Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-26 · Administracinė byla Nr. I-816-821/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-26
Bylos Nr.
I-816-821/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-816-821/2017
Teisminis proceso Nr. 3-61-3-03017-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija: 12.15.6; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas nagrinėti pareiškėjos patikslintas skundas dalyje, kurioje prašoma panaikinti 2016-06-28 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sprendimą Nr. 68-164 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2016-05-23 sprendimą Nr. (23.31-08)-323-6235.

Šalies argumentai

Pareiškėja patikslintame skunde (b. l. 26-28) nurodo, kad 2014 m. gegužės 1 d., kaip to reikalauja mokesčių administravimo įstatymas, pateikė Metinę pajamų deklaraciją (toliau - deklaracija) už 2013 metus. Deklaracijoje nurodė, kad 2013 metais sumokėjo už savo brolio, M. Š., studijas Kauno technologijos universitete. 2014 m. gegužės pradžioje el. paštu gavo pranešimą, kad deklaracija priimta, dokumentas bus toliau apdorojamas, o nustačius neatitikimus apie tai bus informuota papildomu pranešimu. Po tam tikro laikotarpio deklaracijos statusas iš „pateikta“ pasikeitė į „dokumentas priimtas“ „dokumente trūkumų nenustatyta“. 2014 m. rugpjūčio 5 d. į pareiškėjos sąskaitą buvo pervesta grąžintina iš biudžeto gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) 490,91 Lt suma.

2016 m. vasario 25 d. elektroniniu paštu pareiškėja gavo pranešimą, kad 2014 m. pateiktoje deklaracijoje nustatyti trūkumai. Nedelsdama susiekė su VMI konsultante ir po pokalbio patikslino deklaracijos duomenis bei grąžino į valstybės biudžetą GPM sumą. 2016 m. balandžio 26 d. per „Mano VMI“ pateikė paklausimą dėl deklaracijoje nustatytų trūkumų, į kurį 2016 m. gegužės 24 d. gavo atsakymą. Nesutikdama su sprendimu 2016 m. birželio 7 d. pateikė skundą. 2016 m. gegužės 5 d. VMI priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką, kurią sudaro 28,89 EUR delspinigių.

Šalies argumentai

Pareiškėja mano, kad turėtų būti atleista nuo delspinigių mokėjimo, nes mokesčio mokėtojo prievoles vykdė įstatyme nustatytu laiku, lėšas į valstybės biudžetą grąžino tą pačią dieną, paaiškėjus netikslumams, todėl savo kaltės, kad nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. vasario 25 d. susidarė 29,89 Eur delspinigių – neįžvelgia. Savo klaidą deklaracijoje pripažino iš karto po pokalbio su VMI konsultante. Jeigu VMI darbuotojai būtų tinkamai atlikę savo pareigą – atsakingai patikrinę deklaracijos duomenis ir apie nustatytus trūkumus būtų informavę nedelsiant, tokio dydžio suma nebūtų susidariusi. Klaidos ir kaltės pareiškėja neneigia, tačiau su priskaičiuotų delspinigių suma nesutinka, teigdama, kad delspinigiai susidarė dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių aplinkybių.

Atsiliepimas

VMI atsiliepimu (b. l. 65-67) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad atleisti pareiškėjos nuo delspinigių mokėjimo nėra pagrindo.

Paaiškina, kad automatiniu būdu patikrinus pareiškėjos pirminę deklaraciją už 2013 metus, 2014-08-05 jai iš biudžeto buvo grąžinta 490,91 Lt GPM permoka. Pareiškėja 2016-02-25 gavo iš VMI pranešimą apie deklaracijos trūkumus, kuriame nurodyta, jog pareiškėja 2014-05-01 pateikė netinkamai užpildytą pajamų deklaraciją už 2013 m. Dokumente nustatyti tokie trūkumai: “L priede deklaruotos patirtos išlaidos, kurioms negali būti mažinamos apmokestinamosios pajamos; Negalite naudotis lengvata už brolio studijų išlaidas“. Pareiškėjai 2016-03-14 patikslinus deklaraciją (nedeklaravus metinės pajamų deklaracijos L priede išlaidų studijoms už 2013 m.) ir nurodžius priklausančią grąžinti 0 Lt GPM sumą, vietoje grąžintos 490,91 Lt sumos, susidarė 490,91 Lt GPM nepriemoka, kurią pareiškėja sumokėjo 2016-03-14. Pažymi, kad mokestinio laikotarpio GPM deklaraciją mokesčių mokėtojas turi pateikti ir mokestį sumokėti iki kitų metų gegužės 1 d., (už 2013 mokestinį laikotarpį pareiškėja turėjo pateikti teisingai užpildytą deklaraciją ir sumokėti mokestį iki 2014-05-02). Pareiškėja turėjo išsiaiškinti pajamų apmokestinimo, taip pat mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo tvarką, tačiau nenustatyta, jog ji kreipėsi į mokesčių administratorių siekdama išsiaiškinti ar kaip tinkamai vykdo savo mokestines prievoles. VMI nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog mokesčių administratorius netinkamai atliko savo pareigas dėl jos informavimo apie mokesčių apskaičiavimą bei deklaravimą už 2013 m. Atsižvelgdama į tai, VMI mano, kad pareiškėja nuo delspinigių mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais negali būti atleista.

Atsiliepimas

Vilniaus AVMI atsiliepimu (b. l. 63-64) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, palaikydama VMI atsiliepime išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus AVMI 2016-05-23 sprendimo Nr. (23.31-08)-323-6235 ir VMI 2016-06-28 sprendimo Nr. 68-164, kuriais buvo nuspręsta neatleisti pareiškėjos nuo 28,89 EUR GPM delspinigių mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 2014 m. gegužės 1 d. pateikė metinę pajamų deklaraciją (toliau – ir deklaracija), kurioje deklaravo 3819 Lt apmokestinamąsias pajamas mažinančias išlaidas už brolio studijas universitete (b. l. 8-9, 108-111). Pareiškėjos deklaracija buvo priimta ir 2014-08-05 grąžinta 490,91 Lt GPM permoka (b. l. 11).

2016 m. vasario 25 d. pareiškėja gavo pranešimą apie Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto dokumento trūkumus, kuriame nurodyta, jog 2014-05-01 pareiškėja pateikė netinkamai užpildytą 2013 metų mokestinio laikotarpio metinę pajamų deklaraciją GPM308. Dokumente nustatyti tokie trūkumai: „L priede deklaruotos patirtos išlaidos, kurioms negali būti mažinamos apmokestinamosios pajamos; Negalite naudotis lengvata už brolio studijų išlaidas“ (b. l. 12, 106-107). Minėtu pranešimu VMI, vadovaudamasi GPM308 formos pildymo taisyklėmis ir pateikimo taisyklėmis įpareigojo pareiškėją ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo panešimo gavimo dienos pateikti tinkamai užpildytą metinę pajamų deklaraciją už 2013 metų mokestinį laikotarpį. Gavusi pranešimą pareiškėja susiekė su VMI darbuotojais ir 2016-03-14 pateikė patikslintą deklaraciją, kurioje nedeklaravo apmokestinamąsias pajamas mažinančių išlaidų už brolio studijas 2013 metais (b. l. 103-105). Pareiškėjai patikslinus deklaracijos duomenis, vietoj grąžintos 490,91 Lt sumos, susidarė 490,91 Lt (169,95 EUR) GPM nepriemoka. Nepriemoką pareiškėja sumokėjo 2016-03-14 (b. l. 46). Už nepagrįstai VMI pareiškėjai išmokėtą (grąžintą) GPM permoką pareiškėjai priskaičiuota 29,89 EUR delspinigių (b. l. 99).

2016-04-26 paklausimu pareiškėja kreipėsi į VMI prašydama neskaičiuoti delspinigių už deklaracijoje nustatytas klaidas, nes apie jų egzistavimą nežinojo, todėl nežinojo ir apie besikaupiančius delspinigius. Paaiškino, kad klaidos deklaracijoje nebuvo laiku pastebėtos dėl VMI darbuotojų kaltės (b. l. 98, 76). Vilniaus AVMI 2016-05-23 sprendimu Nr. (23.31-08)-323-6235 (b. l. 78-82) pareiškėjos prašymo atleisti nuo delspinigių mokėjimo netenkino, nenustatęs nei vieno MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje ir 141 straipsnio 1 dalyje nurodytų atleidimo nuo delspinigių mokėjimo pagrindų.

Pareiškėja, nesutikdama su priimtu sprendimu, Vilniaus AVMI 2016-06-07 pateikė skundą dėl 2016-05-23 sprendimo panaikinimo, prašydama neskaičiuoti delspinigių arba juos sumažinti iki vieno mėnesio (b. l. 74-75). Teritorinis mokesčių administratorius skundą nagrinėti persiuntė VMI (b. l. 73). VMI 2016-06-28 sprendimu Nr. 68-164 sutiko su Vilniaus AVMI išvada, kad mokesčių mokėtojos V. M. nėra pagrindo atleisti nuo delspinigių mokėjimo ir Vilniaus AVMI 2016-05-23 sprendimą Nr. (23.31-08)-323-6235 patvirtino (b. l. 70-72).

Pareiškėja su ginčijamais sprendimais nesutinka ir prašo juos panaikinti. Skundą grindžia tuo, kad delspinigiai susidarė ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių, o dėl mokesčių administratoriaus kaltės, laiku nenustačiusio klaidos deklaracijoje. Metinę pajamų deklaraciją pateikė laiku, o paaiškėjus dokumento trūkumams ją nedelsdama patikslino, GPM permoką valstybei grąžino tą pačią dieną. Savo kaltės dėl delspinigių susidarymo neįžvelgia.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau – GPMĮ), Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 (toliau – Taisyklės).

Pagal GPMĮ 27 straipsnio 1 dalį, nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar GPMĮ 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. GPMĮ 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam nustatyta prievolė teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Už GPMĮ pažeidimus skirias baudos ir (ar) skaičiuojami delspinigiai teisės aktų nustatyta tvarka (GPMĮ 36 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Delspinigiai yra mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas (MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jie pradedami skaičiuoti tada, kai atsiranda įstatymų numatyti pagrindai – mokestinės prievolės neįvykdymas.

MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas, taip pat kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims.

MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog atleidimo nuo pagal šio įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Analogiški atleidimo nuo delspinigių pagrindai nustatyti ir Taisyklių 7 punkte.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas atleidimo nuo baudos (delspinigių) mokėjimus už mokesčių įstatymo pažeidimus pagrindas apima tuos atvejus, kai mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Mokesčių administravimo ar kitus mokesčio įstatymus skiriamos baudos turi būti laikomos griežta (objektyvia) atsakomybe, kuriai esant mokesčių mokėtojo kaltė yra preziumuojama (pvz., žr. LVAT 2005 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15‑141/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005, p, 82–89; 2005 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15‑1421/2005). Aiškindamas MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas atleidimą nuo baudos (delspinigių) sieja ne tik su mokesčių mokėtojo kaltės nebuvimu, bet ir su jo paties pareiga šią faktinę aplinkybę įrodyti. Įrodinėjimo našta, jei mokesčių mokėtojas siekia pasinaudoti šia atleidimo nuo poveikio priemonių galimybe, tenka būtent mokesčių mokėtojui (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556‑364/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra ne kartą akcentavęs, jog MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas atleidimo nuo baudos pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė bei negalėjo numatyti, ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami mokesčių mokėtojo valios. Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tada eliminuoja mokesčio mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčio mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti (žr., pvz., LVAT 2005 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-141/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005, p. 82–89; 2005 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-1421/2005; 2011 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-319/2011, 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1412-575/2015 ir kt.). Nenustačius šių aplinkybių buvimo, mokesčių mokėtojas negali būti atleidžiamas nuo baudos (delspinigių) Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Vertinant pareiškėjos skundo argumentus, jog GPM delspinigiai susidarė dėl to, kad jos pateiktą deklaraciją mokesčių administratorius priėmė, klaidų priėmimo metu nenustatė ir GPM permoką grąžino, pirmiausiai akcentuotina tai, kad pareiga apskaičiuoti ir sumokėti priklausantį mokestį tenka mokesčių mokėtojui, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja (MAĮ 66 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad už tinkamą mokesčių sumokėjimą pirmiausia atsakingas pats mokesčių mokėtojas, jis privalo žinoti (išsiaiškinti) savo su mokesčių mokėjimu susijusias pareigas, jas tinkamai vykdyti ir jis negali teisinti savo paties pareigų nevykdymo kitų asmenų nepakankamai atlikta jo veiklos kontrole (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1218-09 ir kt.).

Teisinis reguliavimas nustato, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi (MAĮ 77 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja pildydama gyventojo pajamų deklaraciją per VMI elektroninio deklaravimo sistemą, duomenis apie jos apmokestinamas pajamas mažinančias išlaidas (užmokestį už brolio studijas universitete) įrašė savarankiškai ir patvirtindama jų teisingumą deklaraciją pateikė mokesčių administratoriui. Lietuvos gyventojo per mokestinį laikotarpį patirtų išlaidų, kurios gali būti atimamos iš gyventojo pajamų, sąrašas nurodytas GPMĮ 21 straipsnyje. Pagal GPMĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei šio straipsnio 2 dalį iš gyventojo pajamų gali būti atimamoms šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos: už studijas (kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat doktorantūros bei meno aspirantūros studijos) studijuojančių nuolatinių Lietuvos gyventojų sumokėtos sumos. Tais atvejais, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris mokosi ar studijuoja, nėra pajamų mokesčio mokėtojas arba neturi galimybių pasinaudoti teise iš pajamų atimti sumokėtas už profesinį mokymą ar studijas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, išlaidas, jas iš savo pajamų gali atimti tėvai (įtėviai), globėjai, rūpintojai ir (arba) sutuoktinis. Nurodytas teisinis reguliavimas nustato, kad pareiškėjos išlaidos už brolio studijas nelaikomos pajamas mažinančiomis išlaidomis, tačiau pareiškėja, pažeisdama GPMĮ, šias išlaidas deklaravo, todėl susidarė GPM permoka. GPM permoka neapgrįstai apskaičiuota ir grąžinta dėl mokesčių mokėtojos klaidingai deklaruotų duomenų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad mokestinė prievolė atsirado ne dėl pareiškėjos kaltės. Vien tai, kad pareiškėjos pateikta deklaracija buvo priimta ir jos trūkumai paaiškėjo vėliau, nepaneigia mokesčių mokėtojos kaltės. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų pažeidusi mokesčio įstatymą dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba klaidingos mokesčių administratoriaus konsultacijos raštu ar telefonu. Aplinkybių, kurias būtų galima prilyginti force majeure ar kitoms nuo mokesčių mokėtojos valios nepriklausančioms aplinkybėms, kurių ji nenumatė ir negalėjo numatyti, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad nagrinėjimo ginčo atveju pareiškėja neįrodė, jog nėra kalta dėl mokestinio pažeidimo, o mokesčių įstatymą pažeidė dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Pareiškėja mokesčių administratoriui pateikdama deklaraciją ir patvirtindama jos duomenų teisingumą, turėjo žinoti, jog neįgyja teisės į GPM lengvatą.

Pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktą mokesčių mokėtojas nuo delspinigių mokėjimo gali būti atleistas tuo atveju, kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui.

Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra sprendęs, kad mokesčių mokėtojui mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjus į biudžetą mokėtinos mokesčio sumos, biudžetas laiku negauna pajamų atitinkamo mokesčio forma, todėl jam (biudžetui) paprastai padaroma žala ir tokiu būdu nėra Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos sąlygos mokesčių mokėtojo atleidimui nuo baudos ir delspinigių (pvz., žr. 2010 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑773/2010). Taip pat pažymėtina tai, kad šiuo atveju delspinigiai nėra sankcija, kuri gali būti skiriama už padarytą mokesčių įstatymų pažeidimą, o tai yra biudžetui padarytos žalos kompensavimo priemonė už laiku nesumokėtus mokesčius ir negalėjimą jais biudžete disponuoti (MAĮ 96 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad GPM permoka pareiškėjai buvo nepagrįstai grąžinta pagal jos pateiktą prašymą (deklaraciją). Pareiškėja be pagrindo gauta permoka naudojosi iki 2016-03-14, o valstybės biudžetas šia suma disponuoti negalėjo ir dėl to patyrė žalą. Visiškai ar iš dalies atleidus pareiškėją nuo mokestinės prievolės užtikrinimo (delspinigių) valstybės patirta žala nebūtų atlyginta. Atsižvelgiant į tai, MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktas pareiškėjos atžvilgiu negali būti taikomas.

Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie pareiškėjos turtinę padėtį patvirtina, kad pareiškėja 2014 metais gavo 53624,95 Lt pajamų susijusių su darbo santykiais, o 2015 metais su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 15631,27 EUR (b. l. 112-118). Duomenų, kad 2016 metais pareiškėjos turtinė padėtis būtų esmingai pasikeistus byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjos turtinė ir socialinė padėtis neatitinka MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardintų aplinkybių, dėl kurių mokestinė nepriemoka ar bauda (delspinigiai) galėtų būti pripažintina beviltiška, todėl atleisti pareiškėją nuo delspinigių mokėjimo pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą taip pat nėra pagrindo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, ginčo santykių teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad prašomi panaikinti sprendimai, kuriais pareiškėja nebuvo atleista nuo GPM delspinigių mokėjimo yra teisėti ir pagrįsti, priimti laikantis teisės aktų nustatytų procedūrų, atitinkantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Esant šioms aplinkybės pareiškėjos skundas atmestinas.

Netenkinus skundo pareiškėja neįgijo teisės ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl šis prašymas taip pat atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos V. M. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Iveta Pelienė