- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-06-05
- Bylos Nr.
- 1-110-875/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-51-1-00111-2009-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis
- Kaltinamasis
- G. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 9 klasių išsilavinimą, gyvenamoji vieta nedeklaruota, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, nuteistas: 2011-08-10 Panamos Respublikos Aštuntojo baudžiamojo apylinkės teismo pagal Panamos BK 309 str. paskirta 80 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri 2013-04-05 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi suderinta su LR BK 260 str. 3 d. ir palikta 6 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2009-07-17. Bausmės atlikimui G. K. nukreiptas į Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2 valdybą,
kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos), 187 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
G. K. 2009-04-25 apie 02 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) iš J. S. priklausančio garažo pagrobė svetimą, J. S. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1400 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiam J. S. 1400 Lt turtinę žalą
Be to, G. K. 2009-05-06 apie 23 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) išdaužęs plastikinio lango stiklo paketą 168 Lt vertės, sugadinęs lietvamzdį ir lauko duris 1600 Lt vertės, pasikėsino įsibrauti į B. S. namą ir iš jo pavogti vertingų daiktų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas R. V. S. ir jo išgąsdintas pasišalino.
Be to, G. K. 2009-05-19 apie 11 val. 00 min (duomenys neskelbtini), rastu raktu atsirakinęs duris įsibrovė į patalpą - A. S. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė svetimą, A. S. priklausantį turtą: televizorių „(duomenys neskelbtini)“ 2499 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiai A. S. 2499 Lt turinę žalą,
Dėl J. S. priklausančio automobilio vagystės
G. K., apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad (duomenys neskelbtini), jis gyvena kartu su savo mama ir patėviu J. S., kuris turi šalia esantį namą, t.y. (duomenys neskelbtini), prie kurio yra garažas. Garaže J. S. laiko savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“. G. K. J. S. to automobilio prašęs nėra, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. Į garažą G. K. įeiti leidžiama, nes tai turtas, kuriuo naudojasi visa šeima. G. K. parodė, kad 2009-04-24 vakare, jis kartu su savo draugu G. G. nuėjo į šokius, kur truputį išgėrė, o naktį, jau 2009-04-25 apie 2.00 val. su G. G. sugalvojo nuvažiuoti į iškylą į gamtą. Tuomet G. K. pasiūlė G. G. paimti jo patėvio mašiną ‚(duomenys neskelbtini)“, kuri stovėjo namų garaže. Taip apie 2 val. 30 min. jis kartu su G. G. nuėjo į G. K. namų kiemą, kur G. G. pasiliko prie vartų, o G. K. pro malkinės stogą įlipo į garažą ir iš vidaus atrakino duris, nes buvo nulaužtas garažo spynos raktos. Automobilis stovėjo garaže, raktai buvo užvedimo spynelėje, tačiau G. K. automobilio neužvedė, kad niekas neišgirstų, o tik truputį pasuko raktelį, kad atsirakintų vairas ir taip vienas pats automobilį iš garažo, ir iš kiemo išsistūmė į gatvę, kur jo jau laukė G. G.. Pasak G. K., G. G. jam sakė, kad šis neimtų to automobilio, kad nebūtų bėdos, tačiau G. K. G. G. pasakė, kad čia viskas yra normaliai. Kai G. K. tą automobilį išsistūmė į gatvę, uždarė vartelius ir automobilį užvedė. G. G. atsisėdo šalia ir jie pradėjo važiuoti, tačiau, tik išvažiavus į pagrindinį kelią, automobilis užgeso ir G. K. niekaip negalėjo jo užvesti. Tuomet nusprendė nuvažiuoti prie didesnės pakalnės ir nuo ten važiuodamas užvesti, tačiau ir to padaryti jam nepavyko, todėl G. K. automobilį paliko pakalnėje prie upės ir jie su G. G. kiekvienas nuėjo į savo namus. Grįžęs namo G. K. patėviui iš karto pasakė, kad kažkas pavogė automobilį, nes bijojo pasakyti tiesą. Pasak G. K., dėl to, ką padarė, dabar jis labai gailisi (b.l. 172-174, 185-186)
2013-05-21 parodymų patikrinimo vietoje metu G. K. patvirtino savo parodymus ir parodė, kaip įvykdė automobilio vagystę (b.l. 187-193).
Nukentėjusysis J. S. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) esančiame jam priklausančiame garaže buvo pastatęs savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2009-04-25 apie 5.00 val. namo parėjo jo posūnis G. K., kuris pasakė, kad (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) upės, stovi J. S. automobilis, kurį, kaip jam pasakė G. K., kažkas pavogė. Nuvykęs prie (duomenys neskelbtini) upės rado savo automobilį paliktą apgadintą. 2009-04-23 nuėjęs atrakinti garažo nulaužė raktą spynoje, todėl garažo durų nebeatrakino. Automobilis liko stovėti garaže. Jis paprašė posūnio G. K., kad šis užliptu prie garažo skliauto ir įlipęs į vidų atrakintu duris. G. K. taip jam padėjo atidaryti duris. Vagystė įvykdyta panašiai, atplėšus skliauto lentas. Raktas su kuriuo užvedamas automobilis galėjo būti paliktas automobilyje, užvedimo spynelėje. Vagyste iškart įtarė G. K.. Papildomai J. S. pranešė, kad dėl automobilio vagystės jis G. K. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 40, 194).
Liudytojas G. G. parodė, kad 2009-04-24 vakare, jis kartu su savo draugu G. K. nuėjo į šokius, kur truputį išgėrė, o naktį, jau 2009-04-25 apie 2.00 val. sugalvojo nuvažiuoti į iškylą į gamtą. Tuomet G. K. pasiūlė paimti jo patėvio mašiną „(duomenys neskelbtini)“, kuri stovėjo G. K. namų garaže (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pasak G. G., jis G. K. sakė, kad gal nereikia imti to automobilio, tačiau G. K. jam paaiškino, jog jam leidžiama naudotis tuo automobiliu. Taip apie 2 val. 30 min. G. G. kartu su G. K. nuėjo prie pastarojo namų, kur G. G. pasiliko prie vartų, o G. K. nuėjo į kiemą ir po keleto minučių į gatvę išstūmė automobilį. Kodėl jis neužvedė to automobilio garaže, G. G. nežinojo, tačiau tuomet pamanė jog todėl, kad neprižadintų nieko iš namiškių. G. G. pagalvojo, kad patėvis G. K. kartais leidžia paimti tą jo automobilį. Kai G. K. tą automobilį išsistūmė į gatvę, uždarė vartelius ir automobilį užvedė. G. G. atsisėdo šalia ir jie pradėjome važiuoti, tačiau, tik išvažiavus į pagrindinį kelią, automobilis užgeso, ir tuomet G. K. pradėjo bandyti jį užvesti, tačiau to jam padaryti nepavyko. Todėl G. K. nusprendė, kad reikia automobilį nustumti nuo didesnės pakalnės ir bestumiant jį pamėginti užvesti. Pasak G. G., taip jie automobiliu nuriedėjo iki pakalnės, kur G. G. išlipo iš automobilio ir pradėjo jį stumti nuo kalno į apačią. G. K. tuo metu sėdėjo automobilyje ir mėgino jį užvesti. Kai automobilis riedėjo nuo tos pakalnės, beveik užsivedė, tačiau vėl užgeso. Tuomet pasak G. G., G. K. tą automobilį nusprendė palikti pakalnėje ir jie išsiskirstė namo (b.l.43-44).
2009-04-25 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 19-25).
Papildomos įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad J. S. priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas (duomenys neskelbtini), pievoje prie upės. Rastas automobilis perduotas J. S., rasti G. K. priklausantys mobilaus ryšio telefonai „Siemens C72“ ir „Siemens CX65“ 2013-05-21 nutarimu grąžinti G. K. motinai A. S. (b.l. 26-39).
Ištirti įrodymai patvirtina, kad G. K. iš J. S. priklausančio garažo pagrobė svetimą, J. S. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1400 Lt vertės, todėl jo veika atitinka BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius.
Dėl B. S. turto sugadinimo ir
2013-05-21 G. K. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad dėl pasikėsinimo įsibrauti į B. S. namą jis tiksliai, kaip viskas įvyko nepamena, net neatsimena datos kada tai buvo. Parodė, kad jei įtarime parašyta, kad 2009-05-06, tai vadinasi tada tai ir buvo. Viskas buvo labai seniai, todėl tiksliai jis jau nepamena. Pasak G. K. jis pamena, kad vienas pats girtas ėjo pro B. S. namą, ir kažkodėl sugalvojo įlysti į to namo vidų. Ar pirma lipo per lietvamzdį į antrą aukštą, ar bandė kažkokiu savo raktu atrakinti jos namo duris, jau nebeatsimena, o paskui name išgirdo kažkokį žmogų ir pabėgo. Ką tiksliai būtų norėjęs pavogti iš to namo, net negali pasakyti, nes nieko konkrečiai pavogti net nebuvo numatęs, tiesiog per durnumą taip prisidirbo. Dėl to ką padarė, pasak G. K., dabar jis labai gailisi. (b.l. 167, 185-186).
2013-05-21 parodymų patikrinimo vietoje metu G. K. patvirtino savo parodymus ir parodė, kaip sugadino B. S. priklausantį turtą ir kėsinosi įvykdyti vagystę (b.l. 187-193).
Nukentėjusioji B. S. parodė, kad 2009-05-07 apie 12.00 val. ji atvyko į jai priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur gyvenantis jos vyras R. V. S. paaiškino, kad yra sugadintas jos turtas. Apžiūrėjusi B. S. pamatė, kad yra sugadintas lietvamzdis, išdaužtas namo antro aukšto plastikinio lango stiklo paketas 168 Lt vertės ir sugadintos laukinės įėjimo į namą durys 1600 Lt vertės, t.y. iš viso sugadinta B. S. priklausančio turto 1768 Lt vertės. Papildomai B. S. pranešė, kad dėl jai priklausančio turto sugadinimo ji G. K. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, nes jai visą žalą atlygino draudimas. (b.l. 63-64, 195).
Liudytojas R. V. S. parodė, kad 2009-05-06 apie 23 val. 30 min. jis buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), kai išgirdo, kad kažkas vaikšto jo namų kieme, o įjungęs lauke šviesą pamatė prie laukinių namo durų stovintį G. K., ant kurio pradėjo šaukti ir šis iš jo namų kiemo pabėgo. Pasak R. V. S., tuomet jis išėjo į kiemą ir pamatė, kad yra išdaužtas antro namo aukšto plastikinio lango stiklas. Ryte apie įvykį R. V. S. papasakojo grįžusiai namo savo žmonai B. S. (b.l. 66).
2009-05-11 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtos apgadintos namo laukinės durys, lietvamzdis, ir išdaužtas antrojo aukšto plastikinio lango stiklo paketas (b.l. 55-62).
Ištirti įrodymai patvirtina, kad G. K. išdaužęs plastikinio lango stiklo paketą 168 Lt vertės, sugadinęs lietvamzdį ir lauko duris 1600 Lt vertės, pasikėsino įsibrauti į B. S. namą ir iš jo pavogti vertingų daiktų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas R. V. S. ir jo išgąsdintas pasišalino, todėl jo veikos atitinka BK 187 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. numatytų nusikaltimų požymius.
Dėl A. S. priklausančio televizoriaus vagystės
G. K., apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad vieną dieną, truputį vėliau nei pasikėsino įsibrauti į B. S. gyvenamąjį namą, nurodė, kad jei parašyta, kad 2009-05-19 tai taip ir buvo, jis iš savo mamos A. S. namų išnešė ir (duomenys neskelbtini) lombarde pardavė spalvotą televizorių. Tada G. K. pas mamą jau nebegyveno, turėjo atsarginį raktą, paskui jį buvo pamatęs, o vėliau atrado ir juo pasinaudojęs įėjo į savo mamos namų vidų. Tada namuose nieko nebuvo. Pasak G. K., tuomet jis dar pasikvietė kažkokį savo draugą, bet ką pasikvietė, jis jau nepamena ir iš namų paėmė spalvotą televizorių, kiek pamena „(duomenys neskelbtini)“, jo dokumentus ir distancinį. Paprašė kažkokio draugo kad jį nuvežtų į (duomenys neskelbtini), tačiau kieno paprašė, G. K. jau nebeatsimena. (Duomenys neskelbtini) lombarde tą televizorių pardavė. Kiek už tą televizorių gavo pinigų, jis jau nepamena. Po kelių dienų su dar kitu draugu nuvažiavo į tą lombardą ir tas draugas televizorių iš lombardo išpirko, kažkiek pinigų davė ir G. K., bet kiek tiksliai tų pinigų davė, jis nebepamena. Pasak G. K., tikslių įvykių aplinkybių jis jau nebeatsimena todėl, kad viskas įvyko labai seniai. Dėl to, ką tada prisidirbo, G. K. tikrai labai gailisi, dabar jau yra pasimokęs ir tikrai taip nebesielgtų, tada taip padarė dėl durnumo (b.l. 185-186).
2013-05-21 parodymų patikrinimo vietoje metu G. K. patvirtino savo parodymus ir paaiškino, kaip įvykdė televizoriaus „(duomenys neskelbtini)“ vagystę (b.l. 187-193).
Nukentėjusioji A. S. parodė, kad G. K. yra jos sūnus, kuris iki 2009-04-27 kartu su ja ir jos sutuoktiniu J. S. gyveno jų namuose (duomenys neskelbtini) g., o paskui išsikėlė gyventi kitur, tačiau pas juos namus ateidavo, tik nemiegodavo. G. K. gyvenant kartu su savo motina, jis nuo namų turėjo atskirą raktą, tačiau 2009 m. kovo mėnesį G. K. pasakė, kad jį pametė, todėl jie visi naudojosi vienu raktu, kurį slėpdavo sutartoje vietoje. 2009-05-19 apie 05 val. 30 min. A. S. išėjo į darbą, o grįžusi namo apie 15.00 val. pastebėjo, kad svetainės kambaryje nebėra ten stovėjusio televizoriaus „(duomenys neskelbtini)“ ir jo dokumentų bei garantinio talono. A. S. parodė televizorių išsimokėtinai pirkusi 2008-11-29 už 2499 Lt. Pasak A. S., kadangi jai grįžus namo visos durys ir langai buvo uždaryti, jokie kiti daiktai iš namo vidaus paimti nebuvo, todėl ji iš karto įtarė, kad televizorių galėjo paimti tik jos sūnus G. K.. Papildomai A. S. pranešė, kad dėl jai priklausančio televizoriaus vagystės ji G. K. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 94,196).
Liudytojas E. G. parodė, kad 2009-05-25 apie 11.00 val. jis nuėjo į svečius pas savo draugą G. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu G. K. E. G. pasakė, kad jis kažkam yra skolingas 200 Lt ir paprašė, kad E. G. kartu su juo važiuotų į (duomenys neskelbtini) į lombardą ir ten užstatytų televizorių. G. K. E. G. pasakė, kad televizorius yra jo. E. G. sutiko važiuoti kartu su G. K., kuris pats surado vairuotoją M. J., kuris prie G. K. namų atvyko raudonos spalvos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Tuomet E. G. su G. K. į automobilį įkėlė televizorių ir jie visi trys nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) į lombardą prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Pasak E. G., kadangi G. K. nebuvo pasiėmęs asmens dokumentų, užstatant televizorių jis pateikė savo dokumentus. Už televizorių gavo 300 Lt, kurios E. G. iš karto atidavė G. K. (b.l. 100).
Liudytoja L. J. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) priklausančiame lombarde. 2009-05-19 apie 14.00 val. jai būnant darbe į lombardą atvyko jaunuoliai, kurie pasiūlė vienam mėnesiui užstatyti televizorių „(duomenys neskelbtini)“. Pasak L. J., kadangi televizorius buvo su visais reikiamais dokumentais, ji sutiko jį užstatyti už 300 Lt. Vaikinas, kuris pateikė dokumentus televizoriui užstatyti buvo E. G.. L. J. parodė, kad po kokių 3 dienų į lombardą vėl atvyko vienas iš tų pačių vaikinų, kuris užstatant televizorių buvo kartu su E. G., kuris sumokėjo pinigus ir televizorių pasiėmė (b.l. 101).
Liudytojas A. B. parodė, kad 2009 m. gegužės mėnesio viduryje, tikslaus laiko jis jau nepamena, (duomenys neskelbtini) gyvenantis jo pažįstamas [vardu] G., kaip vėliau paaiškėjo [jo pavardė] K., A. B. pasiūlė pirkti televizorių „(duomenys neskelbtini)“ ir pasakė, kad tas televizorius dabar yra užstatytas (duomenys neskelbtini) lombarde. Tuomet A. B. su G. K. nuvyko į lombardą, kur televizorių išpirko, o po to A. B. iš G. K. tą televizorių nupirko už 1200 Lt. Pasak A. B., televizorius buvo tvarkingas, su dokumentais (b.l. 102).
2009-06-02 daiktų pateikimo metu liudytojas A. B. pateikė televizorių „(duomenys neskelbtini)“ su valdymo pultu ir dviem instrukcijom, kurie 2009-06-03 nutarimu grąžinti nukentėjusiai A. S. (b.l. 103-107).
2009-05-22 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), priklausantis A. S. (b.l. 88-93).
Ištirti įrodymai patvirtina, kad G. K. raktu atsirakinęs duris įsibrovė į patalpą - A. S. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė svetimą, A. S. priklausantį turtą - televizorių „(duomenys neskelbtini)“ 2499 Lt vertės, todėl jo veika atitinka BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamojo G. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama bauda, arba viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokuroras siūlo pripažinti G. K. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK BK 178 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos), 187 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., ir skirti jam subendrintą 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.
Kaltinamasis G. K. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausme.
Skirdamas G. K. bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarė nusikaltimus, kurie priskiriami prie nesunkių ir apysunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos. Teismas atsižvelgia į tai, kad yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat į tai, kad kaltinamasis G. K. administracine tvarka baustas (b.l. 114-117), į psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas (b.l.124), teistas (b.l.121-122). Teismas nenustatė jokių aplinkybių, jog arešto ir laisvės apribojimo bausmių paskyrimas kaltinamajam prieštarautų teisingumo principui.
G. K. skirta kardomoji priemonė, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 str.- 421str., teismas
nuspr endžia:
G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius BK 178 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos), 187 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. numatytus nusikaltimus ir jam skirti:
pagal BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio vagystės) 45 parų arešto bausmę;
pagal BK 187 str. 1 d. (dėl B. S. turto sugadinimo) 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;
pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš B. S.) 30 parų arešto bausmę;
pagal BK 178 str. 2 d. (dėl televizoriaus „(duomenys neskelbtini)“ vagystės) 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d, 5 d. 1 p. bausmes skirtas už atskiras nusikalstamas veikas subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei skirti galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Baudžiamojo įsakymo nuorašą išsiųsti G. K..
Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.