Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų M. L. ir V. L. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-458-416/2013 pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir suinteresuotų asmenų M. L. bei V. L. pareiškimus dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjų paskyrimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdami Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį, apeliantai (suinteresuoti asmenys) M. L. ir V. L. prašo panaikinti teismo nutarties dalį, kuria vaiko globėjais ir turto administratoriais paskirti K. K. ir V. K. bei vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjų gyvenamojoje vietoje ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jų pareiškimą, taip pat skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Atskirajame skunde teigiama, kad apeliantų ryšiai su sūnaus šeima visuomet buvo itin glaudūs. Apeliantai mano, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliantai nesutinka su teismo išvadomis, kad tarp vaiko ir K. K. bei V. K. jau susiformavo stiprus emocinis ir psichologinis ryšys. Pasak apeliantų, jie turi didesnį darbingumo lygį, gauna didesnes pajamas ir turi geresnes gyvenimo sąlygas. Tvirtina, kad K. K. ir V. K. nėra objektyvūs jų atžvilgiu.

Atsiliepdama į apeliantų atskirąjį skundą, institucija, teikianti išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos VTAS mano, kad apeliantų skundas yra pagrįstas. Teigia, kad teismas nepakankamai įvertino bylos aplinkybes.

Atsiliepdamas į apeliantų atskirąjį skundą, pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos VTAS prašo skundą atmesti ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjo manymu, teismo nutartis geriausiai atitiks nepilnametės interesus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantų (suinteresuotų asmenų) M. L. ir V. L. atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal 336 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantai turėjo galimybę išdėstyti savo atskirajame skunde.

Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria, be kita ko, nutarta laikinuosius vaiko globėjus, nustačius vaikui nuolatinę globą, paskirti vaiko globėjais, yra pagrįsta ir teisėta.

Teismas pažymi, kad globėjo parinkimo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Vaiko globėjo (rūpintojo) parinkimo tvarką reglamentuoja CK 3.268 straipsnis. Teismas, nustatydamas vaikui globą ir paskirdamas globėją, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais, o išvadą dėl globos vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo (parinkimo) padaryti atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir geriausius vaiko interesus. Kiekvienu atveju yra būtina išnagrinėti vaiko interesus bei jų įgyvendinimo galimybes kiekvienoje konkrečioje situacijoje ir priimti labiausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimą.

Vaiko globos nustatymo principai reglamentuojami CK 3.249 straipsnyje. Vertinant jų reikšmę, darytina išvada, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas vaiko interesų pirmumo principas yra absoliutus, o kiti principai nėra absoliutūs ir, jeigu to reikalauja vaiko interesai, nuo pastarųjų principų gali būti nukrypstama.

Nagrinėjamu atveju apeliantai mano, kad jie turėtų būti paskirti vaiko globėjas.

Byloje nustatyta, kad tiek apeliantai (vaiko žuvusio tėvo tėvai), tiek suinteresuoti asmenys K. K. ir V. K. (vaiko žuvusios motinos tėvai) yra vaiko seneliai (1 tomas, 16, 61 b. l.). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012-12-06 įsakymu vaiko globėjais, nustačius vaikui laikinąją globą, buvo paskirti K. K. ir V. K. (1 tomas, 10 b. l.). Tiek Šalčininkų rajono savivaldybės VTAS, tiek Utenos rajono savivaldybės administracijos VTAS, įvertinę pretendentų nuolat globoti vaiką gyvenimo sąlygas, asmenines savybes, gebėjimus, motyvaciją, pateikė išvadas, kad šie asmenys (apeliantai ir K. K. bei V. K.) gali globoti vaiką ir jų gyvenimo ir asmeninės savybės atitinka įstatymų reikalavimams (1 tomas, 42–46, 83– 93 b. l.). Šalčininkų rajono savivaldybės VTAS savo išvadoje atkreipė dėmesį į tai, kad tam tikrą laiką vaiko poreikius tenkina laikinieji globėjai K. K. ir V. K. ir jie gali apsaugoti vaiką nuo papildomų stresų (1 tomas 110–111 b. l.).

Teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad tiek K. K. ir V. K., tiek M. ir V. L., įvertinant jų turtinę padėtį, požiūrį į vaiką, kitas aplinkybes, turi realias galimybes sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Teismas sprendžia, kad nežymūs darbingumo lygio, amžiaus, turtinės padėties, buitinių sąlygų skirtumai šiuo atveju nėra lemiami, svarbiausia yra vaiko interesai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kad K. K. ir V. K. veikė priešingai vaiko interesams. Priešingai, Šalčininkų rajono savivaldybės VTAS, patikrinusi vaiko gyvenimo sąlygas, konstatavo, kad laikinieji globėjai tinkamai vykdo savo pareigas: vaikas aprūpintas viskuo, ko jam reikia, globėjai sudarė jam saugią ir palankią emocinę aplinką (1 tomas, 47–49 b. l.).

Teismas, įvertindamas tai, kad K. K. ir V. K. sudaro vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, sprendžia, jog nereikia kelti vaikui neigiamų emocijų (persikėlimas į kitą gyvenamąją vietą, pripratimas prie naujos aplinkos ir kt.) ir keisti vaikui šiuo metu priimtinesnės aplinkos, nes tai turėtų įtakos vaiko emocinei būsenai.

Pažymėtina, kad skunde apeliantai iš esmės nesuformulavo aplinkybių, patvirtinančių skundžiamos teismo nutarties dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą (CPK 306 str. 1 d. 4 p.), o tik atkartojo aplinkybes, nurodytas atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą (1 tomas, 117–123 b. l.) ir kitaip traktavo pirmosios instancijos teismo tirtas aplinkybes ir vertintus įrodymus, t. y. sau palankia linkme. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties (CPK 328, 338 str.).

Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į prioritetinius vaiko teisių apsaugos ir gynimo principus ir užtikrino vaiko interesus.

Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.