Tauragės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui O. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vadovei pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižen­gimų kodek­so (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

ANK 590 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali, taigi atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkami teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

Nagrinėjamu atveju aktualios CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš byloje esančio D. S. 2019-05-20 rašytinio paaiškinimo matyti, kad ji pripažino žinojusi Bendrovės finansinę padėtį ir padariusi administracinį nusižengimą bei planavo mokestinę nepriemoką padengti dalimis. Tačiau iki bylos nagrinėjimo nepadengė jokios dalies mokestinės nepriemokos ir nesikreipė į VMI prie FM dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo dalimis. Tai patvirtina ne tik pareiškime nurodytos aplinkybės, bet ir pareiškėjo atstovo pateiktas 2019-10-28 balansas, iš kurio nustatyta, kad Bendrovė mokestinės prievolės nevykdė.

Iš prie pareiškimo pridėtų dokumentų matyti, kad siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, pagal VMI prie FM 2019 gegužės 10 d. Operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 20 d. pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas. Operatyvaus patikrinimo pavedimo išdavimo dienai Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 11937,21 Eur sumą, iš jos: 1006,25 Eur gyventojų pajamų mokestis (toliau GPM), 22,41 Eur GPM delspinigiai, 10611,22 Eur PVM, 297,33 Eur PVM delspinigiai. GMP nepriemoka susidarė nuo 2018-10-16, PVM nuo 2018-09-26. Atlikus operatyvų patikrinimą, 2019 m. birželio 14 d. surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymus atliko tiekėjams ir kitiems savo kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Pagal operatyviam patikrinimui pateiktus dokumentus, Bendrovėje yra vienas atskaitingas asmuo – D. S..

Iš operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, kad nustatytos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi. Iš pareiškime ir Operatyvaus patikrinimo pažymoje esančių duomenų matyti, kad buvo atliekamos finansinės operacijos, kurios pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo tvarką neturint pakankamai finansinių lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, buvo pažeistas atsiskaitymo eiliškumas ir atsiskaityta su fiziniais ir juridiniais asmenimis, esančiais pagal atsiskaitymo eiliškumą žemiau trečios eilės.

Byloje nustatyta, kad Bendrovė turi registruoto nekilnojamojo turto. VĮ Regitra registruotų transporto priemonių neturi. Bendrovė pagal pateiktą balansą 2018-01-01 nurodė turinti turto už 210384,34 Eur, iš jo ilgalaikio turto - 123907,77 Eur, trumpalaikio turto - 86476,57 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 159148,98 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 132851,99 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos 2018-01-01 matyti, kad Bendrovės pardavimo pajamos yra 303407,47 Eur, pardavimo sąnaudos 315602,81 Eur, nuostolis - (12195,34) Eur.

Bendrovės debitorinis įsiskolinimas 2019-04-30 24410,58 Eur MB „Saldi minutė“, kreditorinis įsiskolinimas 52589,39 Eur, didžiausi kreditoriniai įsiskolinimai: 4474,44 Eur AB „Šiaulių bankas“, 3750 E. V. Š., 2840,45 Eur AB „Energijos skirstymo operatorius‘.

Pagal pateiktą VMĮ prie FM pareiškimą ir Operatyvinio patikrinimo pažymoje lentelę sudarytą pagal kasos knygas matyti, kad pradedant nuo 2018-09-01 iki 2019-04-30 Bendrovė pažeisdama atsikaitymo eiliškumą, išmokėjo kreditoriams pinigų sumas likdama Valstybei skolinga. Įrodyta, kad šios finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovė D. S. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne Valstybei. Dėl tokių Bendrovės vadovės veiksmų pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, už Bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat Bendrovės piniginių srautų tvarkymą, atsakingas Bendrovės vadovas.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas.

Bylos duomens leidžia daryti išvadą, kad Bendrovės vadovė D. S. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą - laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, ir 81 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas - mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu, CK 6.930¹ straipsnio reikalavimus numatytus dėl atsiskaitymo eiliškumo, todėl D. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. D. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, turi galiojančių nuobaudų.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei į tai, kad anksčiau D. S. analogiškų nusižengimų nebuvo padariusi, kaltę pripažino, tačiau piktavališkai nevykdo VMI nurodymų ir nesistengia ieškoti abiem šalims tinkamo kompromiso dėl mokestinės nepriemokos mažinimo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei siekiant, kad administracinės nuobaudos taikymas atitiktų proporcingumo reikalavimus, kai tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra, D. S. skirtina nuobauda lygi sankcijos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 20 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Iškelti administracinio nusižengimo bylą.

D. S. pripažinti kalta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti 2200 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “Citadele” banke, įmokos kodas – 1001, mokėjimo pavedime, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje turi būti nurodomas administracinio nusižengimo bylos A6.-617-799/2019.

Išaiškinti, kad nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.