- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-26
- Bylos Nr.
- N-444-1506-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutarimo D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 11 d. nutarimu pripažino D. K. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį pažeidimą ir skyrė jai administracinę nuobaudą – 100 (šimto) litų dydžio baudą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. K. 2010 m. vasario 14 d., apie 16 val. 5 min., vairuodama automobilį „Audi A4“ ir važiuojamųjų dalių sankirtoje sukdama į dešinę link įvažiavimo prie vieno iš Žemynos gatvėje, Vilniuje, esančio namo, neįsitikino, kad daryti posūkį yra saugu, bei atlikdama posūkio manevrą įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Ford Mondeo“, bei jį apgadino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 113 punktą. Nurodė, kad D. K. savo kaltės padarius minėtąjį administracinį teisės pažeidimą nepripažino, teigdama, jog kitaip vairuoti įvykio metu buvusiomis sąlygomis negalėjo, tačiau iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti, kad po įvykio abu automobiliai stovėjo išvažiavime ties Žemynos gatvėje esančiu namu, D. K. vairuotas automobilis „Audi A4“ buvo 1,9 m atstumu nuo dešiniojo kelkraščio, važiuojamosios dalies plotis tuo tarpu yra 6,0 m. Pridūrė, jog UAB „Keturi žiedai“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Audi A4“ kėbulo plotis, neskaičiuojant išorinių veidrodėlių, yra 1826 mm, todėl padarė išvadą, kad D. K. pažeidė KET reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino svetimą turtą. Teismas taip pat akcentavo, jog KET 113 punktas nustato, kad reikia sukti taip, jog įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje, o iš byloje surinktų duomenų matyti, kad D. K. automobilis susidūrimo su kitu automobiliu metu buvo išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą apie 70 cm. Konstatavo, jog pagal KET 106 punktą, prieš keisdamas važiavimo kryptį vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o KET 144 punktas nustato, kad jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis, tuo tarpu byloje nustatyta, kad eismo įvykio situacijoje kliūtis (sniego pusnis, kelkraštyje pastatytas automobilis) buvo D. K. pusėje, todėl ji privalėjo duoti kelią priešais atvažiuojančiam nukentėjusiojo vairuojamam automobiliui. Pabrėžė, jog remiantis tuo, kad būtent D. K. savo automobiliu kirto kitos transporto priemonės judėjimo trajektoriją ir atlikdama posūkio manevrą, sudarė kliūtį priešingos krypties eismo juostoje, šis jos padarytas pažeidimas turi tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiu eismo įvykiu ir yra laikytinas šio eismo įvykio priežastimi. Pažymėjo, jog ne mažiau nei D. K. veiksmai, eismo įvykio kilimą nulėmė ir kito automobilio vairuotojo M. V. M. padarytas KET pažeidimas – važiuodamas labai prastomis vairavimo sąlygomis, apledėjusiu keliu, gyvenamojo namo teritorijoje, jis nepasirinko saugaus greičio ir dėl to, atsiradus kelyje kliūčiai, nesugebėjo laiku sustabdyti vairuojamo automobilio, todėl nors jis ir nekeitė važiavimo krypties bei nekirto kitų transporto priemonių važiavimo trajektorijos, tačiau jei būtų pasirinkęs saugų greitį, įvykio būtų išvengta, nes tokiu atveju jis pats būtų galėjęs sustabdyti vairuojamą automobilį, o D. K. būtų turėjusi realią galimybę laiku patraukti savo automobilį iš jo važiavimo trajektorijos. Padarė išvadą, jog dėl šio eismo įvykio metu atsiradusių nuostolių vienodai kalti abu įvykyje dalyvavę vairuotojai (kaltės laipsnis 50 ir 50 procentų), nes jie abu pažeidė KET reikalavimus. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad D. K. nuobaudų už KET pažeidimus neturi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatė.
II.
D. K., nesutikdama su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 62 – 65), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti, o administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamas nutarimas yra naikintinas, nes administracinio teisės pažeidimo ji nepadarė, o teismas priimdamas šį nutarimą neteisingai aiškino ATPK 127 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. Pažymi, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ji pažeidė KET 113 punkto reikalavimus. Nurodo, jog iš dešinės jai matomumą trukdė automobilis, o įvažiavimui ir išvažiavimui iš gyvenamojo namo kiemo buvo skirtos tik vienos vėžės, kurios, kaip paaiškėjo atkasus sniegą ir išmatavus kelio plotį, buvo padarytos ne per vidurį, o ten, kur patogiau važiuoti. Teigia, jog tokiu būdu praktiškai visi automobiliai privalėjo įvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Mano, jog atsižvelgiant į tai ir į labai prastas vairavimo sąlygas, tampa aišku, jog ji negalėjo objektyviai išvengti pažeidimo, tačiau eismo įvykis nebūtų įvykęs, jei kitą transporto priemonę vairavęs M. V. M. būtų pasirinkęs saugų greitį, o ji tokiu būdu būtų galėjusi patraukti savo automobilį iš jo vairavimo trajektorijos. Teigia, jog nagrinėjamoje situacijoje pagrindė susidūrimo priežastimi laikytini būtent M. V. M. veiksmai, o teismas daro neteisingą išvadą, kad jos veika priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykio kilimu. Akcentuoja, jog jei M. V. M. nebūtų padaręs KET pažeidimo, jis būtų išvengęs susidūrimo, vadinasi, būtent jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
D. K. administracinė nuobauda buvo paskirta už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių <…>.
Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo motyvų, D. K. faktinių bylos aplinkybių neginčija, tačiau teigia, jog ji negalėjo objektyviai išvengti pažeidimo padarymo, tačiau eismo įvykis kilo dėl nukentėjusiojo – M. V. M. padaryto KET pažeidimo.
Atkreiptinas dėmesys, jog pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių.
Nagrinėjamu atveju kaltinimas apeliantei D. K. pareikštas dėl to, kad 2010 m. vasario 14 d. vairuodama automobilį ji pažeidė KET 105, 106 ir 113 punktų reikalavimus, dėl ko susidūrė su priešpriešine eismo juosta važiavusiu „Ford Mondeo“ ir jį apgadino.
Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad byloje buvo vienareikšmiškai įrodyta, jog D. K. padaryti KET reikalavimų pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Nustatyta, kad būtent apeliantės automobilis susidūrimo su kitu automobiliu metu buvo išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą apie 70 cm, tuo pažeidžiant KET 113 punktą, nurodantį, jog reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, jog pagal KET 106 punktą, prieš keisdamas važiavimo kryptį vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, ko D. K. nagrinėjamoje situacijoje nepadarė, taip įvykdydama ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Tuo tarpu tie jos paaiškinimai, jog eismo įvykio dieną vairavimo sąlygos buvo labai prastos, jai buvo užstotas matomumas, be to, kelyje automobilio vėžės buvo padarytos ne per vidurį, o ten, kur patogiau, nelaikytini būtinuoju reikalingumu (ATPK 17 straipsnis) ar kitokia ekstremalia situacija, įrodančia, jog KET pažeidimo padarymo ji išvengti niekaip negalėjo ir šalinančia jos administracinę atsakomybę.
Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant skundą dėl nutarimo, kuriuo D. K. pripažinta kalta padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, kito vairuotojo kaltė dėl galimai kitų KET padarytų pažeidimų nėra nustatinėjama. Tikrinama tik ar skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.