- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- e2S-1315-653/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27209-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- A. P.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei R. P. ir atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Šalies argumentai
2. Ieškovas A. P. pateikė byloje prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y., įpareigoti atsakovę R. P. netrukdyti ieškovui naudotis 71,31 m² butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), įpareigojant perduoti šio buto raktus ieškovui.
3. Ieškovas nurodė, jog ginčo butas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nurodė, jog 2017 m. pavasarį laikinai persikraustė gyventi pas savo tėvus, nes tuo metu ir jo tėvams reikėjo pagalbos (ieškovo tėtis turėjo operaciją, o mama beveik negalėjo judėti). 2017 m. birželio mėnesį atsakovė pareikalavo ieškovo atiduoti jai buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktus bei pakeitė durų spynas, todėl ieškovas neturi galimybės į šį butą pakliūti. Ieškovas paaiškinimo, jog šiuo metu kartu su senyvo amžiaus savo tėvais gyvena jų mažame dviejų kambarių bute. Dėl susiklosčiusios situacijos (pandemijos ir paskelbto karantino) neturi sąlygų bendrauti su savo nepilnametėmis dukromis N. ir M. P., kadangi senyvo amžiaus tėvai bijo užsikrėsti, o ir nustatyta tvarka neleidžia bendrauti keliems šeimos ūkiams.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime į pareikštą prašymą nurodė, jog su ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovas nepateikė objektyvių duomenų ir net nenurodė, kad jam kokiu nors būdu trukdoma naudotis ginčo butu. Ieškovas taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad neturi gyvenamosios vietos, tuo labiau, kad iki šiol, pasak atsakovės, jis turėjo gyvenamąją vietą. Teigdamas, kad tik naudodamasis ginčo butu galės bendrauti su dukromis, ieškovas nenurodo, kad dabar jo bendravimas su dukromis būtų kaip nors apribotas. Nurodė, jog ieškovui išsikrausčius iš šeimos namų ir šalims pradėjus gyventi skyrium, ieškovas finansiškai neprisidėjo prie bendro turto išlaikymo, be kita ko, net ir dukroms išlaikymą ieškovas teikdavo nereguliariai ir neatsižvelgdamas į mergaičių poreikius. Tokiu būdu, atsakovei tenka vienai mokėti tiek kredito sutarties įmokas, palūkanas, tiek ir (duomenys neskelbtini) esančio buto administravimo mokesčius, bendrų konstrukcijų remonto mokesčius, kurių jau ne vienerius metus neapmoka ieškovas. Atsakovė taip pat nurodė, jog šiuo metu ginčo bute gyvena jos tėvai, kurie yra senyvo amžiaus pensininkai bei neturi kitos gyvenamosios vietos ir kurie šiame būste apsigyveno bendru šalių sutarimu, kadangi padėdavo rūpintis šalių nepilnametėmis dukromis.
Šalies argumentai
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė teismui išvadą dėl pareikšto prašymo, kuriame nurodė, jog ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtiniais reikalavimais, dėl kurių Tarnyba nepasisako, tačiau Tarnyba atkreipė dėmesį į ieškovo nurodomą aplinkybę, jog turėdamas galimybę naudotis ir jam priklausančiu butu, jis turėtų galimybę bendrauti su nepilnametėmis dukromis, taip nepažeisdamas tiek jo, tiek vaikų interesų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi ieškovo A. P. prašymą tenkino, pritaikė laikinąją apsaugos priemonę iki bus priimtas teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje – įpareigojo atsakovę R. P. netrukdyti ieškovui A. P. naudotis nekilnojamuoju turtu – butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovę perduoti ieškovui šio buto raktus.
8. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini), kurio 42/100 dalys priklauso ieškovui, o 58/100 dalys priklauso atsakovui. Šiuo nekilnojamuoju turtu faktiškai naudojasi atsakovė kartu su šalių nepilnamečiais vaikais (2020 m. lapkričio 11 d. Tarnybos išvados bei buities tyrimo aktų duomenys, DOK -220674). Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra įgiję šį turtą: 2 kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (Ginčo butą) ir 1/14 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris dalintinas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Duomenų apie tai, kad ieškovas turėtų kito jam nuosavybės teise priklausančio nekilojamojo turto, kuriuo galėtų naudotis, byloje nėra.
9. Teismas nurodė, kad nekilnojamasis turtas (t. y., Ginčo butas), kol teismo nenustatyta kitaip, yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), juo sutuoktiniai turi naudotis, jį valdyti ir juo disponuoti bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Ieškovas įstatymų nustatyta tvarka nėra nušalintas nuo bendro turto tvarkymo (CK 3.95 straipsnis), todėl atsakovei trukdant sutuoktiniui naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, pažeidžiamos pastarojo teisės ir teisėti interesai. Minėtas turtas tarp sutuoktinių nepadalintas, tad tiek atsakovė, tiek ieškovas turi vienodas teises į turtą, tarp jų ir teisę į jį patekti ir juo naudotis. Teismas nurodė, jog tai, kad atsakovė nesutinka su ieškovo siūlomu turto padalijimu, taip pat aplinkybė, kad šiuo metu Ginčo bute gyvena atsakovės tėvai, nesudaro pagrindo riboti ieškovo kaip savininko teisių į Ginčo butą iki ginčo išsprendimo.
10. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys apie tai, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), šiuo metu faktiškai naudojasi atsakovė, o ieškovo galimybės naudotis Ginčo turtu yra apribotos, pažeidžia ieškovo interesus ir tokiu atveju sudaro teisinį pagrindą taikyti byloje ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui naudotis Ginčo butu, įpareigojant perduoti šio buto raktus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) R. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį ir perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėti iš naujo.
12. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
12.1. Teismas skundžiamą nutartį grindė iš esmės tik ieškovo nurodytomis prielaidomis, kad atsakovė jam, neva, trukdo naudotis turtu, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta.
12.2. Nurodo, kad atsakovė ieškovui naudotis turtu netrukdo, taip pat neneigia jo teisių į turtą. ieškovas jokių savo pareigų, susijusių su turtu nevykdo: nemoka kredito įmokų, komunalinių mokesčių. Jei ieškovas nesinaudoja turtu, tai tik dėl to, kad pats to nepageidauja.
12.3. Ieškovas iš šeimos namų išsikraustė dar 2017 m. ir niekada neteigė, kad neturi kur gyventi, nekėlė klausimo, kad jam trukdoma naudotis turtu, niekada neinformavo atsakovės, kad neturi buto raktų.
Atsiliepimas
12.4. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ginčo bute gyvena atsakovės tėvai, ieškovas buvo pritaręs, kad ginčo bute apsigyventų atsakovės tėvai.
Šalies argumentai
12.5. Ieškovo prašymas negalėjo būti sprendžiamas, kol nėra nustatyta, kokią įtaką tai gali turėti trečiųjų asmenų, kurie nėra įtraukti į bylą, teisėms ir/ar pareigoms.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovė įpareigota netrukdyti ieškovui naudotis nekilnojamuoju turtu – butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovę perduoti ieškovui šio buto raktus.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taip pat pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik būsimo teismo sprendimu įvykdymui užtikrinti, bet ir laikinam ginčo situacijos teisiniam sureguliavimui, status quo užtikrinti iki teismo sprendimo priėmimo.
16. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Tai reiškia, kad įstatymas suteikia teismui teisę kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal pareikštą prašymą. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, kurioms esant teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas; antra, teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.
17. Pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 1 dalyje išvardytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, gali būti taikomos ir kitos įstatymuose numatytos priemonės. Šeimos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečios knygos nuostatos. CK 3.65 straipsnyje yra reglamentuojamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtent šeimos bylose klausimas. Viena iš CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra įpareigojimas vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pažymėtina ir tai, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę turi įrodyti jų taikymo prašanti proceso šalis (CPK 12, 178 straipsniai).
18. Nagrinėjamu atveju byloje yra sprendžiamas šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo. Pažymėtina, kad CPK 385 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Bylose dėl santuokos nutraukimo nėra nagrinėjami jokie kiti reikalavimai, išskyrus CPK 385 straipsnio 1 dalyje numatytus (CPK 383 straipsnis).
19. Byloje yra pareikštas prašymas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo bute gyvena atsakovės tėvai (šią aplinkybę atsakovė nurodė priešieškinyje, ieškovas atsiliepime į priešieškinį šios aplinkybės neneigė). Apeliantas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad šiuo metu gyvena tėvų bute kartu su senyvo amžiaus tėvais, todėl neturi galimybių bendrauti su savo nepilnametėmis dukromis.
20. Įvertinus byloje šalių pareikštus tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus, nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovo pareikštas ieškinys ar atsakovės pareikštas priešieškinis preliminariai yra nepagrįsti (CPK 144 straipsnis).
21. Nagrinėjamu atveju, ieškovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, t.y. nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad, ieškovui išsikrausčius iš ginčo buto, atsakovė trukdo naudotis ieškovui ginčo butu, taip pat nenurodė bei nepagrindė aplinkybės, kad ieškovas neturi kitų galimybių susitikti ir bendrauti su savo nepilnametėmis dukromis, tuo labiau, kad jis turi bendrosios nuosavybės teise ir kitą butą (jo dalį). Taigi, ieškovas neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t.y. kad teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.
22. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, dėl to nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliantės (atsakovės) R. P. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo A. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.