Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-05-22 · Civilinė byla Nr. 2S-802-265/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-22
Bylos Nr.
2S-802-265/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Pareiškėjas
E. P.
Suinteresuotas asmuo
J. S.
Kategorijos
  • 124.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-802-265/2013

Teisėja Irena Vilkienė Procesinio sprendimo kategorija: 124.2.8

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. gegužės 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos E. P. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-02-07 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. P. skundą antstoliui K. K., suinteresuotam asmeniui J. S. dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą, kadangi jo atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-12-02 nutarties nagrinėjo Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Ž. Bertašius, kuris galėjo būti šališkas toje byloje, o ta aplinkybė, kad nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, neleido nušalinti atskirąjį skundą nagrinėjusio teisėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-02-07 nutartimi pareiškėjos E. P. prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėja turėjo atstovą bei turėjo galimybę sužinoti apie bylos nagrinėjimo laiką, teismo sudėtį ir reikšti nušalinimus ar kitaip įgyvendinti savo teises. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą byloje pagal pareiškėjos nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėja praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti (CPK 368 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja E. P. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-02-17 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje. Nurodo, kad terminą praleido dėl to, jog buvo padavusi kasacinį skundą, o Lietuvos Aukščiausiajam Teismui skundo nepriėmus, kurį laiką sirgo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 str. nustatyto termino ir ar yra pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais, t. y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus (CPK 370 str. 1 d.). Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai. Šio posėdžio metu nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 str. 4 d. nustatyta tvarka.

Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis dėl to, kad ji praleido įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes jį praleido dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis apeliantės argumentas nepagrįstas ir teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 str. 1 d. nustatytas 3 mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba. Pažymėtina, kad paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo nustatyta 3 mėnesių termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas, kurį išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pareiškėjai šios aplinkybės tapo žinomos 2012-03-01 nutarties paskelbimo metu, todėl termino paduoti prašymą pradžia turi būti skaičiuojama būtent nuo šios teismo sprendimo paskelbimo dienos. Prašymas procesui atnaujinti paduotas 2012-09-07 (b. l. 3), t. y. praleidus CPK 368 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą minėtam procesiniam veiksmui atlikti. CPK 78 str. 1 d. numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Iš atskirojo skundo matyti, kad svarbi priežastis, dėl kurios praleistas minėtas terminas, yra ta, kad pareiškėja buvo padavusi kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012-03-01 nutarties, taip pat jos liga. Tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo daryti pagrįstą išvadą, kad įstatymo nustatytu laikotarpiu procesiniam veiksmui atlikti egzistavusios priežastys būtų buvusios tokio pobūdžio, kad būtų objektyviai sutrukdžiusios ir atėmusios galimybę apeliantei pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja turėjo atstovą, o medicininės pažymos patvirtina, jog pareiškėja sirgo ne per visą terminą, kuris buvo skirtas prašymui dėl proceso termino paduoti. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistus procesinius terminus (CPK 78 str.). Tokių aplinkybių apeliantė nenurodė bei neįrodė ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str.).

Teismui nustačius, kad prašymas paduotas praleidus terminą, nustatytą CPK 368 str. 1 d., buvo pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 str. 1 d. numatytais pagrindais (CPK 371 str. 3 d.). Tačiau pirmosios instancijos teismas minėtų pagrindų egzistavimą nagrinėjo, dėl jų pasisakė, su tuo susiję ir atskirojo skundo argumentai. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl minėtų atskirojo skundo argumentų taip pat pasisako.

Pagal pateiktus pareiškėjos argumentus apeliacinės instancijos neturi pagrindo pripažinti pareiškėjos nurodomo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Ž. Bertašiaus šališkumo buvimą nagrinėjant pareiškėjos bylą apeliacinės instancijos teisme nei subjektyviuoju, nei objektyviuoju aspektais – nėra jokių realių faktų ir įrodymų, kurie vis dėlto keltų abejonių dėl teisėjų šališkumo. Konkretūs teisėjo nušalinimo (nusišalinimo) pagrindai civiliniame procese nustatyti CPK 65 ir 66 str. Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nesiremia nė vienu iš CPK 65 str. nurodytų konkrečių teisėjo nušalinimo (nusišalinimo) pagrindų, tik abstrakčiai deklaruoja teisėjo pareigą nusišalinti, kadangi jis 2001 m. dalyvavo civilinėse bylose, kuriose buvo nagrinėjami jos apeliaciniai skundai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad minėtas pareiškėjos tariamas teisėjo šališkumas išnagrinėtoje byloje, tiksliau – abejonė dėl galimo šališkumo, yra grindžiamas tik prielaidomis, todėl negali paneigti preziumuojamo teisėjų asmeninio nešališkumo principo ir neteikia pagrindo išvadai, kad teisėjas subjektyviąja ar objektyviąja prasme galėjo būti šališkas. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog tas pats teisėjas nagrinėjo pareiškėjos apeliacinius skundus ir galbūt šiose bylose priėmė pareiškėjai nepalankius procesinius sprendimus, nesudaro pagrindo abejoti teisėjų nešališkumu.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl atskirojo skundo motyvais jos naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 str.,

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-02-07 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas