- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-24
- Bylos Nr.
- N-575-2924-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutarties A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pagėgių policijos komisariato patrulio 2008 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. M126305 A. P. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 30 litų bauda. Nutarime nurodyta, kad A. P. 2008 m. kovo 28 d. 16 val. Gudų kaime, esančiame Pagėgių savivaldybėje, vairavo transporto priemonę neįsijungęs artimųjų šviesos žibintų, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 141 punkto reikalavimus.
II.
Nesutikdamas su nutarimu A. P. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Pagėgių policijos komisariato patrulio 2008 m. kovo 28 d. nutarimą Nr. M126305. Nurodė, kad jį sustabdęs policijos pareigūnas pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijos 110 ir 115 punkto nuostatas. Teigė, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybės nebuvo išsiaiškintos. Tvirtino, kad vežant keleivius kelyje Ryga – Kaliningradas automobilio kompiuteris parodė, jog sugedo energiją gaminantis generatorius, tačiau negalėdamas iš karto šio gedimo sutaisyti ir siekdamas sėkmingai užbaigti kelionę, išjungė transporto priemonės žibintus. Todėl pažeidimas buvo padarytas būtinojo reikalingumo būklėje. Taip pat pažymėjo, kad tuo pat metu policijos pareigūnai sustabdė kitą transporto priemonę, kuri buvo techniškai netvarkinga, kas atitinka ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį.
III.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi A. P. skundo netenkino ir Pagėgių policijos komisariato patrulio 2008 m. kovo 28 d. nutarimą Nr. M126305 paliko nepakeistą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. P. nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės nesuteikia pagrindo pripažinti, kad žinodamas apie transporto priemonės gedimą asmuo tęsė kelionę dėl būtinojo reikalingumo, siekiant išvengi tariamo pavojaus žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kuria padarytoji žala yra mažesnė negu išvengtoji. Teismas pažymėjo, kad A. P., vairuodamas automobilį, yra atsakingas už jo techninę būklę. Byloje nėra duomenų kad asmuo būtų kreipęsis į artimiausią autoservisą. A. P. vairavo techniškai netvarkingą automobilį, todėl asmens veika negali būti laikoma įvykdyta būtinojo reikalingumo būklėje. Priešingai, savo veika A. P. galėjo sukelti pavojų jo bei keleivių saugumui, sveikatai ar net gyvybei. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jį sustabdęs policijos pareigūnas nepasisveikino, neatidavė pagarbos bei tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens akivaizdoje buvo sustabdytas kitas techniškai netvarkingas automobilis, kurio vairuotojas nebuvo nubaustas, šios bylos nagrinėjimui nėra reikšminga, nes A. P. veikos padarymui ir kvalifikavimui reikšmės neturi. Dėl A. P. konflikto su Pagėgių policijos komisariatu teismas pažymėjo, kad ši versija grindžiama prielaidomis ir neparemta jokiais įrodymais. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad Pagėgių policijos komisariato patrulio 2008 m. kovo 28 d. nutarimą Nr. M126305 priėmė organas (pareigūnas) turintis teisę nagrinėti šios kategorijos bylas, teismas skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą.
IV.
Apeliaciniu skundu A. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartį bei Pagėgių policijos komisariato patrulio 2008 m. kovo 28 d. nutarimą Nr. M126305 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad byloje esanti 2008 m. kovo 28 d. PVM sąskaita-faktūra ir 2008 m. kovo 28 d. kasos pajamų orderis patvirtina, kad dėl transporto priemonės gedimo buvo operatyviai kreiptasi į automobilių remonto įmonę. Pažymi, kad pažeidimas buvo padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, nes išvengtoji žala nuosavybei (galimai patirtos išlaidos transportuojant transporto priemonę priverstiniu būdu) buvo kur kas reikšmingesnė nei sudaryta formalioji. Mano, kad važiavimas su neįjungtais artimųjų šviesų žibintais negali būti laikomas sunkiu ir pavojingu pažeidimu. Teigia, kad pagal KET 283 punktą, tais atvejais, kai važiuojant atsiranda kitoks, negu nurodyta šių taisyklių 282 punkte, gedimas, dėl kurio transporto priemonė nebeatitinka Susisiekimo ministerijos nustatytų techninių reikalavimų, ir šio gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojui leidžiama važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, laikantis reikiamo atsargumo. Taigi sugedus transporto priemonės generatoriui turėjo teisę važiuoti iki sustojimo ar remonto vietos. Taip pat pažymi, kad nebuvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, taip pažeidžiant ATPK 272 straipsnio 1 dalį. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepasisakė dėl skundo reikalavimo – įpareigoti Pagėgių policijos komisariatą pateikti teismui informaciją, ar 2008 m. kovo 28 d. buvo paskirta administracinė nuobauda asmeniui, vairavusiam vyšninės spalvos automobilį. Mano, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 17 straipsnis numato, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Taigi būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos – gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta.
A. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilį su neįjungtais artimųjų šviesų žibintais vairavo siekdamas išvengti žalos nuosavybei, t. y. galimų išlaidų, susijusių su transporto priemonės priverstiniu transportavimu. Visų pirma pažymėtina, kad galimos išlaidos, susijusios su techniškai netvarkingos transporto priemonės sutvarkymu, nelaikytinos pavojumi, gresiančiu nuosavybei ATPK 17 straipsnio prasme. Be to, pastebėtina, kad KET 141 punkte nustatytu reikalavimu šviesiu paros metu motorinių transporto priemonių ir mopedų vairuotojams važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, siekiama užtikrinti transporto eismo ir jo dalyvių saugumą. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sukeltas pavojus transporto eismo ir jo dalyvių saugumui, tame tarpe ir apelianto vežtų keleivių saugumui, negali būti laikomas mažesne žala nei išvengta. Taigi, teismas neturi pagrindo vertinti, kad pažeidimas yra padarytas dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių, darančių pažeidimą mažai pavojingu, jokio akivaizdaus ir realaus pavojaus būtinojo reikalingumo situacijai, kaip ji apibrėžta ATPK 17 straipsnyje, atsirasti nebuvo.
Apeliantas nurodo, kad remiantis KET 283 punkto nuostatomis, atsiradus transporto priemonės gedimui, jis turėjo teisę važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos. Tačiau apeliantas nenurodo, kad atsiradus vairuotos transporto priemonės gedimui, jis būtų važiavęs iki stovėjimo ar remonto vietos. Priešingai, A. P. tvirtina, kad sugedus energiją gaminančiam generatoriui, siekdamas toliau sėkmingai užbaigti kelionę, jis išjungė artimųjų šviesų žibintus ir važiavo toliau. Be to, tai, kad transporto priemonė 2008 m. kovo 28 d. visgi buvo suremontuota, padarytos veikos kvalifikavimui jokios reikšmės neturi ir pažeidimo padarymo fakto nepaneigia. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros bei kasos pajamų orderio, patvirtinančių, jog transporto priemonė buvo remontuota.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ne kiekvienas procesinis pažeidimas yra pakankamas pagrindas naikinti priimtą sprendimą. Todėl nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar apelianto nurodyti procesiniai pažeidimai yra esminiai, tai yra, ar dėl tokių procesinių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalis). A. P. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta byloje surinktais įrodymais, apeliantas taip pat nenurodė jokių aplinkybių, paneigiančių savo kaltę, priešingai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia 2008 m. kovo 28 d. 16 val. Gudų kaime, esančiame Pagėgių savivaldybėje, vairavęs transporto priemonę su neįjungtais artimųjų šviesų žibintais. Taigi nėra pagrindo abejoti jo atžvilgiu priimto nutarimo pagrįstumu. Todėl konstatuotina, jog apeliaciniame skunde nurodyti procesiniai teisės pažeidimai nepripažintini esminiais ir nėra pakankamas pagrindas nutarimui panaikinti.
Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skundė nurodyto reikalavimo įpareigoti Pagėgių policijos komisariatą pateikti teismui informaciją, ar 2008 m. kovo 28 d. buvo paskirta administracinė nuobauda asmeniui, vairavusiam techniškai netvarkingą automobilį. Kaip pagrįstai nurodė Klaipėdos apygardos administracinis teismas, tai, kad tuo pačiu metu sustabdyto techniškai netvarkingo automobilio vairuotojas galimai nebuvo nubaustas administracine tvarka, A. P. padarytos veikos kvalifikavimui jokios reikšmės neturi.
Remiantis minėtomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, naikinti ar keisti teismo nutarties ar institucijos nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.