Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. O., J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – notarė A. P., valstybės įmonė ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjos kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. O., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjo (duomenys neskelbtini) dalį buto – unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pradėjusi faktiškai jį valdyti iškart po sutuoktinio A. O. mirties (mirties data (duomenys neskelbtini)).

Pareiškime pareiškėja nurodė, kad S. O. (duomenys neskelbtini) pareiškimu palikimui priimti po mamos Z. O. mirties kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurą. J. P. (duomenys neskelbtini) pareiškimu palikimui priimti po senelės Z. O. mirties taip pat kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurą. Z. O. mirė (duomenys neskelbtini). Pradėjus tvarkytis paveldėjimo teisės dokumentus, buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini) Z. O. testamentas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šio testamento nuostatas Z. O. butą, (duomenys neskelbtini), bei visą priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo vaikams: S. O. ir V. Š. V. Š. (J. P. (duomenys neskelbtini)) mirė (duomenys neskelbtini), todėl senelės Z. O. paveldėjimo dokumentus tvarkosi jo įpėdinė – dukra. Z. O. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su A. O. Butas, (duomenys neskelbtini), buvo įgytas santuokoje (duomenys neskelbtini), todėl minėtas turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po sutuoktinio A. O. mirties ((duomenys neskelbtini)) jo sutuoktinė Z. O. paveldėjimo teisės dokumentų dėl buto, (duomenys neskelbtini), notarų biuruose ir VĮ „Registrų centre“ netvarkė, pradėjo faktiškai valdyti minėtą turtą. Apie tai, kad būtina notariškai sutvarkyti paveldėjimo teisės dokumentus po sutuoktinio A. O. dėl minėto buto Z. O. nebuvo žinoma, kadangi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre butas nuo (duomenys neskelbtini) buvo registruotas tik jos vardu, surašant testamentą jį tvirtinusi notarė patikino, kad butas yra tik jos nuosavybė. Apie aplinkybes, kad būtina išspręsti šį klausimą, įpėdinės dukra S. O. ir anūkė J. P. sužinojo tik pradėjusios tvarkyti Z. O. paveldėjimo dokumentus po Z. O. testamento paskelbimo (duomenys neskelbtini) notarų biure. Z. O. po sutuoktinio A. O. mirties ir toliau gyveno (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties pareiškėja viena prižiūrėjo butą, naudojosi jame esančiais kilnojamaisiais daiktais (baldais, buitine technika), mokėjo buto komunalinius mokesčius (už dujas, vandenį, elektrą, šiukšlių išvežimą, šildymą ir kt.). S. O. yra palikėjos dukra – 1-os eilės įpėdinė, kitų 1-os eilės įpėdinių nėra, nes sūnus V. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (po jo mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi jo įpėdinė dukra J. P.).

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodo, kad pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo notarė A. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, kad bylos ypatingosios teisenos tvarka įprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, ir įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. O. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 36), Z. O., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 37). Z. O. šeiminė padėtis – mirusi našle; jos sutuoktinis A. O.; jos vaikai: pareiškėja S. O., V. Š. (miręs) (el. b. l. 37, 39). A. O. ir Z. O. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 19, 20). V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); jo šeiminė padėtis – miręs santuokoje (sutuoktinė O. Š.); jo vaikai: N. Š., pareiškėja J. P. (el. b. l. 40).

Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) Testamento, sudaryto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės D. Š., nustatyta, kad Z. O. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų lygiomis dalimis palieka pareiškėjai ((duomenys neskelbtini)) S. O. ir (duomenys neskelbtini) V. Š. (el. b. l. 12). (duomenys neskelbtini) notaro biurui pareiškėja S. O. pateikė Pareiškimą palikimui priimti po (duomenys neskelbtini) mirusios jos motinos Z. O.; po mirties liko turtas: butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos ir kitas turtas (el. b. l. 13). Taip pat pareiškėja J. P. (duomenys neskelbtini) notaro biurui pateikė Pareiškimą palikimui priimti po (duomenys neskelbtini) mirusios jos senelės Z. O. (el. b. l. 16).

Iš VĮ „Registrų centras“ 2024-04-15 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas Z. O. vardu (įrašas registre galioja nuo (duomenys neskelbtini)) (el. b. l. 41).

Pareiškėjos prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. O. paveldėjo (duomenys neskelbtini) dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pradėjusi faktiškai jį valdyti iškart po sutuoktinio A. O. mirties (mirties data (duomenys neskelbtini)).

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Kaip minėta, iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad Z. O. vardu nuosavybės teise registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu. Z. O. ir A. O. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), vadinasi, anksčiau nurodytas nekilnojamasis turtas (butas) jiems priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Z. O. po sutuoktinio A. O. mirties ((duomenys neskelbtini)), ir toliau gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties pareiškėja viena prižiūrėjo butą, naudojosi jame esančiais kilnojamaisiais daiktais (baldais, buitine technika), mokėjo buto komunalinius mokesčius (už dujas, vandenį, elektrą, šiukšlių išvežimą, šildymą ir kt.). Duomenys, patvirtinantys, kad Z. O. valdė paveldimą butą: Z. O. (duomenys neskelbtini) pasirašė Dujų skaitiklio montavimo ir eksploatacijos aktą (el. b. l. 56); (duomenys neskelbtini) sudarė Elektros energijos tiekimo – vartojimo sutartį (el. b. l. 57), (duomenys neskelbtini) Gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 58), (duomenys neskelbtini) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 62-63). Be to, nuolat rūpinosi butu: keitė langus; (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl PVC gaminių užsakymo (el. b. l. 64-65).

Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad Z. O. atliko aktyvius veiksmus po jos sutuoktinio A. O. mirties palikimui priimti, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog Z. O. priėmė palikimą: (duomenys neskelbtini) dalį buto – unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pradėjusi faktiškai jį valdyti iškart po sutuoktinio A. O. (duomenys neskelbtini) mirties, ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjų S. O., J. P. subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjų S. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jos sutuoktinio A. O., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą – (duomenys neskelbtini) dalį buto – unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po A. O., paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.