Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Vidai Kabečienei, suinteresuoto asmens 320-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovui Giedriui Abramavičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. J. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys 320-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas, Kauno miesto savivaldybė, Kauno rajono savivaldybė, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie šios bylos iškėlimą paskelbus specialiame interneto tinklalapyje, per teismo nustatytą terminą kitų suinteresuotų šios bylos baigtimi asmenų į teismą nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad Kauno rajono liaudies deputatų tarnybos vykdomojo komiteto 1985-11-28 sprendimu Nr. 259 buvo patvirtintas Kauno tarpkolūkinės statybos organizacijos administracijos ir profsąjungos komiteto 1985-10-15 nutarimas „Dėl gyvenamojo ploto suteikimo“ ir išduotas gyvenamųjų patalpų orderis K. J. G. su šeima apsigyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu esantis pavadinimas – (duomenys neskelbtini)) (b.l. 13-16). P. K. J. G. šiame bute gyvena bei juo rūpinasi iki šiol. Nuosavybės teisės į butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 64,64 kv. m. ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, neįregistruotos nei valstybės, nei savivaldybės, nei kito subjekto vardu (b.l. 21), šios patalpos nėra įtrauktos nei į Kauno miesto, nei į Kauno rajono savivaldybių buhalterinę apskaitą, suinteresuotas asmuo 320-oji daugiabučio namo savininkų bendrija jokių pretenzijų dėl nuosavybės teisių į šį nekilnojamojo turto objektą neturi.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Kaip nustatyta, suinteresuoti asmenys neginčija, kad pareiškėjas nėra įgijęs nuosavybės teisės į ginčo objektą. Suinteresuoti asmenys neįrodinėjo, kad pareiškėjas objekto valdymą yra pradėjęs nesąžiningai ar valdo neteisėtai. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23, 4.68 str.). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas K. J. G. valdo butą nuo 1985 m. lapkričio 28 d. kaip savo, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas, daikto valdymas buvo sąžiningas, teisėtas, atviras ir nepertraukiamas (CK 4.22, 4.68 str.). Pažymėtina, kad byloje taip pat turi būti sprendžiama, ar taikomos CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios nustato draudimą tam tikrą turtą įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu. Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Kaip jau buvo minėta, nuosavybės teisės į butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, neįregistruotos nei valstybės, nei savivaldybės, nei kito subjekto vardu, suinteresuoti asmenys pretenzijų dėl nuosavybės teisių į šį nekilnojamąjį turtą neturi. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1977 m. birželio 21 d. dirbo Kauno tarpkolūkinėje statybos organizacijoje ir jam šios organizacijos ir profsąjungos komiteto 1985-10-15 nutarimu buvo nuspręsta suteikti gyvenamąjį būstą, t.y. ginčo butą. Šis nutarimas buvo patvirtintas Kauno rajono liaudies deputatų tarnybos vykdomojo komiteto 1985-11-28 sprendimu Nr. 259 ir išduotas gyvenamųjų patalpų orderis K. J. G. apsigyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu esantis pavadinimas – (duomenys neskelbtini)). Remiantis Butų kodekso 112 straipsniu, gyvenamųjų namų statybos kooperatyvai jiems priklausančius gyvenamuosius namus eksploatuodavo kooperatinės nuosavybės teise. Taigi gyvenamojo namo ir kitų statinių nuosavybės teisės subjektas būdavo kooperatyvas, kuris per savo valdymo organus, išreikšdamas bendrą kooperatyvo narių valią ir interesus, gyvenamąjį namą ir kitus statinius valdė, naudojo ir jais disponavo. Remiantis šiomis nuostatomis, darytina išvada, kad, ginčo buto pastatymo metu valstybė nebuvo jo savininkė, tam neprieštaravo ir suinteresuoto asmens atstovas, t.y. VĮ „Turto bankas“ (tolios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015-04-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-690/2015). Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. spalio 16 d. pakeistas Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatymo 1 straipsnis, nustatant, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už butą (gyvenamąją patalpą), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininkas ir nustoja būti kooperatyvo narys. Tokia pačia nuostata papildyta Butų kodekso 117 straipsnio 3 dalis. Taigi, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kooperatyvo nariai, kurie buvo visiškai išmokėję pajų už jiems suteiktus valdyti ir naudotis butus, tapo jų savininkais, t. y. ginčo butai priklauso jiems asmeninės nuosavybės teise.

Byloje jokių duomenų, kad pareiškėjas ar kitas asmuo būtų mokėjęs bei išmokėjęs pajų už butą nėra. Pareiškėjo teigimu, jam nereikėjo mokėti pajų, nes jis įmonėje buvo išdirbęs daugiau kaip aštuonerius metus. Pažymėtina, kad nustačius, kad jau kas nors jau yra įgijęs nuosavybės teisę į ginčo butą, sumokėdamas už jį įstatymų nustatyta tvarka, būtų pagrindas konstatuoti, kad nėra vienos iš nuosavybės teisės įgyjamosios senaties būdu įgijimo sąlygų (CK 4.68 str.). Atsižvelgiant į tai, kad iki nepriklausomybės atkūrimo ginčo butas buvo eksploatuojamas kooperatinės nuosavybės teise, šis butas buvo paskirtas naudotis ir jį valdyti pareiškėjui K. J. G., taip pat į tai, jog duomenų apie tai, kad kas nors išmokėjo pajus už butą nėra, darytina išvada, kad, atkūrus nepriklausomybę, ginčo butas netapo nė vieno iš kooperatyvų narių asmenine nuosavybe, o liko kooperatine nuosavybe. 1997-11-25 VĮ Registrų centras įregistruota 320-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, nurodant, kad jos buveinė – (duomenys neskelbtini) (VĮ Registro centro duomenys), 320-osio daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybos pirmininko teigimu, 320-oji DNSB įkurta 1990 m. kovo 22 d., remiantis Lietuvos TSR Ministrų tarybos ir Lietuvos profesinių sąjungų tarybos 1989-03-13 nutarimu Nr. 54 (b.l. 22). Atsižvelgiant į tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad teisė į kooperatyvo nuosavybę galėjo pereiti šiai bendrijai, tačiau 320-oji daugiabučio namo savininkų bendrija jokių pretenzijų dėl nuosavybės teisių į ginčo turtą neturi, bei sutinka, kad būtų nustatyta, jog būtent pareiškėjas pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 64,64 kv. m. ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, bei įvertinus tai, kad pareiškėjas daiktą pradėjo valdyti laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, nesinaudodamas prievarta ar apgaule, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas daiktą valdo sąžiningai, teisėtai ir atvirai. Pareiškėjas šiuo nekilnojamuoju turtu naudojasi, byloje nėra duomenų, kad šiuo turtu būtų ar yra naudojęsis koks nors kitas asmuo, todėl laikytina, kad pareiškėjas nekilnojamojo turtą valdo nepertraukiamai. Iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą, butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune įgijo sąžiningai, teisėtai, atvirai ne mažiau kaip dešimt metų kaip savą valdė, todėl jis įgijo nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 str., 4.71 str., CPK 178 str., 185 str.).

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 str. 11 p.). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos.

Valstybė šioje byloje patyrė 7,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nors pareiškimas patenkintas, tačiau įvertinus bylos pobūdį bei priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, šios išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjo (CPK 92 str., 96 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 263 - 270, 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėjas K. J. G. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 64,64 kv. m. ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

Priteisti iš pareiškėjo K. J. G. valstybės naudai 7,59 Eur (septynis eurus, 59 ct) bylinėjimosi išlaidų (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.