- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-02
- Bylos Nr.
- e2-1321-180/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02153-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ADMA“
- Atsakovas
- Daugiabučio namo savininkų bendrijai Žirmūnų
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ADMA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-786-553/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ADMA“ ieškinį atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai Žirmūnų g. dėl nepagrįsto praturtėjimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ADMA“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai Žirmūnų g., prašydama priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 80 270,58 Eur sumą, kaip dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovės sąskaita įgytų daiktų vertės piniginę išraišką; 8 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 421 Eur žyminio mokesčio ir kitas išlaidas.Ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei sudaryti bet kokius susitarimus, susijusius su daugiabutyje adresu: Žirmūnų g. 5, Vilniuje, atliekant vandentiekio, kanalizacijos, šildymo ir ventiliacijos sistemų atnaujinimo darbus panaudotomis medžiagomis, įskaitant vandentiekio, kanalizacijos, šildymo ir ventiliacijos sistemų atnaujinimo darbų bei jiems atlikti panaudotų medžiagų priėmimo-perdavimo aktų sudarymą, atsiskaitymą (tiek tiesioginį, tiek netiesioginį, t. y. kreipiantis dėl paramos ar kredito panaudojimo) su bet kokias trečiaisiais asmenimis už šiems darbams atlikti panaudotas medžiagas ir panašiai.Ieškovė nurodė, kad name adresu Žirmūnų g. 5, Vilnius, yra sumontuotos ieškovei priklausančios medžiagos, tačiau šių aplinkybių įrodinėjimas yra labai apsunkintas, nes ieškovė nebuvo nei rangovas, nei subrangovas, o tik tiekė medžiagas rangos darbus atlikusiai UAB „Orlista“, kuri už jas su ieškove neatsiskaitė. Ieškovės nuomone, už medžiagas privalo atlyginti tas, kuris jomis naudojasi, o tokias aplinkybes esą patvirtins pakviesti liudytojai. Pradėtus UAB „Orlista“ darbus dabar tęsia ir jų trūkumus taiso naujas genrangovas UAB „Magirnis“, todėl esą tikėtina, kad jis gali perduoti ir darbus, atliktus ieškovės medžiagomis. Ieškovė nurodė, kad ji turi informacijos, jog būtent tokiu būdu atsakovė mėgins išvengti atsiskaitymo su ieškove, tačiau pati pripažino, kad savo teiginiams pagrįsti neturi jokių įrodymų. Ieškovės įsitikinimu, neperdavus darbų, atsakovė prarastų valstybės paramą, todėl akivaizdus atsakovės ir dabartinio genrangovo interesas tokius darbus perduoti. Būtent tokia grėsmė lemia būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes priešingu atveju, atsakovė, gavusi valstybės paramą, atsiskaitytų su UAB „Magirnis“ ir nebeturėtų lėšų atsiskaityti su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.Teismas sprendė, kad ieškovė trečią kartą pateikė nepagrįstą prašymą taikyti draudimus atsakovei, kurie kaip laikinosios apsaugos priemonės yra per daug nutolę nuo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo.Ieškovė prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia išvengti prielaidomis sumodeliuotos situacijos – galimų kaip valstybės paramos gautų lėšų panaudojimo atsiskaitymui su esą pasisavinti ieškovės tiektas medžiagas ketinančiu dabartiniu genrangovu UAB „Magirnis“.Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, o jų turinys neapibrėžtas. Ieškovės prašomu būdu pritaikius apribojimus, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra ir perdėtai suvaržytos atsakovės bei su juo prievoliniais santykiais susijusių, byloje nedalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos bei daugiabučio namo gyventojų interesai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Jei atsakovė pateiks į bylą naujus darbų aktus, numatančius, kad vandentiekio, kanalizacijos, šildymo ir ventiliacijos sistemų atnaujinimo darbus ji priėmė iš naujojo genrangovo, ieškovė bus priversta pradėti naujus teisminius procesus, ginčyti šiuos aktus ir įrodinėti, kad faktiškai UAB „Magirnis“ šių darbų neatliko, kad šie darbai buvo atlikti anksčiau ir pan.
9.2. Atsakovė, gavusi valstybės paramą, atsiskaitys už šiuos darbus su savo naujuoju genrangovu ir nebeturės lėšų būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tokia grėsmė lemia būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovei sudaryti bet kokius susitarimus, susijusius su name vandentiekio, kanalizacijos, šildymo ir ventiliacijos sistemų atnaujinimui panaudotomis medžiagomis, t. y. tomis medžiagomis, dėl kurių yra kilęs ginčas ir kurios nuosavybės teise priklauso ieškovei. Todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip per daug nutolęs nuo esminio ieškovės pareikštu ieškiniu keliamo tikslo – gauti pinigus už medžiagas, kurios yra sumontuotos name.
9.3. Atsakovė šioje byloje visą laiką nuosekliai neigia ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, todėl tikėtis sąžiningumo iš atsakovės, nėra jokio pagrindo. Atsakovės pozicija parodo, kad ji faktiškai jau yra pasisavinusi ieškovės medžiagas, t.y. jomis naudojasi bei neketina atsiskaityti su ieškove.
Šalies argumentai
9.4. Ieškovė suformulavo labai apibrėžtą ir aiškų prašymą ir išsamiai paaiškino tokio prašymo tikslą, todėl toks apribojimas (kuris susijęs tik su ieškovei priklausančiomis medžiagomis) negalėtų suvaržyti kitų asmenų teises ar pareigas.
9.5. Šioje proceso stadijoje ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, kad galima būtų daryti išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas.
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė Daugiabučio namo savininkų bendrija Žirmūnų g. 5, prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovė teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (taip pat ir skundą) jokiais įtikinamais, įstatymų leidžiamais įrodymais netgi nepatvirtino fakto, kad atsakovė yra tinkama proceso šalis byloje ir kad ieškovė yra įgijusi kokią nors realią reikalavimo teisę į ją, kas galėtų suponuoti ieškinio pagrįstumą ir galimybės jį tenkinti buvimą.Ieškovė byloje pateikia tik savo prielaidas ir kuria įvairias hipotetines situacijas, kurios galimai niekuomet nepasitvirtins, o dėl jų atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukels nepateisinamai dideles neigiamas pasekmes, kurios ateityje gali būti sunkiai ištaisomos.Vilniaus apygardos teismas iš esmės visais atskirajame skunde ieškovės keliamais klausimais jau yra išsamiai pasisakęs (atmesdamas du pirmuosius prašymus). Tokiu būdu ieškovė siekia tų pačių aplinkybių vertinimo iš naujo.Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neaiškios ir netikslios, nesusijusios su ieškinio reikalavimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Remiantis CPK144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Taigi spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014 ir kt.). Pagal ieškinio preliminaraus pagrįstumo doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013 ir kt.).Įvertinęs ieškinio turinį, jame nurodytas faktines aplinkybes, jų visetą bei įrodymus, kurias grindžiamas reikalavimas, apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, kad ieškinys tikėtinai nėra pagrįstas, t. y. nėra akivaizdžios tikimybės, kad teismo sprendimas pagal tokį ieškinį, nukreiptą nurodytam atsakovui, tikėtina bus priimtas ieškovo naudai. Taigi nėra vienos sąlygos, būtinos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl kitos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – egzistuojančios grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui, reikšminga tai, kad, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, CPK yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jų taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimą.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pakartotinio (trečiojo) ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidos šioje byloje jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 18 d. ir 2017 m. balandžio 25 d. nutartimis. Teikdama pakartotinį prašymą ieškovė nenurodė naujų ir iki tol teismų neįvertintų aplinkybių, suponuojančių išvadą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Vien kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas atsakovui, nesuteikia pranašumo kitai šaliai (ieškovei) ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010).Nors įstatyme nenustatyta, kokios aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų, bet tokios aplinkybės turi būti nurodomos prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų galima įvertinti prašymo pagrįstumą. Šiuo atveju prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra paremtas prielaidomis ir subjektyviu ieškovės situacijos vertinimu, o neobjektyviais įrodymais ir faktiniais duomenimis.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino reikšmingas bylai faktines aplinkybes, tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas.Naikinti ar keisti skundžiamą teisėtą ir apgrįstą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.Į esminius atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.