Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-529-287/2013 m.

Procesinio sprendimo kategorija 77; 77.1; 77.5; 77.6; 77.7; 78; 78.2; 78.2.1; 82; 82.2; 82.2.2; 99; 99.1; 99.5; 99.7; 113; 113.1; 116; 116.1; 116.4.

2013 m. spalio 1 d.

buvusiam nepilnamečiui P. A.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovaujant P. A., K. A. ir P. A. interesus, ieškinį atsakovams I. A. ir S. A., su trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje A. A., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikų atskyrimo nuo motinos, nuolatinės rūpybos, globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, rūpintojo ir globėjo paskyrimo bei išlaikymo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, atstovaudamas P. A., K. A. ir P. A. interesus, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti atsakovo S. A. tėvo valdžią nepilnamečių vaikų P. A., gimusio (duomenys neskelbtini), K. A., gimusio (duomenys neskelbtini), P. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančių (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; atskirti vaikus P. A., K. A. ir P. A. nuo motinos atsakovės I. A.; panaikinti laikinąją rūpybą P. A. ir K. A. bei laikinąją globą P. A. nustatytą Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti nuolatinę rūpybą vaikams P. A. ir K. A. bei nuolatinę globą P. A. šeimoje, vaikų globėja (rūpintoja) paskirti A. A., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su globėja (rūpintoja) A. A., priteisti iš atsakovės I. A. ir atsakovo S. A. išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis iš kiekvieno tėvo po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės (P. iki 2013-08-03, K. iki 2015-02-25, P. iki 2023-04-08). Sprendimo dalį dėl globėjo (rūpintojo) paskyrimo ir išlaikymo priteisimo prašo vykdyti skubiai.

Ieškovo atstovas M. R. teismo posėdyje nurodė, jog ieškinį palaiko, jis yra pagrįstas, kadangi susidariusi situacija yra ta, kad atsakovai S. A. nenori, o I. A. negali rūpintis savo vaikais dėl sveikatos būklės. S. A. pasirūpinti vaikais negali dėl savo gyvenimo būdo. Vaikams P. A., K. A. ir P. A. nustatyta laikinoji globa (rūpyba) šeimoje ir gobėja paskirta A. A. A. šeimoje niekas nesikeičia ir greičiausiai nesikeis, vaikais rūpinasi jų močiutė A. A., kuri sutinka tapti nuolatine vaikų globėja. P. A. ir K. A. išreiškė tvirtą nuomonę dėl nuolatinės rūpybos močiutės šeimoje, kitur vaikai gyventi nenori ir neketina. P. A. sutinka, kad ja nuolat rūpintųsi močiutė. Kitų asmenų, norinčių ir galinčių nuolat pasirūpinti vaikais, šeimoje nėra. P., K. ir P. A. gyvenimas šeimoje jiems nuo mažens pažįstamoje aplinkoje labiausiai atitiktų teisėtus vaikų interesus, kadangi atsakovas S. A. yra nusišalinęs nuo savo nepilnamečių vaikų P., K. ir P. A. auginimo, auklėjimo, išlaikymo, todėl tikslinga neterminuotai apriboti tėvo valdžią S. A. vaikų P. A., K. A. ir P. A., atžvilgiu, o vaikus P. A., K. A. ir P. A. atskirti nuo motinos I. A., kadangi ji dėl ligos negali pasirūpinti savo vaikais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punkto nuostatomis, nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo, globos ir rūpybos lėšų. Netekus tėvų globos, vaikas negali likti be įstatyminio atstovo bei gyvenamosios vietos, todėl P., K. ir P. A. reikalinga nustatyti nuolatinę globą. Vaikai jau kurį laiką gyvena močiutės A. A. šeimoje, kuri tinkamai atlieka savo pareigas, tinkamai atstovauja vaikų interesams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK nuostatomis, tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, todėl reikalinga iš I. A. ir S. A. priteisti išlaikymą jų nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės globėjos A. naudai, įpareigojant ją lėšas, skirtas vaikų išlaikymui, naudoti uzufrukto teisėmis. Pažymą, kurią pateikė atsakovė I. A., yra pateikta gydytojų, tačiau yra įrašas, kad jos būklė - „pagerėjimas“, tačiau ne išgijimas, bet kartu nurodyta, kad šiuo metu gali rūpintis vaikais. Kas atsakys, kai pablogės jos sveikata ir atsitiks veiksmai, kurie jau buvo atsitikę. Vaiko teisių apsaugos skyrius ir K. seniūnijos socialinė darbuotoja įtaria, kad šiuo metu kaip tik I. A. yra sveikatos būklės pablogėjimas, tačiau jie nėra specialistai. I. A. yra nustatytas mišrus depresinis susirgimas, buvo atvejis, jog atsakovė bandė pakelti ranką prieš save, suvartojo didelę vaistų dozę vaikų akivaizdoje, kas aišku paliks vaikų raidoje neišdildomą neigiamą įspūdį. Kai jai užeina sveikatos pablogėjimas, būna nerimas, bloga nuotaika, sveikatos nebuvimas, sunkiai susitvarko ir vaikais rūpintis nebegali. Įtaria, kad po tos pažymos išdavimo, dabar jai yra sveikatos pablogėjimas. Atsakovė pastoviai turi naudoti vaistus. Byloje yra 2013 m. gegužės 24 d. pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma, kad I. A. serga depresiniu susirgimu apie 20 metų, jai nustatytas tik 30 procentų darbingumas. Atsakovas S. A. gali rūpintis vaikais, bet jais nesirūpina, padėtis nesikeičia. Atsakovas vaikais nesirūpina dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, smurto šeimoje. Iš 2012 m. gegužės 17 d. Pakruojo rajono policijos komisariato pažymos matyti, kad S. A. savo namuose būdamas girtas, girdint ir matant vaikams P., K. ir P., kėlė triukšmą, kirviu daužė sekciją, daužė indus, iš spintos mėtė drabužius, tuo savo veiksmais demonstruodamas netinkamą elgesio pavyzdį, neužtikrindamas saugios aplinkos, išgąsdino vaikus, jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. A. yra išsituokę, tačiau gyvena kartu. Vaikams laikinoji globa ir rūpyba buvo nustatyta po to atvejo, kai atsakovė I. A. išgėrė per didelį vaistų kiekį ir po to ji gydėsi psichiatrijos ligoninėje, o vaikai liko be globos. I. A. gydėsi, o S. A. piktnaudžiavo alkoholiu, todėl buvo priimti sprendimai dėl vaikų perdavimo močiutės globai. A. A. tinkamai rūpinasi vaikais, pagal visus reikalavimus, keliamus globėjams, ji atitinka reikalavimus.

Trečiasis asmuo ieškovo pusėje A. A. teismo posėdyje su ieškinio reikalavimais sutiko visiškai ir paaiškino, kad vaikai turėtų būti pas ją. Atsakovas S. yra jos sūnus, jis negali pasirūpinti vaikais, nes yra stipriai išgeriantis. Šiuo metu pinigų neturi, todėl negeria, yra viskas gerai. I. A., kai jos sveikata pagerėja, gali rūpintis vaikais, o kai užeina depresija,- ji dieną ir naktį miega. Tokiu atveju jai pačiai reikėtų globos, nes ji pati savimi nepasirūpina, atsigula su visais drabužiais ir miega. Tuo metu vaikais nesirūpina, neruošia maisto, pati būna nevalgiusi. P. ir K. gyvena pas ją nuo praeitų metų, nuo to momento, kai I. A. „draskėsi“. Po santuokos nutraukimo I. A. kurį laiką gyveno Pakruojyje, tačiau vaikai P. ir K. nėjo gyventi pas motiną, o buvo pas ją. Tik P. gyveno kartu su motina. Vaikai ir dabar bendrauja su mama, tėvu, tačiau neina miegoti į savo namus, o būna, miega pas ją. P. būna ir pas ją, ir pas motiną, vasaros atostogų metu buvo pas motiną. Šiuo metu ji įtaria, kad I. yra sveikatos pablogėjimas, kadangi sekmadienį I. jai paskambino (P. buvo pas motiną) ir pradėjo rėkti, todėl su savo dukra abi nuvažiavo pasižiūrėti, kodėl I. taip rėkia. Nuvažiavus pamatė, kad I. agresyvi, ją apstumdė, o apsikabinusi P. rėkia: „neatiduosiu niekam, kovosiu“. Vaikais K. ir P. ji rūpinasi jau antri metai, o P. gyvena pas ją nuo praeitų metų rugsėjo ar spalio mėnesio. Ji vaikus suruošia į mokyklą, išleidžia, paruošia valgyti, viską superka, kas reikalinga mokyklai, aprengia. Ji gauna 830 litų pensiją, turi daržą, užsiaugina paukščių, gyvulių. Gyvena kartu su (seneliu) sugyventiniu jau 25 metus. Jis yra labai geras, myli vaikus, neskriaudžia, sutinka, kad vaikai gyventų pas juos. Kai S. išgerdavo, o I. sirgdavo, vaikai nuo mažens atbėgdavo ir būdavo pas juos, senelis rūpindavosi vaikais. Jie ir sūnus su I. gyvena netoliese, gal 700 metrų atstumu, todėl vaikai atbėgdavo pas juos. Ji vaikams padėdavo nuo pat mažens, o dabar juos visiškai išlaiko, rūpinasi, viską nuperka. I., kol būdavo sveika, ateidavo P. išleisti į mokyklą, sušukuodavo plaukus. Nuo pirmadienio nebeateina. P. mokosi (duomenys neskelbtini), o K. ir P. mokosi (duomenys neskelbtini). I. A. negali pasirūpinti vaikais, jeigu šiandiena gali, tai rytoj gali negalėti ir jai pačiai būtų reikalinga priežiūra. P. dar nelankė mokyklos, kai I. per metus kokius penkis kartus gulėjo ligoninėje. Pernai A. ligoninėje gulėjo du kartus, vaistų prigėrė gruodžio 1 dieną, apsinuodijo ir buvo išvežta į ligoninę, o iš ligoninės grįžo šių metų sausio 3 dieną. Grįžusi iš ligoninės, ji nieko nedarė tik miegodavo ir miegodavo, S. ruošdavo maistą. Jos sveikata nebloga, neserga, rimtų ligų neturi, todėl gali pasirūpinti vaikais. Vaikai yra labai geri, sutaria, pamokas paruošti padeda tik P. K. ir P. nereikia padėti, ruošia patys, nes ji nesupranta. Ji tik prižiūri, kad ruoštų pamokas, kad pasiruoštų mokyklai. Šiuo metu už vaikus gauna 1560 litų kas mėnesį. Vaikų išlaikymui pinigų kaip ir užtenka, nes gauna pensiją, turi gyvulių, laiko paukščių, turi daržą. Anksčiau sūnus su I. turėjo ūkį, o dabar tai nieko neturi, turi daržą, o daugiau tai nieko. Sūnus S. visai neseniai įsidarbino pas kažkokį ūkininką Panevėžio rajone, įsidarbino laikinai, kol darbymetis, apiformino pusantro mėnesio.

Buvęs nepilnametis P. A. teismo posėdyje paaiškino, kad jis gimė 1995 m. rugpjūčio 3 dieną, jam 18 metų, mokosi (duomenys neskelbtini). Gyvena pas babutę P. kaime, ten pat gyvena brolis ir sesuo. Gyvena ten dėl to, kadangi tėvas dažnai gerdavo, o mamai žiemą užeina depresija ir ji suserga. Mama suserga, kai sublogėja oras, vasarą ji neserga, būna geriau, o prasidėjus rudeniui pablogėja jos sveikata. Mamai susirgus, o tėvui geriant, namuose būna betvarkė, neparuošta maisto. Kiek galėdavo, patys tvarkydavosi, tačiau reikia, kad kas pagamintų valgyti, reikia ruošti pamokas. Būdavo, kad tėvas girtas naktimis namuose „durniuodavo“, įjungdavo šviesą, neduodavo miegoti, labiausiai prieš jį keldavo kumštį, tekdavo tėvą raminti. Jis tėvą ramindavo, tramdydavo, todėl tėvas yra nuo jo nukentėjęs, o ne jis nuo tėvo. Kartais tėvas naudodavo smurtą prieš mamą, todėl jis apramindavo tėvą, nes užstodavo mamą. Pas močiutę turi kambarį, savo stalą, lovą, gali ramiai ruošti pamokas, išsimiegoti. Pas močiutę gyvena nuo to laiko, kai baigė 10 klasių, nuo gegužės mėnesio, ir gyvena pastoviai. Mokyklai visus reikmenis nuperka babutė, jie pasako, ko reikia, ir ji nuperka. Grįžus iš mokyklos, būna paruoštas maistas, namai tvarkingi, rūbai išskalbti, turi viską, ko tik reikia. Turi kompiuterį, internetą, telefonus, už viską moka babutė. Babutė gyvena su seneliu ir su juo jie sutaria, padeda, klauso jo. Dabar gyvenant pas močiutę, bendrauja su tėvais, nuvažiuoja, kai tėvas nebūna girtas, bendrauja su juo, pasišneka, padėjo susitvarkyti malkas, eina kartu žvejoti, tėtis padeda susiremontuoti motorolerį, jeigu sulūžta. Šiuo metu geriau gyventi pas močiutę. Žino, dėl ko yra pakviestas į teismą, dėl tėvui valdžios apribojimo, o mamai dėl sveikatos. Kol mamai būna gera sveikata, ji gali pasirūpinti jais, tačiau užėjus tai ligai, ji guli lovoje ir negali niekuo pasirūpinti. Pateikė teismui sutikimą dėl tėvų valdžios apribojimo jo tėvui S. A. ir atskyrimo nuo motinos I. A.

Nepilnametis K. A. teismo posėdyje paaiškino, kad jis gimė (duomenys neskelbtini), jam 16 metų, mokosi (duomenys neskelbtini). Baigęs 10 klasių, nori mokytis Šiauliuose ir įgyti specialybę, o kokią dar neapsisprendė. Turi brolį P. ir seserį P., visi trys gyvena pas babutę A. A. Žino, dėl ko nagrinėjama ši byla. Pas babutę gyvena gal metai, gal pusantrų, tiksliai pasakyti negali. Su tėvais negyvena, nes tėvas kartais užgeria, todėl nelabai norisi būti namuose, nes tėvas pyksta, rėkauja, triukšmauja, nebūna ramybės, vietos, tačiau jų neskriaudžia. Mama serga depresija, jai nustatytas invalidumas, vartoja vaistus. Kai užeina ligos pablogėjimas, mama guli lovoje, neprisižiūri savęs, jie patys turėdavo viską pasidaryti, arba eidavo pas babutę. Tėvas išgeria, kartais per savaitę vieną kartą, kartais per dvi savaites vieną kartą. Jam geriau būti pas babutę, nes ji jais geriau rūpinasi. Jis ir toliau norėtų gyventi pas babutę, nes mamai vėl gali užeiti ta liga, tėvas gali gerti, tada jokių pajamų namuose nebūna. Šiuo metu tėvas turi darbą. Anksčiau tėvas yra dirbęs lentpjūvėje. Dabar jais rūpinasi babutė, perka drabužius, viską perka, paruošia valgyti. Su broliu ir seserimi gyvena viename kambaryje, tačiau jis yra padarytas į tris atskirus kambariukus. Jis ir brolis turi atskirus stalus, lovas, o P. pamokas ruošia svetainėje. Turi kompiuterį, televizorių, telefonus. Su broliu užsidirbo ir patys nusipirko telefonus. Babutė moka už elektrą, kompiuterį, kitas paslaugas. Su babute sutaria, jos klauso, padeda ūkyje. Nori, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta pas babutę. Su tėvu bendrauja, eina į mišką grybauti, žvejoti, padeda jam. Močiutė leidžia bendrauti su tėvais, nedraudžia, todėl jie nueina pas tėvus, aplanko. Kol gyvena pas močiutę, tėvai gal ir prisideda prie jų išlaikymo, P.nuperka, o jiems viską nuperka močiutė. Šiuo momentu jiems geriau gyventi yra pas močiutę. Pateikė teismui sutikimą dėl tėvų valdžios apribojimo jo tėvui S. A. ir atskyrimo nuo motinos I. A.

Nepilnametė P. A. teismo posėdyje paaiškino, kad jai aštuoneri metai, mokosi (duomenys neskelbtini). Jai patinka lankyti mokyklą, mokosi gerai, pamokas ruošti padeda močiutė. Su broliais gyvena pas močiutę, su broliais sutaria. Su broliu kartu važiuoja į mokyklą, kartu grįžta iš mokyklos. Patinka gyventi pas močiutę. Ji nueina pas mamą, kartais mama ateina pas ją. Močiutė leidžia nueiti pas mamą. Nuo kada gyvena pas močiutę, nežino, kai pradėjo lankyti pirmą klasę, jau gyveno pas močiutę. Močiutė rūpinasi ja, nuperka mokyklines prekes, ruošia maistą. Kuprinę gimtadienio proga jai nupirko brolis. Sportinę aprangą nupirko mama. Labiausiai mėgsta sriubą. Blynus mėgsta, kai iškepa mama. Močiutė sakė, kad dabar mama serga ir ji negali nueiti, bet šeštadienį ir sekmadienį galės nueiti. Norėtų gyventi pas mamą. Su tėčiu viskas gerai. Jai niekas nesakė, dėl ko jie gyvena pas močiutę, brolių neklausė. Jai gyventi pas močiutę nėra blogai, viskas patinka, močiutė padeda ruošti pamokas, sušukuoja plaukus. Ji turi savo lovą, bet miega su močiute. Bendrauja su mama ir su tėčiu.

Atsakovė I. A. teismo posėdyje paaiškino, kad pirmiausia ji nori žinoti savo teises, ką ji gali, o ko negali, ar jai iš viso nieko nebegalima, kiek valandų galima bendrauti, jeigu atima teises, tai nori žinoti, kaip bendrauti. Dėl bendravimo su vaikais, paaiškino, kad ją ten nerviškai veikia, negali, jau trys naktys nemiega, pervargo, nes laksto į vieną ir į kitą pusę, stengiasi, neša drabužėlius plauti pas save, kad tik būtų mažiau. Tie žodžiai jai yra tiek įstrigę, nes yra jautrus žmogus ir niekas nežino, ką reiškia ta liga. Jos tėvelis sirgo ta liga ir ji viską matė, ji neaiškins, galima paklausti gydytojos J. Ji tik nori žinoti, ar tos motinystės teisės jai atimamos visai. Nieko negali paaiškinti dėl ieškinio, yra kaip yra, toks gyvenimas, o paskui viską gyvenimas sudėlios į savo vietas. Dėl savo ligos nurodė, kad tai yra grynai asmeninai dalykai. Pas uošvius jai taip trenkia per sveikatą, kad kai tik nuvažiuoja pas juos į kiemą, ją visą pakerta, nežino kas ten yra, bet ji ten negali būti. Savo namuose jaučiasi ramiai, viską pasidirba, susitvarko, pasidaro valgyti, o pas uošvius negali būti, tegul vaikus atveža pas ją, tegul išsiveža, kaip yra pagal įstatymus. Paskambino mokytojai ir paprašė dienyno slaptažodžio, nes P. nusirašo ne tokias pamokas, dabar galima įeiti į kompiuterį ir pasižiūrėti, vaikas tikrai nusirašo ne tokias pamokas, po to vaikas ne tokias pamoka paruoš. Vaikų paprašė ir įėję į jos dienyną pamatė, kad užrašyta visai ne taip. Skambina, rūpinasi, jai irgi rūpi vaikai. Nedaro visko atmestinai, kentėjo, „ėjo iš proto“. P. buvo mažutė, 10 mėnesių, kai susirgo, P.s ją padėjo prižiūrėti, po to atvažiavo jos mamytė, padėjo, klausdavo kaip jaučiasi. Jai reikia palaikymo, o ne tai, kad „tu tokia, tu sergi, tu padarei tą ar aną“, ta prasme, kad nužudė žmogų, prilygsta žmogžudystei. Jai reikia tik palaikymo, gal vieną dieną jai yra prasčiau, bet ji kabinasi, dievo prašo pagalbos, eina į bažnyčią, meldžiasi, jai tik dievas padeda iškęsti tas kančias. Niekas net neįsivaizduoja, kaip ji kankinasi, pasikeičia aplinka, nebemato grožio, tai gali suprasti tik tas, kuris tai yra patyręs ir matęs. Jos tėvelis sirgo ta liga, todėl gal ir ji paveldėjo tą ligą. Tėvelis augino vaikus, prižiūrėjo, o kai jis negalėjo prižiūrėti vaikų, tada juos prižiūrėjo mama, nematė, kad tėveliai būtų susipykę. Jai reikia palaikymo, tada viskas bus gerai. Ją palaikyti turėtų tik artimiausi žmonės, vaikai yra per maži tai suprasti. Ligoninėje jos niekas nelankė, jos spintelė būdavo tuščia. Ta liga nėra lengva, net didžiausiam priešui nelinki, velniui sielą parduotų, kad tik nesirgtų, kokia kankynė yra. Vaikai jau užaugo, jeigu jau būtų toks „nurašomas“ žmogus, seniai vaikai būtų buvę vaikų namuose. Tą kartą, kai suvartojo daug vaistų, kaltino save, nes, kai suserga, jai būna toks kaltės jausmas, tokia graužatis, širdis plyšta pusiau, ji motina. Kai K. ir P. gulėjo ligoninėje, ji kiekvieną dieną iš paskutinių jėgų lėkė į ligoninę, mynė su dviračiu. Turėjo susitaupiusi 100 litų, P. pirko žurnaliukus. Apie savo ligą nemoka net paaiškinti, reikia pajausti pačiam, nemoka išsireikšti, jai labai sunku, pergyvena, kad tik vaikai nematytų jos tokios, kad tik galėtų pasveikti, kaltina save. Ji nenori sirgti, dabar džiaugiasi, yra laiminga, kad jos sveikata yra gera. Ji pykdavo ant vyro, nubardavo, nori, kad vaikai turėtų tėvą, atvedė jį į protą, kad tik vaikai turėtų tėvą. Yra du berniukai, todėl ir pataria, žvejoti eina, padeda suremontuoti, nori, kad vaikai būtų laimingi, aukoja savo sveikatą ir tai nėra lengva. Nori, kad jai niekas nesakytų, jog tą ar aną padarė ne taip, kad suklydo, nori, kad vaikai būtų laimingi, kad turėtų mamą, tėtį, kad viskas būtų gerai, stengiasi, lekia, ji tiesiog pervargo, reikia poilsio. Lekia, nes rūpi vaikai, reikia P. padėti paruošti pamokas, rūpinasi vaikų sveikata, nes jie irgi anksti keliasi, gal pervargo, jai rūpi. Seneliai yra seni žmonės, gal ir jie pervargo, išsineša ir išsiplauna drabužėlius, kartais ir indus suplauna, stengiasi padėti, kiek gali. Ji niekam to neįrodys ir niekas nepatikės, svarbu, kad ji pati žino, ką daro. Dabar yra laiminga, kad neserga, yra jautri, ant jos kelis kartus yra pasakę negražius žodžius, tie žodžiai jai taip įstrigo, kad ir dabar jų užmiršti negali. Tų žodžių nesakys, jie negražūs.

Atsakovas S. A. su ieškinio reikalavimais nesutiko ir teismo posėdyje paaiškino, kad jeigu būtų gėręs, tai darbo nebūtų galėjęs dirbti. Dirbo, išlaikė vaikus, vaikai buvo aprūpinti viskuo, turėjo kompiuterį, viskas prasidėjo po skyrybų. Dirbo lentpjūvėse (duomenys neskelbtini) ir „M.“. UAB „M.“ išdirbo šešis ar septynis metus. Po santuokos nutraukimo išėjo iš darbo. Dėl santuokos nutraukimo žmona kreipėsi į teismą, o dėl ko išsiskyrė, nežino, reikia klausti žmonos. Po skyrybų žmona buvo išėjusi ir gyveno kitur, grįžo, nes pusė namo priklauso jai. Jis išgerdavo, nesmurtavo prieš žmoną, buvo žodinis smurtas. Kiekvieną dieną negeria, išgeria gal kartą per savaitę, jeigu būtų gėręs, tikrai nebūtų galėjęs dirbti, išlaikydavo vaikus, viską vaikams nupirko, buvo aprengti. Išsituokus, žmona su vaikais išėjo gyventi kitur, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, priteistas išlaikymas. Tik nutraukus santuoką, jis kurį laiką dar dirbo, tačiau netrukus išėjo iš darbo, neturėjo iš ko mokėti vaikams išlaikymo. Byloje yra pridėtų neteisingų dokumentų, kuriuose yra parašyta, kad žmona kartu su juo geria, bet ji iš viso negeria, gal per metus kokį kartą ir yra išgėrusi, girtos nėra matęs. Nesutinka, kad vaikai būtų atimti iš jo. Vaikai nuo 2012 metų gegužės mėnesio gyvena pas jo mamą. Nieko nepadarė, kad vaikai grįžtų į jų šeimą, ką gali padaryti, jeigu jokių pajamų neturi, nes nedirba ir nebūtų galėjęs išlaikyti vaikų. Dabar įsidarbino, dirba pas ūkininką Panevėžio rajone, į darbą nuveža su autobusiuku, išvažiuoja 5 valandą ryto, o grįžta apie 16 valandą. Iš ryto vaikus į mokyklą gali išleisti buvusi žmona. Žmona visą laiką rūpinosi vaikais, sirgo, bet vaikais pasirūpino. Kai dirbo lentpjūvėse, apie pusė septynių išvažiuodavo į darbą ir žmona pasirūpindavo vaikais, išleisdavo į mokyklą, paruošdavo valgyti, išskalbdavo drabužius. Po santuokos nutraukimo gyveno vienas, žmona su vaikais gyveno atskirai, užėjus depresijai, žmona nebegalėjo pasirūpinti vaikais, todėl vaikai apsigyveno pas močiutę. Žmonai susirgus, vaikų nepasiėmė, nes gyvena vienas, nebuvo kam vaikams paruošti maisto, nepasirūpino vaikais. Pripažįsta, kad išgerdavo, kartais patriukšmaudavo, su kirviu buvo tik vieną kartą, nes žmona buvo padavusi skyryboms, žmona pasakė, kad išsiveš baldus, kuriuos kartu užgyveno, todėl su kirviu sukapojo, kad neišsivežtų. Dabar su žmona vėl nuo šių metų sausio mėnesio gyvena kartu. Nuo sausio mėnesio išgerdavo, bet netriukšmaudavo, baldų nekapojo. Dirbti pradėjo tik prieš dvi savaites ir dirbs iki lapkričio 1 dienos, o po to dar yra šansas įsidarbinti pas tą patį ūkininką sandėliuose prie daržovių. Atlygimo dar negavo. Žmona gauna invalidumą, jis gaus atlyginimą ir pragyvens. Vaikai buvo aprengti, pavalgę, nupirko kompiuterį, buvo aprūpinti. Dabar prie vaikų išlaikymo jis neprisidėjo, nes neturi iš ko, neturi pajamų, padėdavo, kiek galėdavo. Nesutinka dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nesutinka, kad vaikai būtų atskirti nuo motinos, nesutinka, kad vaikai gyventų pas jo mamą. Kas pasirūpins vaikais, jeigu „babulei“ pablogės sveikata. Dėl didesnių vaikų nieko nesako, nes jie turi savo nuomonę, bet P. yra labai prisirišusi prie motinos, labai myli motiną, jai bus stresas, nori būti su motina. Motinos sugyventinis „griežia dantį“ ant I., būna nepatenkintas. „Babulė“ taip neprižiūrės P., kaip motina stengiasi dėl jos. Vasaros metu P. ateidavo pas motiną. P. yra sudarytos sąlygos būti su mama, nes ji nori būti su mama, motina rytą jai sušukuoja plaukus, išleidžia į mokyklą. Žmona jau 20 metų serga ta liga ir pasirūpino vaikais. Jis gali pats pasirūpinti vaikais.

Liudytoja A. N. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba K. seniūnijoje socialine darbuotoja nuo praeitų metų rudens. Tuo metu I. A. grįžo gyventi į seniūniją iš P. seniūnijos ir nuo tada pradėjo dirbti, bendrauti su šeima. Tuo metu I. buvo gan stiprus ligos paūmėjimas, todėl pakankamai dažnai lankydavosi šeimoje. Tuo metu vaikai jau buvo pas A. A. Teko lankyti I. ir Šiaulių ligoninėje, nes buvo išgėrusi per didelę dozę vaistų. Ne vieną kartą teko kalbėtis su S. dėl priklausomybės ligos, norėjo padėti šiai šeimai, kad vaikai galėtų gyventi šeimoje. Teko kalbėtis su vaikais, dažnai bendraudavo su A. A. ir nuvažiuodavus, ir telefonu. Vaikai šeimoje negali gyventi dėl to, nes medikų išvadose atsispindi I. liga, kartais būna tam tikri pagerėjimai, pablogėjimai, dėl S. girtavimo. Šiuo metu I. ir S. yra truputėlį apsitvarkę buitį, nes buvo baisus chaosas, kaip po „kautynių“, tvarkos trūksta. Dabar, kiek lankėsi, S. girto neteko matyti, o dėl I. būklės tegul sprendžia medikai, nes būna pagerėjimai ir paūmėjimai, ne jai spręsti. I. nėra pasveikusi, liga nepasibaigusi. Šiuo metu S. nematė išgėrusio, nežino priežasčių, ar negavo atlyginimo, ar savo valios pastangomis negeria. Manytų, kad didesnė priežastis yra tai, kad ilgą laiką jis nedirbo ir nebuvo pajamų. Dėl vaikų galimybės gyventi namuose, atsakomybės nenori prisiimti, nes turėtų pasakyti medikai, nes jeigu būtų ligos paūmėjimas, tada mano, kad ne. S. turėtų daryti išvadas dėl savo girtuokliavimo. Jeigu I. liga paūmėtų, nebūtų galimybės pasirūpinti vaikais. Kai pradėjo dirbti socialinį darbą, vaikai jau gyveno pas močiutę. Vaikai pas močiutę jaučiasi saugiau. Rugsėjo 24 dieną bendravo su vaikais ir P. išreiškė pageidavimą, kad nenorėtų sugrįžti pas tėvus, K. išreiškė nuomonę, kad galėtų gyventi ir pas močiutę, ir pas tėvus, o mažosios mergaitės neklausė, nes mano, kad su mama jai būtų geriau, kaip ir mažam vaikui. Pas močiutę vaikams yra gerai, yra mylimi, bet tik trūksta elementarios tvarkos buityje. Vaikai yra sotūs, aprengti, apkabinti, išleisti į mokyklą. Mokykla niekada nėra skundusis, kad vaikai neišleidžiami į mokyklą, ar nepavalgę, ar alkani, ar suplyšę.

Iš P. A. gimimo liudijimo (9 b. l.) ir gimimo įrašo (12 b. l.) matyti, kad jis gimęs (duomenys neskelbtini), jo tėvai yra S. A. ir I. A.

Iš K. A. gimimo liudijimo (10 b. l.) ir gimimo įrašo (13 b. l.) matyti, kad jis gimęs (duomenys neskelbtini), jo tėvai yra S. A. ir I. A.

Iš P. A. gimimo liudijimo (11 b. l.) ir gimimo įrašo (14 b. l.) matyti, kad ji gimusi (duomenys neskelbtini), jos tėvai yra S. A. ir I. A.

Iš medicininio pažymėjimo (15 b. l.) matyti, kad P. A., gimęs (duomenys neskelbtini), yra sveikas, globoti galima.

Iš medicininio pažymėjimo (16 b. l.) matyti, kad K. A., gimusį (duomenys neskelbtini), globoti galima.

Iš medicininio pažymėjimo (17 b. l.) matyti, kad P. A., gimusią (duomenys neskelbtini), globoti galima.

Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (18 b. l.) matyti, kad likusiam be tėvų rūpybos P. A. nuo 2012 m. gruodžio 6 d. nustatyta laikinoji rūpyba, jo laikinąja rūpintoja skirta A. A., nustatyta jo rūpybos vieta kartu su rūpintoja A. A.

Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (19 b. l.) matyti, kad likusiam be tėvų rūpybos K. A. nuo 2012 m. gruodžio 6 d. nustatyta laikinoji rūpyba, jo laikinąja rūpintoja skirta A. A., nustatyta jo rūpybos vieta kartu su rūpintoja A. A.

Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (20 b. l.) matyti, kad likusiai be tėvų globos P. A. nuo 2012 m. gruodžio 6 d. nustatyta laikinoji globa, jos laikinąja globėja skirta A. A., nustatyta jos globos vieta kartu su globėja A. A.

Iš (duomenys neskelbtini) 2012-11-08 pateiktos charakteristikos (21 b. l.) matyti, kad P. A., gimęs (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas kaip gerai besimokantis, drausmingas, sistemingai ruošiantis namų darbus, tylus, atsakingas mokinys.

Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos 2012-11-12 pateiktos charakteristikos (22 b. l.) matyti, kad P. A., gimusi (duomenys neskelbtini), 2011-09-01 pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) klasę, jos mama atvyksta į mokyklą, domisi dukters gebėjimais, mergaitė turi būtiniausias mokymosi priemones. Mergaitės rūbeliai ne visada tvarkingi, P. paskirtas nemokamas maitinimas. Mergaitė charakterizuojama kaip draugiška, paslaugi ir labai jautri, puikiai sutaria su mokytojais, bendraamžiais, sunkiau sukaupia dėmesį.

Iš P. A. ir K. A. 2013-05-30 paaiškinimų, duotų Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (23 b. l.), matyti, kad jie sutinka, jog jais iki pilnametystės rūpintųsi močiutė A. A.

Iš apklausos lapo (24 b. l.) matyti, kad Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei 2013-05-30 apklausus P. A., ji nurodė, kad su močiute gyventi jai yra gerai, jos nesipyksta, sutinka pas ją gyveni. Pas mamą nueina savaitgaliais.

Iš VšĮ Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2013-06-04 rašto (26 b. l.) matyti, kad I. A. serga depresiniu sutrikimu apie 20 metų, šiuo metu stebimas sveikatos pablogėjimas: bloga nuotaika, nemiga, nerimas, sveikatos nebuvimas, ryškus kaltės jausmas, negalėjimas rūpintis savimi ir vaikais. Vartoja vaistus ir gydosi ambulatoriškai.

Iš darbingumo lygio pažymos DL-I Nr. (duomenys neskelbtini) (27 b. l.) bei neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. (duomenys neskelbtini) (28 b. l.) matyti, kad I. A. yra iš dalies darbinga - laikotarpiu nuo 2013-06-12 iki 2015-06-11 jai nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, diagnozės kodas – F33.2.

Iš ištuokos liudijimo (29 b. l.) matyti, kad S. A. ir I. A. santuoka nutraukta 2012 m. kovo 17 d.

Iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK 2012-05-17 rašto (30 b. l.) matyti, kad Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate buvo atliekamas tyrimas dėl pažeistų vaikų teisių į saugią aplinką, t.y. dėl 2012-05-17 02-03 val. Pakruojo rajone, U. kaime, S. A., buvusio girto (nustatytas 1,97 promilių girtumas) elgesio savo namuose, matant ir girdint vaikams K. ir P. A.: kelto triukšmo, kirviu daužytos sekcijos, indų, iš spintos mėtomų drabužių. S. A. 2012-05-17 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu.

Iš SODROS duomenų bazės išrašo (31 b. l.) matyti, kad S. A. 2013 m. vasario-balandžio mėnesiais išmokėtos nedarbo draudimo išmokos.

Iš Lietuvos darbo biržos duomenų bazės išrašo (32 b. l.) matyti, kad S. A. 2012-09-04 registruotas darbo biržoje.

Iš SODROS duomenų bazės išrašo (33 b. l.) matyti, kad I. A. 2013 m. vasario-gegužės mėnesiais išmokėtos netekto darbingumo pensijos, alimentai.

Iš I. A. 2013-06-10 paaiškinimo, duoto Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (34 b. l.), matyti, kad ji nurodė, jog girtas S. A. iškoneveikė atvažiavusį sūnų P., sudaužė šviestuvą, spyrė I. A. Pati nurodo, jog būnant S. A. išgėrus, nesaugu dukrai P. būti namuose.

Iš S. A. 2013-06-12 paaiškinimo, duoto Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (35 b. l.), matyti, kad jis nesiruošia I. A. priekaištauti, nenaudos psichologinio ir fizinio smurto.

Iš 2010-11-24, 2012-06-28 ir 2012-10-05 sprendimų Nr. 244, Nr. 213 ir Nr. 323 „Dėl socialinių paslaugų I. A. šeimai skyrimo“ (36-37, 38-39, 40-41 b. l.) matyti, kad I. A. šeimai skirtos socialinės paslaugos: socialinė priežiūra – socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo namuose, kurias teikia Pakruojo rajono savivaldybės administracijos K. seniūnija.

Iš Vaiko globos organizavimo komisijos posėdžio protokolų: 2012-06-26 Nr. 6, 2012-11-02 Nr. 9, 2012-12-18 Nr. 10 ir 2013-05-30 Nr. 4 (42-45 b. l.) matyti, kad Vaiko globos organizavimo komisijos posėdžių metu svarstytos galimybės vaikams P. A., K. A. ir P. A. gyventi I. ir S. A. šeimoje, nes šeima nuo 2010-11-19 įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl naudojamo smurto prieš vaikus, S. A. girtauja, I. A. turi negalią, kartais gydosi stacionare, o vaikais tuo metu rūpinasi vaikų močiutė A. A., po 2012-05-17 įvykusio smurto šeimoje, I. A. su dukra P. apsigyveno nuomojamame bute, P. ir K. apsigyveno pas močiutę A. A. Rekomenduota tėvams nuolat bendrauti su vaikais, atstatant prarastą ryšį, P. seniūnijos socialiniai darbuotojai įpareigoti lankytis šeimoje, teikti socialines paslaugas. Svarstyta dėl galimybės A. A. tapti anūkų globėja, kadangi dėl ligos I. A. negali pasirūpinti vaikais, bandė žudytis mažametės dukters akivaizdoje, buvo gydyta Šiaulių psichiatrijos ligoninėje, vaikų tėvas S. A. dėl girtavimo negali pasirūpinti savo vaikais, vaikai gyvena pas močiutę A. A., todėl svarstyta dėl vaikų laikinosios globos močiutės šeimoje. Po to, kai vaikams nustatyta laikinoji rūpyba ir globa, nustatyta, jog šeimoje situacija nesikeičia, vaikų motina pasirūpinti jais negali dėl ligos, tėvas girtauja, vaikais nesirūpina, vengia atlikti savo pareigas, daro žalingą įtaką jiems, todėl nuspręsta kreiptis į Pakruojo rajono apylinkės teismą dėl vaikų: P., K. ir P. A. atskyrimo nuo motinos I. A., neterminuoto tėvų valdžios apribojimo S. A. vaikų atžvilgiu, nuolatinės rūpybos ir globos nustatymo, nuolatinio rūpintojo ir globėjo skyrimo ir išlaikymo iš tėvų priteisimo.

Iš 2012-09-03, 2012-10-02, 2012-11-02 2012-12-03, 2013-01-03, 2013-02-01, 2013-03-20, 2013-05-06 šeimos aplankymo aktų (46-55, 57-65 b. l.) matyti, kad Pakruojo rajono savivaldybės administracijos K. seniūnijos socialinė darbuotoja, apsilankiusi I. ir S. A. šeimoje, nustatė, jog S. A. atleistas iš darbo dėl girtavimo, nesiliauja girtavęs, siūlyta lankyti anoniminių alkoholikų užsiėmimus, tačiau toliau girtauja, nekeičia gyvenimo būdo. Yra registruotas darbo biržoje. I. A. namuose nesitvarko, su vaikais nebendrauja, nuolat miega arba guli lovoje ir nesikelia, svyruoja nuotaikos. A. būste netvarka. Šeimos įsiskolinimais ir mokesčiais rūpinasi socialinė darbuotoja. 2012-12-03 paaiškėjo, kad I. A. išgėrė per daug vaistų, namuose buvusios dukters P. akivaizdoje, pasakiusi, kad nebenori gyventi. I. A. periodiškai guldoma į ligoninę dėl paūmėjusios ligos. Dėl I. A. ligos paūmėjimo, sutriko vaikų P. ir K. sveikata, vaikams teikiama psichologo pagalba, vaikai vartoja vaistus, K. sutriko kalba (mikčioja). A. šeimoje jokių pokyčių nepastebėta, šeima gyvena iš socialinių pašalpų ir paramos.

Iš 2012-12-05 socialinės rizikos I. A. šeimos metinės ataskaitos (56 b. l.) matyti, kad S. A. toliau girtauja, iš darbo atleistas dėl girtavimo, vaikais nesirūpina, gyvenimo būdo nekeičia. Vaikai P. ir K. A. nuo 2012 m. gegužės mėnesio gyvena pas močiutę A. A. I. A. 2012 m. rugsėjo mėn. grįžo su dukra P. gyventi pas A. A. Paglogėjus sveikatai, apie mėnesį gydyta Šiaulių psichiatrijos ligoninėje, grįžusi iš ligoninės, apsigyveno su S. A. Dukters P. akivaizdoje, pasakiusi, jog nebenori gyventi, perdozavo medikamentų, dėl ko vėl gydoma ligoninėje.

Iš A. A. (duomenys neskelbtini) paaiškinimo, duoto Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (66 b. l.), matyti, kad A. A. nurodė, jog P., K. ir P. A. mama I. A. nuo 2012-12-02 gydosi Šiaulių psichiatrinėje ligoninėje, nes prisigėrė vaistų, o vaikai liko gyventi pas ją. S. A. vaikais nesirūpina, išlaikyti jų nepadeda. Sutinka likusiais be tėvų globos vaikais rūpintis ir būti jų globėja.

Iš A. A. 2013-05-29 sutikimų, duotų Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (68-69 b. l.), matyti, kad A. A. sutinka būti paskirta P. ir K. A. rūpintoja ir P. A. globėja.

Iš pažymos apie A. A. šeimos sudėtį (70 b. l.) matyti, kad A. A. gyvena Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), ji yra senatvės pensininkė, šeimą sudaro sugyventinis P. P., gim. 1947-08-20, taip pat senatvės pensininkas.

Iš P. P. 2013-05-30 sutikimų, duotų Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (71-72 b. l.), matyti, kad jis sutinka, jog A. A. būtų paskirta P. ir K. A. rūpintoja ir P. A. globėja.

Iš (duomenys neskelbtini) buities tyrimo akto bei 2012-11-15 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto bei nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties (73, 79, 80-82 b. l.) matyti, kad K. seniūnijos darbuotoja bei Pakruojo rajono VTAS vyr. specialistė, apsilankiusios A. A. namuose, nustatė, jog A. A. gyvena nesusituokusi su P. P., jiems nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, nuo 2012 m. gegužės mėnesio gyvena jos anūkai P. ir K. A., nuo 2012 m. spalio mėn. gyvena ir anūkė P. A. Vaikams sudarytos tinkamos sąlygos: berniukams skirtas atskiras baldais apstatytas, tvarkingas kambarys, mergaitė kol kas būna močiutės kambaryje, ateityje planuojama ją įkurdinti šeimos laisvalaikio kambaryje. Šeima gyvena ūkiškai, turi žemės. Abu sugyventiniai yra pensininkai. Seniūnija nusiskundimų A. A. šeima neturi, neprieštarauja dėl jos skyrimo anūkų globėja. VTAS vyr. specialistės įvertinimas – A. A. turi tinkamas sąlygas rūpintis anūkais, gyvenimo sąlygos atitinka vaikų poreikius.

Iš medicininio pažymėjimo (74 b. l.) matyti, kad A. A. globoti gali.

Iš Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM rašto su pridėtais įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašais (76-78 b. l.) matyti, kad A. A. neteista.

Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-12-18 sprendimo dėl fizinio asmens tinkamumo skirti vaiko globėju (rūpintoju) Nr. 9 (83 b. l.) matyti, kad A. A. pripažinta tinkama skirti vaiko globėja (rūpintoja).

Iš atsakovės I. A. teismui pateikto 2013-09-19 medicininio pažymėjimo (107 b. l.) matyti, kad I. A. diagnozės kodas – F33.1 (pagerėjimas), šiuo metu dėl sveikatos stovio vaikais rūpintis gali.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas prašo neterminuotai apriboti atsakovo S. A. tėvų valdžią šalių nepilnamečių vaikų P. A., K. A. ir dukros P. A. atžvilgiu, atskirti vaikus P. A., K. A. ir P. A. nuo motinos atsakovės I. A., panaikinti laikinąją rūpybą P. A. ir K. A. bei laikinąją globą P. A. ir nustatyti nuolatinę rūpybą P. A. ir K. A. bei nuolatinę globą P. A. šeimoje, vaikų globėja (rūpintoja) paskirti A. A., nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su globėja (rūpintoja) bei priteisti iš atsakovės I. A. ir atsakovo S. A. išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis iš kiekvieno tėvo po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės (P. iki 2013-08-03, K. iki 2015-02-25, P. iki 2023-04-08).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalimi valstybės dalyvės įsipareigojo gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymo, neleisdamos neteisėto kišimosi. Kiekvieno asmens teisė į jo šeimos gyvenimo gerbimą įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Šeimos svarba pabrėžta ir vaiko teisė nuo gimimo momento į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisė į šeimos gyvenimą bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą nustatyta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje. Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityviosios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., Marckx v. Belgium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009).

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kur numatyta, jog tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios konstitucinės nuostatos inter alia kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžia reiškia tėvų teisių ir pareigų, susijusių su savo nepilnamečiais vaikais, visumą. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami atskiruose įstatymuose, t.y. pirmiausiai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Vaiko teisių konvencijoje ir t.t., kuriuose įtvirtintos principinės vaikų teisių apsaugos srities nuostatos, numatančios, kad būtent tėvų teisės ir pareigos vaikams yra išimtinės, kad tėvai yra savo nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymus, būtent tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis ir pan. Išskirti vaiką su tėvais prieš vaiko, taip pat tėvų valią galima tik išimtiniais įstatymų numatytais atvejais bei nustatyta tvarka, vadovaujantis teismo sprendimu (nuosprendžiu) ir kai toks išskyrimas vaikui yra būtinas (siekiama išvengti pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, būtina pasirūpinti jo priežiūra, auklėjimu, apsaugoti kitus svarbius vaiko interesus ir t.t.). Taigi, aiškinant ir taikant materialinės teisės normas, reglamentuojančias tam tikrus visuomeninius santykius, visų pirma būtina atsižvelgti į tos teisės šakos teisinio reglamentavimo principus. Būtent Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnis detaliau įtvirtina tėvų valdžios turinį, kuriame nurodyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi (šio straipsnio 1 dalis) ir kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenei (šio straipsnio 2 dalis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatytas tėvų asmeninių teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams turinys – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taigi, tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 str.), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 str.). Tėvų valdžios ribojimas – tai tėvų teisių, susijusių su vaiku, įgyvendinimo ir pareigų vykdymo ribojimas, sustabdymas. Ir tai yra griežčiausia atsakomybė šeimos teisės požiūriu. Tėvų valdžia gali būti apribota ne kaip nors kitaip, o tik įstatymo nustatyta tvarka. Kartu pažymėtina, kad teisiniu požiūriu tėvų valdžia prasideda ir yra įgyvendinama nuo vaiko kilmės iš tėvų nustatymo ir gyvuoja iki vaiko pilnametystės, t.y. jai būdingas laikinumas, įstatymo apibrėžtas laikas. Taigi, teisinė tėvų valdžios esmė ir trukmė – vaikai iki pilnametystės yra prižiūrimi tėvų (CK 3.155 str. 1 d.), tėvų valdžia, t.y. jų teisės ir pareigos, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam (CK 3.160 str. 1 d.). Vaikai, sulaukę pilnametystės (18 metų amžiaus), ar tapę emancipuotais (CK 2.9 str.), ar sudarę santuoką (CK 2.5 str. 2 d.), savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo patys ir tėvai netenka tėvų valdžios jiems – praranda įstatymo suteiktas su savo vaikais susijusias teises ir pareigas.

Sprendžiant dėl ieškovo pareikštų reikalavimų dalyje dėl P. A., reikšminga aplinkybė šios bylos baigčiai yra ta, kad P. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu sukako 18 metų. Kaip minėta, vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra prižiūrimi tėvų (CK 3.155 str. 1 d.), o tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam (CK 3.160 str. 1 d.). Vaiko nuolatinė globa ar rūpyba nustatoma, kai vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų (CK 3.257 str. 3 p.), taigi, tiek laikinosios, tiek ir nuolatinės globos ar rūpybos klausimus spręsti teisės aktai įgalioja ir įpareigoja vaiko teisių apsaugos institucijas, savivaldybės administracijos direktorių bei teismus tuomet, kai vaikas lieka be tėvų globos (rūpybos) (CK 3.262 – 3.264 str.). Vaiko rūpyba baigiasi, kai vaikas sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas (CK 3.247 str. 3 d., 3. 255 str. 2 p., 3.258 str. 1 p.). Iš šių materialinės teisės normų akivaizdu, kad tėvų valdžios apribojimas, esant įstatymo numatytiems pagrindams, galimas, būtent, nepilnamečių vaikų atžvilgiu (CK 3.179 str. – 3.181 str.). Teisinių santykių dėl vaikų globos ar rūpybos nustatymo ir globėjo (rūpintojo) parinkimo reglamentavimas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste aktualus būtent tuo, kad P. A., gimęs (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu ieškovas prašė neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovui S. A., atskirti vaiką nuo motinos atsakovės I. A., ir panaikinti laikinąją rūpybą, sulaukė 18 metų amžiaus, t.y. pilnametystės. Teismas šiuo atveju sprendžia, kad ieškovo reikalavimai nesukels jokių procesinių ar/ir materialinių pasekmių bylos šalims P. A. atžvilgiu. Kadangi vaikai yra prižiūrimi tėvų iki pilnametystės (CK 3.155 str. 1 d.), CK 3.160 str. 1 d. pagrindu tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės bei CK 3.255 str. 2 p. pagrindu vaiko laikinoji rūpyba baigiasi, kai vaikas sulaukia pilnametystės, t.y. tikslas, kurio šiuo ieškiniu buvo siekiama - apriboti atsakovo S. A. valdžią jo sūnaus P. A. atžvilgiu ir atskirti jį nuo motinos atsakovės I. A., nebegali būti įgyvendinamas, nes atsakovų sūnus P. A., kaip minėta, sulaukė pilnametystės, o laikinoji rūpyba P. A., nustatyta Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. A-845, pasibaigė įstatyminiu pagrindu (CK 3.255 str. 2 p.). Dėl šių aplinkybių, t.y. dėl objektyvių priežasčių – dėl P. A., gimusio (duomenys neskelbtini), pilnametystės – išnyko ieškinio dalykas ir jokių teisinių pasekmių ieškinio reikalavimai jo atžvilgiu sukelti nebegali, todėl ieškinio reikalavimų dalyje dėl P. A. tenkinti nėra teisinio pagrindo, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Kai tėvai (vienas iš tėvų) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, gali būti taikoma vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 str. 1 d.). Tėvų valdžiai apriboti užtenka bent vienos šiame įstatyme nurodytos sąlygos, jei yra nustatyta tėvų kaltė. Pažymėtina, jog įstatymas numato du tėvų valdžios ribojimo būdus: laikiną ir neterminuotą (CK 3.180 str.). Nors abiem atvejais tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, išskyrus teisę matytis su vaiku, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, minėti tėvų valdžios ribojimo būdai nėra tolygūs, nes apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 str. 3 d., 3.214 str.). Tėvų valdžios ribojimo būdą parenka teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, tėvų veiksmus, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaikų interesams. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tik tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas pastarąją priemonę taip pat laiko išimtine (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III § 78). Vadinasi, tam, kad tėvų valdžia būtų apribota neterminuotai, būtinos dvi sąlygos: 1) tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi arba visiškai juo nesirūpina, ir 2) nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Šiuo nagrinėjamu atveju byloje nustatytos net kelios tėvų valdžios ribojimo aplinkybės – tai atsakovo S. A. girtavimas, negavimas jokių pajamų ir vengimas atlikti savo tėvišką pareigą auklėti sūnų K. A. ir dukrą P. A. bei jais rūpintis, kadangi po to, kai atsakovas S. A. 2012 m. gegužės 17 d. vartojo smurtą vaikų akivaizdoje, vaikai apgyvendinti A. A. šeimoje, jiems nuo 2012 m. gruodžio 6 d. nustatyta laikinoji rūpyba ir globa. Kaip matyti iš visos bylos medžiagos, vaikai močiutės A. A. namuose gyvena iki šiol, o atsakovas S. A. vaikais nesirūpino, jų neauklėjo, neaugino ir neišlaikė. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad atsakovas norės ir galės pats auginti sūnų K. ir dukrą P., kadangi jis nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, įpročių bei nerodo jokio noro vaikus pasiimti ir juos auginti. Be to, byloje nustatyti duomenys apie atsakovo S. A. gyvenimo būdą ir agresiją pagrįstai leidžia teigti, kad toks tėvo elgesys vaikų atžvilgiu neatitinka jų interesų ir daro ypatingą žalą jų vystymuisi. Esant šioms aplinkybėms, atsakovui S. A. neterminuotai apribotina tėvo valdžia sūnaus K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukters P. A., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė atskirti vaikus K. A. ir P. A. nuo motinos atsakovės I. A. dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių - dėl jos ligos. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė I. A. apie 20 metų serga depresiniu sutrikimu, periodiškai stebimas sveikatos pablogėjimas: bloga nuotaika, nemiga, nerimas, sveikatos nebuvimas, ryškus kaltės jausmas, negalėjimas pasirūpinti nei savimi, nei vaikais, nuolat vartoja vaistus, periodiškai gydoma stacionare, gydosi ir ambulatoriškai. Jai pakartotinai nustatytas 30 procentų darbingumas – ji iš dalies darbinga. Taigi, kaip matyti iš medicininių dokumentų, atsakovės I. A. diagnozė - depresinis sutrikimas, jos ligos kodas pagal TLK-10 yra F33.2 (27 b. l.). LR Sveikatos apsaugos ministro 2001-07-17 įsakymu Nr. 386 patvirtintas sąrašas ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju), o šio sąrašo 3 punkte išvardintos psichikos ligos, tarp kurių yra atsakovės I. A. ligos kodas pagal TLK-10 - F33.2 (F30-F39). Tokiu būdu atsakovė I. A., kuriai diagnozuota liga, kodu F33.2 (27 b. l.), negali būti savo vaikų: sūnaus K. A. rūpintoja ir dukters P. A. globėja. Nors atsakovė I. A. pateikė teismui 2013-09-19 išduotą medicininį pažymėjimą Nr. 363 (107 b. l.), kuriame jos nurodomas ligos kodas F33.1, su gydytojų įrašu „pagerėjimas“ ir nurodymu, jog šiuo metu dėl sveikatos būklės ji vaikais rūpintis gali, tačiau šie duomenys nepaneigia aukščiau paminėtų aplinkybių, kad ji serga psichikos liga, dėl kurios negali būti savo vaikų globėja (rūpintoja), ji nėra pasveikusi. Be to, teismas dėl paminėtų argumentų atmeta taip pat ir pačios atsakovės I. A. teiginius, jog ji gali pasirūpinti vaikais. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė nuolat vartoja vaistus, periodiškai gydosi ligoninėse, ją kamuojantys ligos paūmėjimai ir nesugebėjimas pasirūpinti net savimi, leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovės elgesys kelia grėsmę vaikams bei jų sveikatai, nes po perdozuotų medikamentų buvo sutrikusi K. A. bei P. A. sveikata. Todėl byloje nustatytų duomenų visumos pagrindu teismas daro išvadą, jog atsakovė I. A. dėl objektyvių priežasčių – dėl savo psichikos ligos šiuo metu negali pasirūpinti sūnumi K, ir dukra P. Todėl ieškovo ieškinio reikalavimai dalyje dėl vaikų K. ir P. A. atskyrimo nuo motinos atsakovės I. A. tenkintini ir K. A., gimęs (duomenys neskelbtini), bei P. A., gimusi (duomenys neskelbtini), atskirtini nuo motinos I. A.

Kadangi apribojus tėvų valdžią bei atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvai, be kitų asmeninių teisių, netenka ir teisės gyventi kartu su vaiku bei reikalauti grąžinti jį iš kitų asmenų, teismas, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir jo gyvenamąją vietą (CK 3.183 str. 4 d., CPK 407 str.). Atsižvelgus į Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, teismo posėdyje šalių nurodytas aplinkybes, vaikų K. ir P. A. paaiškinimus, į tai, kad rūpintojos ir globėjos pareigas šiuo metu atlieka vaikų močiutė (19-20 b. l.), atsakovo S. A. motina A. A., su kuria vaikai ir gyvena, įvertinus nepilnamečių vaikų interesus bei tai, kad A. A. sugeba tinkamai rūpintis vaikais ir turi realias galimybes tai daryti (83 b. l.), vaikai nori gyventi pas A. A., pati A. A. sutinka globoti nepilnamečius savo anūkus K. ir P. (68-69 b. l.), yra neteista (77 b. l.), jos sugyventinis P. P. sutinka, kad A. A. globotų anūkus (71-72 b. l.), todėl teismas daro išvadą, kad K. A. nustatytina nuolatinė rūpyba bei P. A. nustatytina nuolatinė globa šeimoje, nepilnamečio K. A. rūpintoja bei P. A. globėja skirtina A. A. (CK 3.256, 3.257, 3.259, 3.263-3.264 str.). Vaiko, kurio rūpyba ar globa nustatoma šeimoje, gyvenamąja vieta pripažįstama jo rūpintojo ar globėjo gyvenamoji vieta (CK 3.259 str., 3.265 str. 1 p.). Todėl nustačius nuolatinę rūpybą nepilnamečiui K. A. ir nuolatinę globą P. A., jų gyvenamoji vieta nustatytina kartu su rūpintoja ir globėja A. A.

A. A. išaiškintinos vaiko globėjo ir rūpintojo teisės ir pareigos, atsakomybė, numatytos Lietuvos Respublikos CK 3.243-3.244, 3.246, 3.247, 3.271 – 3.276 straipsniuose (CPK 504 str. 4 d.).

Kadangi nustatyta nuolatinė rūpyba K. A. ir nuolatinė globa P. A., o nuolatinės globos (rūpybos) nustatymas yra laikinosios globos (rūpybos) pasibaigimo pagrindas (CK 3.255 str. 1 d. 3 p.), todėl panaikintini Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymai Nr. A-845 ir Nr. A-847, kuriais buvo nustatyta laikinoji rūpyba K. A. ir laikinoji globa P. A..

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., CK 3.192 str. 1 d.). Ši pareiga išlieka ir apribojus tėvų valdžią, atskyrus vaiką nuo tėvų, išskyrus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 str.). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia (CK 3.194 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad atsakovai S. A. ir I. A. neteikia jokio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams: sūnui K. A. ir dukrai P. A., jie niekur nedirba, atsakovas S. A. yra registruotas darbo biržoje bedarbiu, jo teigimu šiuo metu laikinai dirba pas ūkininką, atsakovė I. A. yra iš dalies darbinga, pragyvena iš gaunamos neįgalumo pašalpos, todėl iš kiekvieno atsakovo yra priteistinas išlaikymas sūnui K. A. ir dukrai P. A. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam iš jų po 200 litų iki jų pilnametystės: K. iki 2015-02-25, P. iki 2023-04-08.

Kai vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), išieškomų lėšų ir (ar) turto tvarkytoju skiriamas globėjas (rūpintojas) (CK 3.202 str. 1 d.), kuris gaunamą išlaikymą tvarko Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 str., 4.236-4.252 str.). Kadangi nepilnamečio K. A. rūpyba bei nepilnametės P. A. globa nustatyta šeimoje ir jų rūpintoja bei globėja paskirta A. A., todėl iš atsakovų S. A. ir I. A. nepilnamečiams jų vaikams K. ir P. priteistų lėšų tvarkytoja skirtina jų rūpintoja ir globėja A. A. (CK 3.202 str. 1 d.).

A. A. išaiškintinos disponavimo globojamo vaiko gaunamomis pajamomis sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos CK 3.275, 4.236-4.252 straipsniuose.

Sprendimo dalys dėl išlaikymo priteisimo ir nuolatinės globos bei rūpybos nustatymo nukreiptinos skubiam vykdymui (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p., 496 str. 1 d.).

Tenkinant ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos bylos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovų S. A. ir I. A. į valstybės pajamas priteistina 407,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 360,00 litų žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovas yra atleistas, ir 47,00 litai procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 83 str. 1 d. 5 p., 85 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93, 96 str.), t.y. iš kiekvieno atsakovo į valstybės pajamas priteistina po 203,50 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas. Ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, atmestų reikalavimų dalies bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovui S. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią sūnaus K. A., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir dukros P. A., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Atskirti K. A., gimusį (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. A., gimusią (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuo motinos I. A., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikinąją rūpybą.

Panaikinti Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikinąją globą.

K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatyti nuolatinę rūpybą šeimoje.

P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatyti nuolatinę globą šeimoje.

K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) rūpintoja paskirti A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini).

P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) globėja paskirti A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini).

K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti pas rūpintoją A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini).

P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti pas globėją A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo S. A. gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį kiekvienam vaikui: sūnui K. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės – 2015 m. vasario 25 d., ir dukrai P. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės – 2023 m. balandžio 8 d.

Priteisti iš atsakovės I. A., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį kiekvienam vaikui: sūnui K. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės – 2015 m. vasario 25 d., ir dukrai P. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės – 2023 m. balandžio 8 d.

Paskirti A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), iš atsakovų S. A. ir I. A. priteistų nepilnamečiams K. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovų S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), po 203,50 Lt (du šimtus tris litus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir nuolatinės globos bei rūpybos nustatymo vykdyti skubiai.

A. A. išaiškinti vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, atsakomybę, numatytas Lietuvos Respublikos CK 3.243-3.244, 3.246, 3.247, 3.271 – 3.276 straipsniuose, bei disponavimo globojamo vaiko gaunamomis pajamomis sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos CK 3.275, 4.236-4.252 straipsniuose.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.