Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui K. K., suinteresuotam asmeniui I. A., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui L. S., suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotais asmenimis nurodant valstybės įmonę „Turto bankas“, įmonės kodas 112021042, I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mirus motinai tik pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą su prašymu priimti jos palikimą, o seserys į likusį po tėvų mirties turtą nepretenduoja. Šeimoje buvo sutarta, kad tėvo turtą, žemės sklypus, paveldės pareiškėjas, nes ir iki šiol šiuo turtu naudojasi, jį valdo. Mirus tėvui J. K., pareiškėjas liko gyventi toje pat gyvenamojoje vietoje, kur iki mirties gyveno tėvas J. K., jam kartu su motina priklausiusioje sodyboje, iškart pradėjo valdyti jam priklausiusį žemės sklypą, kitą turtą. Ir iki šiol jis naudojasi žeme, asmeniniais tėvo daiktais, žemės ūkio padargais ir kitu turtu, deklaruoja naudojamus pasėlius, augina daržoves, tvarko aplinką, šienauja šalia namo augančią žolę, moka elektros energijos tiekimo mokesčius, atlieka einamuosius remontus.

Teismo posėdyje pareiškėjas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais pagrindais ir motyvais, taip pat papildomai parodė, kad miręs tėvas testamento nebuvo sudaręs, dėl palikimo priėmimo jo vardu ginčo nėra.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo I. A. sutiko, kad pareiškėjas paveldėtų jų mirusio tėvo turtą, parodė, kad pareiškėjas likusį palikimą prižiūri, juo rūpinasi. Ginčo dėl palikimo nėra, visi likę mirusiojo vaikai sutarė, kad pareiškėjas priimtų palikimą, nes brolis jį prižiūri.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimas AA Nr. 316450, išduotas 2006-01-25 Varėnos rajono Matuizų seniūnijos ( b. l. 7). Gimimo liudijime Nr. 442918 K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu nurodytas J. K., o motina – J. K. (b. l. 6).

Šiais rašytiniais įrodymais pagrįstas pareiškėjo K. K. giminystės ryšys tarp jo ir jo tėvo J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), bei pareiškėjo teisė paveldėti pagal įstatymą.

Pagal 2016-09-21 Varėnos r. sav. 1-ojo notaro biuro notaro Raimundo Miknevičiaus atstovės L. K. pateiktą informaciją, (duomenys neskelbtini) mirus J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimas nebuvo priimtas, paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti ir Testamentų registro duomenimis palikimo priėmimo faktas neįregistruotas (b. l. 12).

Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 str.). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Pagal CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 str. 3 d.). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą.

Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-242/2013).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 str.1 d.). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi palikėjas testamento nebuvo sudaręs, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 str., 5.3 str., 5.13 str.).

CK 5.11 str. nustato, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Byloje nustatytos aplinkybės, kad po tėvo J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pirmos eilės įstatyminis atstovas pagal įstatymą – jo sūnus K. K..

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėjas nurodo, kad po palikėjo mirties, paveldėjimas į jo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 str.), t. y. priėmus palikėjo turtą, tokį, kokį jis turėjo mirties dieną visa apimtimi. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 str.). Palikimą priėmė po palikėjo mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjo mirties faktiškai jo turėtu turtu disponavo.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš byloje pateiktų įrodymų visumos daroma išvada, kad pareiškėjas po savo tėvo mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, t. y. prižiūrėjo ir tvarkė gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, mokėjo nustatyto dydžio mokesčius, deklaruoja naudojamus pasėlius, augina daržoves, tvarko aplinką, atlieka einamuosius remontus. Faktinis mirusiojo palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais, suinteresuoto asmens paaiškinimais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str. teismas

nusprendžia:

nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties (mirties liudijimas AA Nr. 316450), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono aplinkės teisme.