Kauno apygardos teismo nutartis

2014-03-19 · Byla Nr. ATP-340-245/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-19
Bylos Nr.
ATP-340-245/2014
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00008-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-340-245/2014;Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00008-2014-6;Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3.; 45.4.5.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. Č. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimo S. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-01-31 nutarimu S. Č. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus ir nubaustas subendrinta 3700 (trijų tūkstančių septynių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams.

S. Č. nubaustas už tai, kad 2013-12-25, apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, vengė neblaivumo patikrinimo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 17, 18 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde S. Č. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-01-31 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad pirmos instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik policijos pareigūnų paaiškinimais bei kitais jų rašytiniais dokumentais. Teismas jo žmonos ir liudytojo P. N. paaiškinimus vertino kritiškai ir tuo išreiškė savo šališkumą bei patvirtino, kad policijos pareigūnai, siekdami savo tikslų, gali pasielgti nesąžiningai ir nepagrįstai kaltinti nepaklusimu. Apelianto manymu visškai tikėti pareigūnų nurodytomis įvykio aplinkybėmis pirmos instancijos teismui nebuvo teisėto pagrindo. Policijos pareigūnai administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad pažeidimas buvo padarytas 15.50 val., tačiau teisme patvirtino, kad stabdė apie 15.00 val. Į šį nesutapimą pirmos instancijos teismas nekreipė dėmesio ir jo nevertino. Be to, teismas galėjo išreikalauti papildomus duomenis apie pareigūnų tą dieną atliktą darbą (pranešimus apie stabdomas transporto priemones, patruliavimo maršrutus, maršruto apvažiavimo grafiką, darbo ataskaitas) kas būtų patvirtinę, kad pareigūnai nurodytu laiku atliko visai kitą darbą.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareigūnų surašyti tarnybiniai pranešimai yra tapatūs, kas leidžia manyti, jog tokie tarnybiniai pranešimai buvo surašyti vienodai tik tam, kad nepagrįstai būtų galima kaltinti nepaklusimu uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Skundo autorius papildomai pažymi, kad jo ne itin kultūringas elgesys buvo jo natūrali reakcija į neteisėtus bei nepagrįstus policijos veiksmus bei kaltinimus. Atvykus pareigūnams ir pradėjus kaltinti nebūtais dalykais jis buvo šoke, pasimetęs, todėl atitinkamai ir reagavo.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-01-31 nutarimą palikti nepakeistą ir S. Č. apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad pirmos instancijos teismas įrodymus įvertinto tinkamai, pagrįstai S. Č. pripažino kaltu ir paskyrė teisingą administracinę nuobaudą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas pripažįstamas esminis procesinių normų pažeidimu, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei išvadomis dėl S. Č. kaltės padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas S. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą, teismo posėdyje betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus A. Č., R. Ž., G. K., P. N., motyvuotai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta kaip nepatikimus, savo išvadas pagrindė aptartų įrodymų visumos analize ir vertinimu. Nors S. Č. neigė aplinkybę, kad buvo stabdomas policijos pareigūnų, tvirtino, kad atsisakė pūsti į alkotesterį tik dėl to, kad namuose, jau po to, kai grįžo, buvo išgėręs alaus, ši jo versija yra paneigta kitų byloje esančių įrodymų ir pagrįstai pirmos instancijos teismo vertinta kaip jo gynybinė taktika siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Nuosekliais ir neprieštaringais policijos pareigūnų R. Ž. ir G. K. paaiškinimais nustatyta, kad 2013-12-25 dirbant (duomenys neskelbtini) pamatė važiuojantį automobilį Audi 80, jį stabdė, stabdymo metu buvo įjungti švyturėliai, tačiau automobilis nestojo (b. l. 26). Pareigūnų paaiškinimai, duoti teisme, atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose, rašytuose pažeidimo padarymo dieną, nurodytoms aplinkybėms. Nesiremti pareigūnų parodymais, priešingai, negu teigia apeliantas, teismas neturėjo jokio pagrindo. Kaip jau minėta, pareigūnų parodymai nuoseklūs, dėl esminių pažeidimo aplinkybių sutampantys, atitinkantys kitus byloje esančius įrodymus. Jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad pareigūnai yra suinteresuoti pakenkti apeliantui, byloje nėra, tokių duomenų savo skunde nenurodė ir apeliantas. Tai, kad pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės iš esmės yra vienodos, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad jos yra melagingos. Apelianto akcentuojama aplinkybė dėl tarnybiniuose pranešimuose ir teismo posėdžio metu nurodyto skirtingo pažeidimo fiksavimo laiko taip pat nepaneigia pareigūnų parodymų teisingumo. Dėl pareigūnų darbo specifikos, praėjusio laiko tarpo nuo protokolo surašymo iki bylos nagrinėjimo teisme, pareigūnai objektyviai galėjo tiksliai neprisiminti aplinkybių, susijusių su laiku. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad apklausiami teisme pareigūnai nurodė tik apytikslį pažeidimo užfiksavimo laiką, o tai negali būti vertinama kaip melagingų aplinkybių nurodymas. Be to, pats apeliantas, duodamas parodymus teisme, nebuvo nuoseklus. Duodamas paaiškinimus teisme tvirtino, kad pareigūnai jo nestabdė, tačiau, atsakydamas į teisėjo klausimus nurodė aplinkybę, kad buvo stabdomas prie šešto namo (b. l. 26). A. Č. ir P. N. paaiškinimai S. Č. versijos taip pat nepatvirtina ir, kaip pagrįstai pažymėjo pirmos instancijos teismas, yra neinformatyvūs, mažai tikėtini, neatitinkantys kituose įrodymuose užfiksuotų duomenų, todėl vertintini kritiškai kaip siekimas padėti išvengti atsakomybės. Prieštaravimai tarp S. Č. parodymų ir kitų byloje esančių įrodymų yra detaliai ir išsamiai aptarti skundžiamame nutarime, todėl aukštesnysis teismas, sutikdamas su pirmos instancijos teismo argumentacija, skundžiamo nutarimo motyvų nekartoja.

Dėl atsisakymo tikrintis girtumą (ATPK 130 straipsnio 1 dalis) papildomai pažymima, kad šio pažeidimo sudėtis yra formali. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir KET 18 punktas. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (pvz. žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N662-1045/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63 -1992/2010). Kaip matyti iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų bei jų paaiškinimų, duotų teisme, S. Č. buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kas iš esmės paneigia apelianto versiją, kad namuose išgėrė tik alaus. Versiją, kad apeliantas alkoholį (alų) vartojo tik po to, kai grįžo, paneigia ir tai, kad pareigūnai pažeidimą stebėjo betarpiškai, pažeidimą padariusį asmenį sekė iki namų ir su juo bendravo praėjus labai mažam laiko tarpui nuo to momento, kai S. Č. įsuko į kiemą ir pastatė automobilį. Pasiūlius pasitikrinti neblaivumą S. Č. atsisakė, elgėsi ir kalbėjo nemandagiai. Šių duomenų pagrindu S. Č. pažeidimas tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek skundžiamame nutarime pagrįstai kvalifikuotas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį kaip neblaivumo patikrinimo vengimas.

Nepagrįstu ir nemotyvuotu laikomas skundo argumentas, kad teismas, vertindamas įrodymus ir remdamasis tik pareigūnų parodymais, buvo šališkas. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad S. Č. buvo išaiškintos procesinės teisės, tame tarpe ir teisė pareikšti nušalinimą teismui, šia teise apeliantas nepasinaudojo nei posėdžio pradžioje, nei vėliau. Iš to daroma išvada, kad bylos nagrinėjimo metu teismo nešališkumas S. Č. nekėlė jokių abejonių. Abejonės iškilo tik tada, kai apelianto atžvilgiu buvo priimtas nepalankus sprendimas ir paskirta pakankamai griežta administracinė nuobauda. Jokių kitų duomenų, kurie leistų pagrįstai suabejoti pirmos instancijos teismo nešališkumu, apeliantas skunde nenurodė, jų nenustatė ir apygardos teismas. Papildomai pažymėtina tai, kad įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo, o ne šalių prerogatyva. Ta aplinkybė, kad bylą išnagrinėjęs teismas įrodymus vertina kitaip, negu apeliantas, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas jo atžvilgiu buvo šališkas.

Apygardos teismo vertinimu faktinės įvykio aplinkybės byloje nustatytos teisingai, įrodymai surinkti ir įvertinti nepažeidžiant procesinių normų reikalavimų, teismo išvados dėl S. Č. kaltės motyvuotos ir pagrįstos. Apeliantas savo skunde jokių naujų faktinių aplinkybių ar jo teiginių teisingumą patvirtinančių duomenų nenurodo, savo nesutikimą su teismo išvadomis iš esmės grindžia tik, jo manymu, neteisingai atliktu įrodymų vertinimu. Tačiau aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo motyvų teisėtumą ir pagrįstumą, pagrindo tvirtinti, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos aiškinantis pažeidimo padarymo aplinkybes ir vertinant įrodymus buvo pažeistos, neturi. Esant tokioms aplinkybėms tenkinti S. Č. skundą apygardos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis