- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2008-12-15
- Bylos Nr.
- 2A-1307-485/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Ramūnas Mitkus, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- Jurgitos Zabarauskaitės
- Atsakovas
- Rasos Pajarskienės, Rasai Pajarskienei
- Trečiasis asmuo
- Rasai Rusinaitei, AB SAMPO bankui, Vilniaus miesto 35 notarų biuro
- Advokatai
- Jurgita Judickienė, Vidmantas Omelevičius
- Kategorijos
- 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant ieškovės Jurgitos Zabarauskaitės atstovei advokatei Jurgitai Judickienei, atsakovės Rasos Pajarskienės atstovui advokatui Vidmantui Omelevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės Jurgitos Zabarauskaitės apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Jurgitos Zabarauskaitės atsakovei Rasai Pajarskienei, tretiesiems asmenims Rasai Rusinaitei, AB SAMPO bankui, Vilniaus miesto 35 notarų biuro notarei Auksei Poškuvienei ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2006-01-13 sudarytą tarp jos ir atsakovės Rasos Pajarskienės 2 ha dydžio, esančio Širvintų r., Šniponių km., Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia, taikyti dvišalę restituciją: priteisti atsakovei iš ieškovės 12 tūkst. Lt, o ieškovei iš atsakovės priteisti minėtą žemės sklypą. Nurodė, kad patarus jos draugei Rasai Rusinaitei, 2004-05-04 ji nusipirko 2,0 ha ploto žemės sklypą Širvintų r., Šniponių km. Sklypą įsigijo tuo tikslu, kad vėliau, po trijų metų, galėtų jį parduoti. 2004 m. ji augino mažametį vaiką, dėl ko buvo užsiėmusi, be to, neišmanė nekilnojamojo turto prekybos verslo, todėl pirkimo dieną notarų biure surašė trejiems metams įgaliojimą, kuriuo Rasą Rusinaitę įgaliojo užregistruoti nekilnojamojo turto registre jos sklypą ir savo nuožiūra už su ja aptartą kainą šį sklypą parduoti. 2007-10-15 ji gavo laišką iš VMI, kuriame buvo prašoma atvykti deklaruoti lėšas, gautas už ilgalaikio turto pardavimą. Tada jai ir paaiškėjo, kad jai priklausantį žemės sklypą Rasa Rusinaitė pardavė už 12 tūkst. Lt dar 2006-01-13. Sklypo pardavimo kaina su ja nebuvo suderinta, ji akivaizdžiai neatitiko sutarties sudarymo metu buvusios žemės sklypo rinkos vertės ir ji būtų jokiu būdu nesutikusi žemės sklypą už tokią kainą parduoti. 2004-05-04 įgaliojime buvo nustatyta, kad Rasa Rusinaitė privalo aptarti žemės sklypo pardavimo kainą ir sąlygas su ieškove, tačiau tai nebuvo padaryta. Atsakovė Rasa Pajarskienė, pirkdama sklypą už tokią mažą kainą pasielgė nesąžiningai, nes žinojo, kad perka sklypą už žymiai mažesnę, negu rinkos kaina.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2004-05-04 ieškovė nusipirko 2 ha žemės sklypą ir tą pačią dieną notaro patvirtintu įgaliojimu pavedė Rasai Rusinaitei užregistruoti J. Zabarauskaitės vardu nupirktą sklypą Valstybės įmonės Registrų centre, savo nuožiūra už aptartą kainą už sąlygas įkeisti šį jos sklypą, taip pat sklypą parduoti savo nuožiūra už aptartą kainą už sąlygas. Įgaliojimas buvo išduotas iki 2007-12-31. Įgaliojimas nebuvo panaikintas, nebuvo jo ir atsisakyta. Rasa Rusinaitė, veikdama pagal 2004-05-04 įgaliojimą Jurgitai Zabarauskaitei priklausantį žemės sklypą, už 12 tūkst. Lt 2006-01-13 pardavė atsakovei Rasai Pajarskienei. Pirkimo pardavimo sutartis buvo patvirtinta Vilniaus miesto 35-ojo notaro notarės Auksės Poškuvienės. Įgaliojime nebuvo nustatyta kokia forma turi būti aptariama parduodamo žemės sklypo kaina, todėl teismas padarė išvadą, kad pardavimo kaina ir kitos sąlygos galėjo būti aptartos tiek raštu tiek žodžiu. Kadangi byloje yra duomenys, jog apie žemės sklypo pirkimo pardavimo sandorį ieškovė žinojo jau 2006 metų pačioje pradžioje, tačiau teismui šią aplinkybę nuslėpė, neteisingai nurodydama, kad apie pirkimo pardavimo jos žemės sklypo sandorį ji sužinojusi iš VMI tik 2007 m. spalio mėn, teismas laikė, kad ši aplinkybė duoda pagrindo netikėti J J.Zabarauskaite, kad ji apie sklypo pardavimą iš R.Rusinaitės iš viso nieko nežinojusi, ir remtis trečiojo asmens R.Rusinaitės paaiškinimais, kad sklypo pardavimo kaina su ja buvo aptarinėjama. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad R.Pajarskienė, kaip žemės sklypo pirkėja, buvo nesąžininga. Sprendė, kad CK 6.228 str. 1 d. pagrindu grąžinti ieškovei žemės sklypą taip pat nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė Jurgita Zabarauskaitė prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas neteisingai nustatė aplinkybes ir nepagrįstai vertino įrodymus, pagal kuriuos padarė išvadą, kad atstovas savo įgaliojimų neviršijo. Savo nuomonę grindžia šiais argumentais:
Dėl įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu LR CK 1.92 str. pagrindu:
Byloje nebuvo ir teismas nesivadovavo jokiais įrodymais, kurie patvirtintų, kad ieškovė žinojo apie sutarties sudarymą ir sudarytos sutarties sąlygas iki sutarties sudarymo ir sutarties sudarymo metu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė žinojo apie sutarties sąlygas nepagrįstai interpretuodamas po sutarties sudarymo atsiradusias aplinkybes. Teismas turėjo vadovautis ieškovės pateiktais argumentais ir įrodymais dėl turto kainos, o ne trečiojo asmens parodymais, nes turto pardavimas už 6 kartus mažesnę nei rinkos kaina rodo, kad įgaliojimai buvo viršyti ir sudarytas sandoris neatitiko ieškovės valios ir interesų. Teismas, vertindamas R. Rusinaitės ir atsakovės parodymus, neatsižvelgė į jų teisinį suinteresuotumą šioje byloje. 2006-02-03 ieškovei išduoto nekilnojamojo turto registro išrašas negali nei patvirtinti nei paneigti, kad iki ginčijamos sutarties sudarymo ar jos sudarymo metu ieškovė žinojo apie sandorį. Teismas nepasisakė dėl liudytojo G.Bareikos parodymų. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad tretysis asmuo jai nesumokėjo už žemės sklypą, tai patvirtina, kad ieškovė nei apie pardavimą nei apie jo sąlygas nežinojusi, tačiau teismas dėl šio argumento nepasisakė. Teismas nevertino pardavimo kainos, tik rašytinis dokumentas galėjo patvirtinti tikrąją ieškovės valią parduoti turtą už akivaizdžiai mažesnę kainą nei rinkos.
Dėl atstovaujamojo interesams prieštaraujančio sandorio pripažinimo negaliojančiu LR CK 2.135 str. pagrindu:
Byloje nebuvo įrodymų, kad tretysis asmuo derino pardavimo sąlygas ir kainą, tai reiškia kad pažeidė jai duotus įgaliojimus. Turtas parduotas už 6 kartus mažesnę nei rinkos kaina. Tretysis asmuo nepaisė susitarimo sklypą parduoti po 3 metų nuo įsigijimo, dėl to ieškovei atsirado mokestinė pareiga, todėl sandoris prieštarauja atstovaujamojo interesams. Atsakovė buvo nesąžininga, kadangi žinojo, kad žemės sklypas parduodamas už labai žemą kainą ir iš to siekė pasipelnyti. Teismas nepagrįstai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, nes pagal analogiją taikant CK 6.67 str. 4 d. atsakovės nesąžiningumas turėjo būti preziumuojamas.
Dėl atsisakymo pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.228 str. numatytais pagrindais:
Sprendimas dalyje dėl sutarties pripažinimo negaliojančia yra nemotyvuotas, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Rasa Pajarskienė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes jis prieštarauja bylos nagrinėjimo metu nustatytiems faktams ir aplinkybėms ir dėl to yra daromos įstatymų reikalavimams neatitinkančios išvados. Apeliaciniame skunde ignoruojami faktai, jog tretysis asmuo, veikdamas pagal įgaliojimą, atsakovei pardavė žemės sklypą, įgaliojimas sutarties sudarymo metu buvo galiojantis. Nėra jokių duomenų apie ieškinyje ir vėliau nagrinėjant bylą nurodyto interesų konflikto bei esminės šalių nelygybės buvimą, todėl ieškinį tenkinti nėra teisinio pagrindo. Atsakovės nuomone teismas pilnai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus ir nurodė motyvus, todėl nėra pagrindo bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo Vilniaus m. 35-ojo notarų biuro notarė Auksė Poškuvienė nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, nes ieškovė klaidingai teigia, jog įgaliojime buvo nustatyta, kad atstovė privalėjo aptarti pardavimo kainą ir sąlygas su atstovaujamąja, priešingai – ieškovė įgaliojo atstovė R. Rusinaitę savo nuožiūra ne tik parduoti, bet ir įkeisti žemės sklypą, įgaliojime nenurodė jokių pardavimo sąlygų, todėl tretysis asmuo savo nuožiūra ne tik galėjo, bet ir privalėjo nustatyti visas pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Tretysis asmuo atskleidė atstovavimo faktą, turėjo teises ieškovės vardu sudaryti sandorį ir neviršijo jai suteiktų teisių t.y. savo nuožiūra už aptartą kainą ir sąlygas pardavė žemės sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant šio kodekso IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatytas kategorijų bylas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas , apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina , ar nėra šio kodekso 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ( LR CPK 320 str.).
Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2008-07-03 Širvintų apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės Jurgitos Zabarauskaitės ieškinį atsakovei Rasai Pajarskienei, tretiesiems asmenims Rasai Rusinaitei, AB SAMPO bankui, Vilniaus m. 35 notarų biuro notarei Auksei Poškuvienei dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Minėtos dienos teismo sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas. Teismas konstatavo, kad ieškovė savo ieškinio neįrodė, jam pagrįsti konkrečių neįrodymų nepateikė.
Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, ieškovė J. Zabarauskaitė 2004-05-04 Vilniaus m. 21-jame notarų biure sudarė žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį pagal kurią iš J. Kuzinavičienės nupirko 2,0 ha ploto žemės sklypą, esantį Šniponių k., Širvintų raj. ( t. 1, b. l . 9-12). 2004-05-04 buvo patvirtintas įgaliojimas, pagal kurį ieškovė J.Zabarauskaitė įgaliojo tretįjį asmenį Rasą Rusinaitę savo nuožiūra, už aptartą kainą įkeisti jai nuosavybės teise priklausantį minėtą žemės sklypą, taip pat savo nuožiūra , už aptartą kainą už sąlygas parduoti jai nuosavybės teise tą patį priklausantį žemės sklypą ( b. l. 13-14). Remdamasi šiuo įgaliojimu 3-ysis asmuo R. Rusinaitė 2006-01-13 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį pagal kurią pardavė minėtą žemės sklypą atsakovei Rasai Pajarskienei už 12000 Lt. sumą ( 16-24).
Ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad 3-ysis asmuo R.Rusinaitė su ja žemės sklypo pardavimo kainos nederino, tą padarė savo nuožiūra, už parduotą žemės sklypą pinigų jai nesumokėjo. Kaip matyti, jau minėtame 2004-05-04 įgaliojime nustatyta, kad 3-ysis asmuo R. Rusinaitė turi teisę savo nuožiūra už aptartą kainą už sąlygas įkeisti jai priklausantį žemės sklypą bei savo nuožiūra už aptartą kainą už sąlygas parduoti jai priklausantį žemės sklypą. Įgaliojimas išduotas iki 2007-12-31 ( b. l. 13-14).
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors įgaliojime J. Zabarauskaitė pavedė R. Rusinaitei parduoti sklypą savo nuožiūra už aptartą kainą, tačiau kokia forma bus aptarinėjama pardavimo kaina nenustatė. Įstatymas nenustato ir kokia forma įgaliotinis įgaliotojui turi atsiskaityti apie savo pavedimų įvykdymą. Iš to darytina išvada, kad aptarta pardavimo kaina , sąlygos, taip pat atsiskaityta galėjo būti tiek raštu, tiek ir žodžiu. Kaip jau minėta, tretysis asmuo R. Rusinaitė ieškovės žemės sklypą pardavė 2006-01-13 už 12000 Lt. Gi kaip matyti iš pateiktos turto vertės nustatymo pažymos , 2006-01-13 minėto žemės sklypo rinkos vertė buvo 74000 Lt. ( t.1, b. l. 28-34). Iš to seka, kad tretysis asmuo R. Rusinaitė žemės sklypą pardavė praktiškai už 6 kartus mažesnę nei rinkos kainą. Todėl buvo būtina aiškintis ar dėl to įgaliojimai nebuvo viršyti ir sudarytas sandoris neatitiko ieškovės valios bei interesų. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepasisakė.
Be to, ieškovė nurodo, kad buvo sutarusi žemės sklypą parduoti po 3 metų nuo jo įsigijimo. Gi tretysis asmuo žemės sklypą pardavė anksčiau. Dėl to ieškovei atsirado mokestinė pareiga. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė ir dėl jos nepasisakė.
Be to, byloje kaip liudytojai buvo apklausti Gediminas Bareika ir Lina Paškevič. Ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad tretysis asmuo R. Rusinaitė yra susijusi su G. Bareika, kadangi jie turi bendrą vaiką. Tuo tarpu L.Paškevič dirba pas G. Bareiką. Pirmosios instancijos teismas dėl šių liudytojų paaiškinimų nepasisakė ir jų neįvertino.
Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs teismas neatskleidė bylos esmės. Tik pilnai išsiaiškinus visas bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai įvertinus surinktus įrodymus galima spręsti – pagrįstas ar ne ieškovės ieškinys.
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2008m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.