 1.,b.l. 13-18 )
Iš teismo posėdyje pagarsinto medicinos gydytojo Dmitrij Fomin paaiškinimo matyti, kad sužalojimai nurodyti specialisto išvados M 324/08(01) visumoje nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui. Neatmetama galimybė, kad specialisto išvados M324/08(01) 3.1 punkte nurodyti sužalojimai (kairiojo X-o šonkaulio lūžiu su aplinkine kraujosruva minkštuose audiniuose, kraujosruva minkštuose audiniuose blužnies vartų srityje, blužnies plyšimas) galėjo atsirasti liudytojos N. U. nurodytu būdu t.y. suduodant smūgį kumščiu į sėdinčio fotelyje V. G. pilvo krūtinės kairės pusės sritį. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai, nurodyti specialisto išvados M324/08(01) 3.1 punkte(kairiojo X-o šonkaulio lūžiu su aplinkine kraujosruva minkštuose audiniuose , kraujosruva minkštuose audiniuose blužnies vartų srityje, blužnies plyšimas) galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Neatmetama galimybė, kad V. G. po sužalojimų, nurodytu specialisto išvados M324/08 (01) 3.1 punkte (kairiojo X-o šonkaulio lūžiu su aplinkine kraujosruva minkštuose audiniuose , kraujosruva minkštuose audiniuose blužnies vartų srityje, blužnies plyšimas ) jam padarymo, galėjo atlikti kurį tai laiką savarankiškus veiksmus, kol vyko vidinis kraujavimas ir jis neprarado sąmonės (t. 1.,b.l. 19-21).
Teismo posėdyje ekspertas Jonas Paliulis su šia teismo medicinos gydytojo D. Fomin išvada sutiko ir paaiškino, kad blužnis yra po kairiuoju 8, 9 ir 10 šonkauliu. Dėl kairiojo X-o šonkaulio lūžio pilnai galėjo būti sužalota blužnis. Toks sužalojimas galėjo atsirasti liudytojos N. U. nurodytomis aplinkybėmis, t.y. suduodant smūgį buku daiktu, ranka, koja arba netgi alkūne į pilvo krūtinės kairės pusės sritį. Šiuo atveju smūgio sudavimo jėgos išmatuoti neįmanoma. Užpuoliko padėtis gali būti įvairi, tačiau ji nėra fiksuojama. Kūno ertmėje – skystas kraujas, histologiškai nėra reakcijos, kuri atsiranda per 3-4 val. Tai rodo, kad mirtis įvyko gana greitai, kad plyšus blužniai nukraujuotų, reikia nuo keliolikos iki keliasdešimt minučių laiko. Iš blužnies nukraujavimas įvyksta greitai, todėl į skausmą nukentėjusysis galėjo sureaguoti, o galėjo ir nelabai sureaguoti, nes buvo pakankamai suvartota alkoholio. Todėl šiuo atveju esant didelei alkoholio koncentracijai nukentėjusysis skausmo galėjo ir nepajausti. Kol neįvyko ūmus vidinis nukraujavimas, tol nukentėjusysis gali dar kalbėti ir pan., nes sužalojimas šiuo atveju nelietė centrinės nervų sistemos. Nukentėjusiojo galvoje nustatyti nubrozdinimai, padengti šašais, kurie padaryti prieš kelių dienų bėgyje. Nustatyti konkretų daiktą, kuriuo buvo suduota, gali tik tuo atveju, jei yra konkretūs požymiai, šiuo atveju tokių požymių nebuvo.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis teismas daro išvadą, kad I. G. yra kaltas dėl V. G. mirties.
Vertinant kaltinamojo iškeltą versiją apie tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 12 d. vakaro iki 2008 m. vasario 13 d. vakaro, jis iš viso nebuvo bute, esančiame D. G. g. 3-244, Vilniuje, t.y. įvykio metu kai mirė nukentėjusysis V. G., teismas kritiškai vertina tokius kaltinamojo parodymus, traktuoja juos kaip pasirinktą gynybos būdą, bei mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo kaltę patvirtinantiems įrodymams, bei visiškai neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms.
Nors kaltinamasis kategoriškai neigia savo kaltę, tačiau jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo brolio A. G. bei liudytojos N. U. parodymai apie įvykių seką, kurie yra svarbūs šioje byloje. Minėti liudytojai parodė, kad jie visi buvo viename kambaryje ir matė kaip nukentėjusysis V. G. išgėrimo metu įžeidė kaltinamąjį, pavadindamas jį „gaidžiu“, ir būtent tada I. G. sudavė smūgius kumščiu ir koja nukentėjusiajam į pilvo-šono sritį. Taigi, šie liudytojai nurodė smūgių sudavimo faktą į nukentėjusiojo pilvo-šono sritį. Šį faktą paneigiančių įrodymų byloje nėra. Nors kaltinamasis teigia, kad išviso 2008-02-12 jis nebuvo tame bute ir jokio smūgio nesudavė, tačiau liudytojų A. G. ir N. U. parodymus patvirtina ir liudytojas R. R., kuris parodė, kad 2008-02-12 vakare I. G. kartu su nukentėjusiuoju buvo atėję pas juos. Liudytojas R. R. patvirtino ir tą faktą, kad tarp kaltinamojo ir V. G. girdėjo įvykusį konfliktą, bei girdėjo kaip N. U. išvarė I. G. iš namų. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Pažymėtina, kad liudytojai A. G., N. U. ir R. R. iš esmės davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Be to, liudytojų parodymus patvirtina teismo medicinos gydytojo išvada ir eksperto Jono Paliulio teisme duoti paaiškinimai.
Ta aplinkybė, kad liudytojų A. G. ir N. U. pirminiuose paaiškinimuose neužfiksuota, jog I. G. sudavė kumščiu ir iš kojos smūgius nukentėjusiajam į pilvo-krūtinės sritį, neduoda teismui pagrindo šių liudytojų parodymais netikėti, nes liudytojai A. G. ir N. U. logiškai, nuosekliai ir įtikinamai paaiškino, jog mirus nukentėjusiajam nebuvo žinoma jo mirties priežastis ir jie netikėjo, kad I. G. smurtas galėjo būti lemiamas. Be to, jų apie tai nebuvo klausiama. Netikėti jų parodymais nėra jokio pagrindo, tuo labiau, kad jie atitinka teismo medicinos specialisto išvadai, įvykio vietos apžiūros metu nustatytoms aplinkybėms ir kitiems bylos duomenims. Neigdamas savo kaltę I. G. bando išvengti baudžiamosios atsakomybės, viso proceso metu keitė parodymus, kuriuos bandė priderinti prie teismo medicinos specialisto išvados dėl V. G. mirties priežasties.
Dėl liudytojų A. G., N. U. ir R. R. parodymų patikimumo teismui abejonių nekyla, jų parodymai apie įvykio aplinkybes dėl smūgių sudavimo nukentėjusiajam į pilvo – krūtinės sritį esminėse detalėse sutapo, jie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neduoda objektyvaus pagrindo abejoti pastarųjų parodymų tikrumu, kadangi jie atitinka esminėse detalėse vienas kitą, taip pat yra patvirtinti objektyviais bylos duomenimis – specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. G. mirties priežastimi buvo liemens sumušimas, pasireiškęs kairiojo X-o šonkaulio lūžiu su aplinkine kraujosruva minkštuose audiniuose , kraujosruva minkštuose audiniuose blužnies vartų srityje, blužnies plyšimu. Vertinant liudytojų, specialisto D. Fomin išvadą, eksperto J. Paliulio paaiškinimus, konstatuotina, kad jie pilnai ir smulkiai atskleidė padaryto nusikaltimo mechanizmą, jo motyvus ir nusikalstamas pasekmes. Duomenų, kad šie minėti liudytojai turėtų tikslą duoti melagingus parodymus, byloje nėra.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Kaltinamojo parodymus apie tai, kad 2008-02-12, N. U. su V. G. buvo nuėję prie bankomato nusiimti pinigų, o grįžtant namo V. G. pasidarė labai blogai ir jis nebegalėjo toliau eiti todėl Uscilienė viena grįžo namo, o maždaug po pusvalandžio V. G. pats atėjo į jų butą, pasakęs, kad jį palydėjo kažkokie nepažįstami vaikinai, paneigia liudytojų A. G., N. U. ir R. R. parodymai, kad tą dieną niekas į bankomatą nebuvo nuėjęs. Tokius kaltinamojo parodymus nepatvirtina jokie objektyvūs bylos įrodymai. Kaltinamojo prieštaringus parodymus parodo ir ta aplinkybė, kad 2008-04-16 apklaustas kaltinamuoju I. G. parodė, kad 2008 m. vasario 9 ar 10 d. jis pasiliko nakvoti pas V. G.. Jie vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo, tačiau jokių konfliktų ar muštinių tarp jų nebuvo (1 t., b.l. 100-101). Gi I. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju 2009-02-17 davė jau skirtingus parodymus, kad 2008 m. vasario 11 d. apie 15.00 val. jis su V. G. nuvažiavo pas N. U., ten jie išgėrė butelį degtinės, po ko A. G. susipyko su savo broliu V. G. dėl jo sugyventinės N. U.. Konflikto metu A. G. ir V. G. sėdėjo vienas kitą paėmę už rūbų už krūtinės, stumdėsi, tačiau smūgių vienas kitam nesudavinėjo. Tačiau šias aplinkybes paneigė liudytojai N. U. ir A. G.. Tokių aplinkybių nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje minėti liudytojai nenurodė. Dėl liudytojų A. G., N. U. ir R. R. parodymų patikimumo teismui abejonių nekyla, jų parodymai apie įvykio aplinkybes esminėse detalėse sutapo, jie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Duomenų, kad šie minėti liudytojai turėtų tikslą duoti melagingus parodymus, byloje nėra. Todėl kolegija kaltinamojo iškeltą versiją laiko kaip siekį palengvinti savo teisinę padėti ir išvengti atsakomybės.
Kaltinamojo prašymu apklausta liudytoja J. G. įvykio aplinkybių paaiškinti negalėjo, nes nedalyvavo. Su kaltinamuoju ją sieja tik darbiniai santykiai, todėl pastaroji apibūdino tik kaltinamojo asmenybę bei nurodė, kad kaltinamasis negalėjo padaryti jam inkriminuoto nusikaltimo. Kadangi liudytojos J. G. parodymai nėra reikšmingi nustatant faktines bylos aplinkybes, todėl teismas jais nesiremia. Tai, kad kaltinamąjį liudytoja apibūdino kaip nekonfliktinę ir ramaus būdo asmenybę, nepaneigia kaltinamojo kaltės bei nukentėjusiosios A. G. ir liudytojų A. G., N. U., R. R. parodymų, kad kaltinamasis ne kartą buvo sumušęs nukentėjusįjį V. G.. Juolab, kad teismo posėdyje į kaltinamojo prašymą papasakoti kažkokias aplinkybes, liudytoja J. G. pasakė neatsimenanti ką jai sakė kaltinamasis tuo metu kai jo ieškojo policiją.
Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis I. G. nužudė V. G., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d.
Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys turi būti būtinas, t. y. būtina nustatyti, kad tik kaltininko padaryta veika sukėlė ir sąlygojo padarinių atsiradimą. Byloje esantys ir nuosprendyje paminėti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo V. G. mirtį sukėlęs liemens sumušimas, pasireiškęs kairiojo X-o šonkaulio lūžiu su aplinkine kraujosruva minkštuose audiniuose, kraujosruva minkštuose audiniuose blužnies vartų srityje, blužnies plyšimu, buvo sąmoningas ir valingas, t.y. kaltai, atliktas I. G. veiksmas. Jo elgesys buvo susijęs priežastiniu ryšiu su nukentėjusiojo mirtimi, t.y. kaip veika, kuri pati savaime dėsningai ir neišvengiamai sukėlė atsiradusias pasekmes. Byloje neginčitinai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 12 d. vakaro iki 2008 m. vasario 13 d. vakaro, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto metu su V. G., pastarajam sėdinčiam fotelyje tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į kairįjį liemens šoną, dėl ko V. G., nuo liemens sumušimo, pasireiškusio kairiojo X-o šonkaulio lūžiu su apatine kraujosruva minkštuose audiniuose, kraujosruva minkštuose audiniuose blužnies vartų srityje, blužnies plyšimu, kurie komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu, įvykio vietoje mirė. Tai, kad laikotarpyje nuo 2008 m. vasario 12 d. vakaro iki 2008 m. vasario 13 d. vakaro kaltininkas buvo bute, esančiame D. G. g. 3-244, Vilniuje, yra įrodyta liudytojų A. G., N. U. ir R. R. parodymais, asmens parodymų atpažinti asmenį pagal nuotrauką protokolais. Tai, kad būtent kaltinamasis sudavė smūgį kumščiu į kairįjį liemens šoną, yra įrodyta liudytojų A. G., N. U. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje protokolais. Taigi, tarp kaltinamojo veiksmų, suduodant nukentėjusiajam smūgį kumščiu į kairįjį liemens šoną, ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 str. kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis sudavė vieną smūgį kumščiu į kairįjį liemens šoną, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis I. G. nužudė V. G. veikdamas netiesiogine tyčia. Jis suprato, kad kėsinasi į jos gyvybę, numatė, kad tokie jo veiksmai gali atimti gyvybę, ir nors nenorėjo tokių padarinių, - nukentėjusiojo mirties, sąmoningai leido jiems atsirasti, t.y. nusikaltimą padarė netiesioginės tyčios kaltės forma (BK 15 str. 3d.). Todėl kaltinamojo I. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 1 d.
Dėl bausmės skyrimo
Lietuvos Respublikos BK 54 str. įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.
Kaltinamojo I. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo I. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis padarė nusikaltimą apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skiriant bausmę kaltinamajam I. G. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. I. G. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11str. 6 d.), sukėlusį nepataisomus padarinius – atimta žmogaus gyvybė, todėl jam turi būti paskirta pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant, atsižvelgus į sekančias aplinkybes. Kaltinamasis I. G. anksčiau teistas 3 kartus. Nors kaltinamasis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau teismas pažymi, kad nusikaltimas buvo netyčinis ir nesmurtinis (1 t., b.l.178-179, 182-183), nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio pabaigoje, iki nusikaltimo dirbo UAB „M.“ (duomenys neskelbtini) darbininku, administracine tvarka baustas 4 kartus (1 t., b. l. 174-175), psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (1 t., b. l. 188-191 ), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (1 t., b.l. 187). Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, jam laisvės atėmimo bausmės trukmė už padarytą nusikaltimą nustatytina artima baudžiamojo įstatymo už šiuos nusikaltimus sankcijose numatytam bausmės minimumui. Sutinkamai su LR BK 64 straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė už šį nusikaltimą iš dalies subendrinama su 2005-06-30 Šalčininkų r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.
Dėl civilinio ieškinio
Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji A. G. pareiškė 54214,57 Lt civilinį ieškinį: 4214,57 Lt turtinei žalai, susijusiai su brolio laidojimu, atlyginti ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismui pateikti dokumentai, patvirtinantys nukentėjusiojo brolio V. G. laidojimo išlaidas (1 t., b.l. 48-49), kas sudaro 4214,57 litų. Kadangi civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl pilnai tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo 4214, 57 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Nustatant moralinės žalos dydį nukentėjusioji nurodė, jog brolis buvo jai artimiausias žmogus, kadangi tėvų ji neturi brolis. Su broliu santykiai buvo geri, nekonfliktavo. Brolis buvo nužudytas tyčia, pasekmės neatstatomos. Dėl netikėtos brolio mirties ji išgyveno dvasinį sukrėtimą. Teismas neabejoja, kad dėl broliaus V. G. mirties, nukentėjusioji A. G. patyrė emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Tačiau išnagrinėjus baudžiamąją bylą matyti, kad nukentėjusiosios ir žuvusiojo nesaistė labai artimi dvasiniai ryšiai: nukentėjusioji ir brolis V. G. gyveno atskirai, daugiausiai su broliu bendravo jo kitas brolis A. G.. Todėl atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 dalyje numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t.y. ne tik į padarytos veikos padarinius, asmens kaltę, bet ir į kaltinamojo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios reikalaujama 50 000 litų suma yra per didelė. Atsižvelgiant į tai, ieškinys mažintinas, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiosios A. G. naudai 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio priteisiama neturtinė žala atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei neprieštarauja CK 6.250 str. nuostatoms.
Vadovaujantis LR BPK 94 str. nuostatomis, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kratos metu pas kaltinamąjį I. G. paimtas mobilaus ryšio telefonas NOKIA - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas I. G..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308, 313 str.
nusprendė:
I. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 dalyje ir nuteisti jį 8 (aštuoneriems) metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 64 str. paskirtą bausmę iš dalies subendrinti su Šalčininkų r. apylinkės teismo 2005-06-30 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę I. G. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008 m. balandžio 15 d. iki 2009 m. liepos 15 d.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos– 2009 m. liepos 15 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo I. G. atžvilgiu, palikti tą pačią, o įsiteisėjus nuosprendžiui - panaikinti.
Priteisti iš I. G. nukentėjusiosios A. G. naudai 4214,57 Lt (keturis tūkstančius du šimtus keturiolika litų) turtinės žalos atlyginimo, 20 000 (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Daiktinį įrodymą nuosprendžiui įsiteisėjus: kratos metu pas kaltinamąjį I. G. paimtą mobilaus ryšio telefoną NOKIA, kuris pridėtas prie 2 tomo viršelio - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti I. G..
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.