Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-49-193/2012

Teisėja Gražina Kazilionienė Teisminio proceso Nr. 1-50-00448-2009-4

2012 m. kovo 29 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio, teisėjų Algirdo Gapučio ir Nijolės Sušinskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-23 nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. (2009-08-18 veika) - laisvės atėmimu 4 metams 6 mėn. bei pagal BK 260 str. 1 d. (2009-09-02 veika) – laisvės atėmimu 4 metams; vadovaujantis BK 63 str. 4 d. šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-23 nuosprendžiu nuteisti ir J. R. bei E. S., tačiau jų atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis Panevėžio apygardos teismui 2011-04-21 priėmus sprendimą apeliacine tvarka jau įsiteisėjo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. V. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-23 nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis:

- 2009 metais, tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto šaltinio, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 0,91 gramo narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurią nenustatytu būdu, neteisėtai gabeno iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie prekybos centro „Babilonas“, Savitiškio g. 61, Panevėžyje, ir 2009 m. rugpjūčio 18 d. apie 19.10 val., 0,91 gramų narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių už 40 litų neteisėtai pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį (toliau – NVIM);

- 2009 m. rugsėjo 2 d. apie 14.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Staniūnų g. 1 namo, Panevėžyje, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, už 90 Lt neteisėtai įgijo 1,677 gramo narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurią, laikydamas prie savęs, gabeno iki pastato (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, ir laikotarpiu nuo 16.11 val. iki 16.30 val., dalį – 0,409 gramo narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių už 20 litų neteisėtai pardavė E. S., o likusią dalį – 1,268 gramo narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, neteisėtai laikė prie savęs iki 2009 m. rugsėjo 2 d. 16.30 val., kuomet prie pastato (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o narkotinę medžiagą 1,268 gramo kanapių ir jų dalių jo asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų A. V., J. R. ir E. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-23 nuosprendžio, 2011-04-21 nuosprendžiu pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-23 nuosprendį – panaikino nuosprendžio dalis dėl A. V. nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. už neteisėtą 0,91 g kanapių ir jų dalių įgijimą nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto šaltinio ir neteisėtą gabenimą iki automobilių stovėjimo aikštelės Panevėžyje, Savitiškio g. 61, iki 2009-08-18 19 val. 10 min.; A. V. 2009 m. rugpjūčio 18 d. veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 str. 1 d., perkvalifikavo į BK 22 str. 1d., 260 str. 1 d. ir paskyrė bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams; vadovaujantis BK 63 str. 4 d., prie bausmės, paskirtos pagal BK 260 str. 1 d., pridėjus dalį pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. paskirtos bausmės, A. V. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams dviems mėnesiams. Nuteistajam A. V. apskundus pastarąjį 2011-04-21 teismo nuosprendį, Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011-11-29 nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2011-04-21 nuosprendžio dalį, kurioje buvo priimti sprendimai subendrinti A. V. paskirtas bausmes ir pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-23 nuosprendį A. V. dėl 2009-08-18 veikos, ir šią bylos dalį grąžino nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka pagal A. V. apeliacinį skundą.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-11-29 nutartį, kuria konstatuota, kad A. V. 2009-09-02 padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 str. 1 d., nuosprendyje išdėstytos išvados dėl A. V. kaltės padarius šią veiką yra pagrįstos ištirtų įrodymų analizę, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui apeliacinio skundo argumentai dėl minėtos 2009-09-02 A. V. padarytos nusikalstamos veikos nebenagrinėjami. Kasaciniam teismui panaikinus Panevėžio apygardos teismo 2011-04-21 nuosprendžio dalį, kurioje buvo priimti sprendimai subendrinti A. V. paskirtas bausmes ir pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-23 nuosprendį A. V. dėl 2009-08-18 veikos, apeliacine tvarka bus nagrinėjami tik su pirmiau LAT paminėtais klausimais susiję skundo argumentai.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą dalyje dėl 2009-08-18 įvykdytos nusikalstamos veikos, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą minėtoje dalyje atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliantas nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 260 str. 1 d. dėl 2009-08-18 nusikalstamos veikos ir prašo jį iš šio nusikaltimo išteisinti. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą dalyje dėl 2009-08-18 įvykdytos nusikalstamos veikos, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. V. kaltu pagal BK 260 str. 1 d. dėl 2009-08-18 nusikalstamos veikos ir jį nuteisdamas, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Nuteisimo dėl narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir pardavimo sąlyga yra įgijimo, gabenimo bei pardavimo faktų nustatymas ir jų pagrindimas teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtais ir vėliau apkaltinamajame nuosprendyje išdėstomais įrodymais. BPK 305 str. 1 d. 1 p. nustato, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 2 punktas reikalauja, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis, teismas atmetė kitus įrodymus. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas pažeidė BPK 305 str. 1 d. 1 p., 2 p. nuostatas. Visų pirma pažymėtina, kad neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, gali reikštis visa eile straipsnio dispozicijoje išvardintų alternatyvių veikų (gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, pardavimu ar kitokiu platinimu), kurių kiekviena iš esmės atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi bet kurios iš tų veikų padarymas (esant visiems sudėties požymiams) sudaro pakankamą pagrindą kaltininką nubausti pagal BK 260 str. 1 d. LAT plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 konstatavo, jog „< ... > teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Tuo tarpu iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad A. V. nuteistas už tai, kad 2009 metais, tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto šaltinio, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 0,91 gramo narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurią nenustatytu būdu, neteisėtai gabeno iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie prekybos centro „Babilonas“, Savitiškio g. 61, Panevėžyje, ir 2009 m. rugpjūčio 18 d. apie 19.10 val., 0,91 gramų narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių už 40 litų neteisėtai pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Vadinasi sutinkamai su apylinkės teismo nuosprendžiu, 2009-08-18 nusikalstamos veikos atveju apelianto kaltė pasireiškė trejomis atskiromis nusikalstamomis veikomis, t. y. nurodytos narkotinės medžiagos įgijimu, gabenimu ir pardavimu. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, apkaltinamajame nuosprendyje privalėjo atskirai išdėstyti įrodyta pripažintos kiekvienos BK 260 str. 1 d. nurodytos alternatyvios nusikalstamos veikos – įgijimo, gabenimo bei pardavimo aplinkybes: nurodyti nusikaltimo padarymo būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis, teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Sutinkamai su teismų praktika, įgijimu laikomi tokie veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropines ar narkotines medžiagas ir pirmos kategorijos jų pirmtakus (prekursorius); gabenimas (taip pat ir siuntimas) apima psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos tų medžiagų pirmtakų (prekursorių) buvimo, laikymo vietos pakeitimą, perkeliant juos didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą, iš gatvės į gatvę ir pan.); pardavimas yra vienas iš psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) platinimo būdų. Tad pripažįstant A. V. kaltu ir nuteisiant jį už neteisėtą narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių įgijimą, gabenimą bei pardavimą buvo būtina aiškiai išdėstyti tai patvirtinančius esminius įrodymus, tačiau akivaizdu, kad ne visais atvejais tai buvo padaryta. Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad teismas 2009-08-18 nusikalstamos veikos atveju nenustatė įgijimą bei gabenimą patvirtinančių aplinkybių, t. y. neaišku kokiomis aplinkybėmis, kada, iš kokio šaltinio, už kokią pinigų sumą buvo įgyta 0,91 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, taip pat neaišku, iš kur, kada, kaip, kokiomis aplinkybėmis šios medžiagos gabentos. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė ir neįrodė šių aplinkybių, nuosprendžio dalis dėl A. V. nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. už neteisėtą 0,91 g kanapių ir jų dalių įgijimą ir gabenimą naikinama. Tačiau nepaisant to, alternatyvi veika – 0,91 g kanapių ir jų dalių pardavimas – A. V. paliktina inkriminuota, nes su pardavimu susijusios aplinkybės apkaltinamajame nuosprendyje yra išdėstytos ir atskleistos.

Apeliaciniame skunde ginčijamas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu nustatytos narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių pardavimo 2009-08-18 pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį veikusiam asmeniui aplinkybės. Teigiama, jog A. V. kaltė dėl šios nusikalstamos veikos neįrodyta, taip pat apeliaciniu skundu keliamas operatyvinių veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo klausimas. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą pagal apeliacinio skundo 2009-08-18 nusikaltimo argumentus, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai A. V. pripažino kaltu dėl narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – pardavimo 2009-08-18 asmeniui, veikusiam pagal NVIM. Nors nuteistasis A. V. neigia dalyvavęs minėtoje 2009-08-18 nusikalstamoje veikoje, teigia, kad susitikimo su nusikalstamos veikos imitavimo modelio dalyviu tądien nebuvo ir narkotinių medžiagų jis nepardavė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius jo parodymus vertino kritiškai, nes teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti ir įvertinti, skundžiamame teismo nuosprendyje aptarti, taip pat apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymai patvirtina jį atlikus BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį sudarančius veiksmus. Sugretinęs visus faktinius duomenis, kurių šaltiniai buvo liudytojų I. L., T. G. parodymai, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, pokalbių suvestinės, specialisto išvada ir kiti šaltiniai, pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė apelianto padarytos veikos tiek objektyviuosius požymius, tiek subjektyviuosius požymius – suvokimą apie neteisėtą narkotinės medžiagos pardavimą ir norėjimą taip veikti. Šioje byloje esančių faktinių duomenų pakako A. V. kaltei nustatyti. Jie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje dalis įrodymų yra gauti LR Operatyvinės veiklos įstatymo numatyta tvarka atlikus operatyvinius veiksmus, kurių atlikimo sąlygos ir rezultatai užfiksuoti šių veiksmų atlikimo protokoluose bei prieduose. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymais gali būti pripažinti duomenys gauti ne vien tik taikant BPK, bet ir duomenys surinkti atliekant kituose įstatymuose numatytus veiksmus. Iš bylos medžiagos – 2009-08-13 teikimo dėl NVIM panaudojimo, teisme apklaustų liudytojų – policijos pareigūnų I. L. ir T. G. parodymų matyti, kad policijos pareigūnai turėjo operatyvinės informacijos apie A. V. galimai vykdomą neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, todėl įgaliotas prokuroras sankcionavo NVIM taikymą. Pagal 2009-08-13 teikimą buvo numatyta, kad NVIM asmuo susitiks su A. V. ar kitais galimai vykdomos nusikalstamos veikos bendrininkais ir gavęs pasiūlymą pirkti narkotines ar psichotropines medžiagas sutiks jas įsigyti, tikslu nustatyti visus šios vykdomos nusikalstamos veikos bendrininkus ar kitas galimai vykdomas nusikalstamas veikas. Atlikus modelyje numatytus veiksmus ir pasitvirtinus operatyvinei informacijai, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kaip matyti iš NVIM atlikusio liudytojo T. G. parodymų, viso proceso metu jis nuosekliai ir detaliai nurodė visas operatyvinio bei ikiteisminio tyrimų dėl A. V. inkriminuotų veiksmų atlikimo aplinkybes bei užfiksuotus rezultatus. Sutinkamai su jo parodymais bei juos patvirtinančiais kitais duomenimis – teikimu, liudytojo I. L. parodymais, operatyvinių veiksmų protokolu, visi minėtieji veiksmai atlikti būtent apelianto A. V. atžvilgiu ir pastarajam dalyvaujant. Liudytojas T. G. parodė, jog 2009-08-18 kaltinime nurodytoje vietoje buvo susitikęs bei betarpiškai bendravo su tuo pačiu asmeniu – A. V., ir jų bendravimo tema buvo narkotinės medžiagos. Netikėti tiesioginio liudytojo parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, nėra pagrindo. Nors A. V. teisme teigė, jog 2009-08-18 nebuvo susitikęs su NVIM asmeniu ir, kad to tariamo susitikimo metu įrašytame pokalbyje yra ne jo (A. V.) balsas, tokie jo parodymai kitų byloje esančių įrodymų visumos kontekste vertinami kritiškai, nes jie paneigti ir nepatvirtinti jokiais kitais objektyviais duomenimis. Tai, kad nėra patvirtinta, jog tame garso įraše yra užfiksuotas A. V. balsas, nepaneigia, kad ginčijamame garso įraše užfiksuotas pokalbis su A. V.. Asmens neidentifikavimas pagal balsą nepašalina galimybės tą pačią aplinkybę įrodinėti kitomis priemonėmis – šiuo atveju liudytojų T. G. ir I. L. parodymais, taip pat pačiu apelianto asmenybę atskleidžiančiu vaizdo įrašu. Kaip jau minėta anksčiau, netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo. Todėl nurodytų įrodymų visuma nekelia abejonių, jog 2009-08-18 kaltinime nurodytoje vietoje NVIM asmuo – liudytojas T. G., veikdamas pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį buvo susitikęs su A. V. ir narkotinę priemonę įgijo būtent iš nuteistojo A. V.. Taigi liudytojų I. L. ir T. G. parodymais, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu (su prie jo esančiais priedais), specialisto išvada nustatyta, kad A. V. asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, pardavė narkotinę medžiagą – 0,91 g kanapių ir jų dalių.

Skundo teiginiai dėl narkotinės medžiagos įsigijimo asmeniniam vartojimui ir jos neplatinimo atmestini kaip nepagrįsti, jie išvados dėl apelianto kaltės 2009-08-18 neteisėtai pardavus 0,91 g kanapių ir jų dalių nekeičia, be to, byloje esantys duomenys (1 t., 162, 167 b.l.) nepatvirtina jį vartojant narkotines medžiagas.

Skunde, nors ir kategoriškai neigiant kaltę dėl 2009-08-18 nusikaltimo padarymo, keliama versija neva apeliantas A. V. buvo išprovokuotas nusikalsti. Tačiau tokie teiginiai nepagrįsti, todėl atmetami.

Kiekvienoje byloje, kurioje buvo taikomi nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai (toliau – NVIV), būtina kruopščiai ištirti, ar tokio pobūdžio veiksmai taikyti teisėtai. NVIV gali būti taikomi tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų, kadangi tik tokiu atveju yra pagrindas daryti išvadą apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą. Operatyvinės veiklos subjektams draudžiama provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas. Pagal OVĮ 6 straipsnio 5 dalį provokacija - tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Pagal teismų praktiką provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikalstamą veiką, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog atskleidžiant nuteistojo A. V. 2009-08-18 nusikaltimą, operatyvinės veiklos subjektas veikė kaip provokatorius. Kaip jau minėta aukščiau, iš teikimo dėl NVIM panaudojimo turinio bei policijos pareigūnų I. L., T. G. parodymų matyti, kad policijos pareigūnai turėjo operatyvinės informacijos apie A. V. galimai vykdomą sunkų nusikaltimą – neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, todėl įgaliotas prokuroras sankcionavo NVIM taikymą. Byloje esantys duomenys rodo, kad pagal NVIM veikęs policijos pareigūnas T. G. visus veiksmus atliko pagal 2009-08-13 teikimą ir tik atlikus modelyje numatytus veiksmus bei pasitvirtinus operatyvinei informacijai, pradėtas ikiteisminis tyrimas A. V. atžvilgiu. Iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad NVIM dalyvis A. V. aktyviais veiksmais būtų raginęs gauti, o po to jam parduoti narkotines medžiagas, taip pat būtų įkalbinėjęs nuteistąjį parduoti narkotinių medžiagų, šiam nesutikus to daryti. Kaip matyti iš T. G. parodymų bei operatyvinių veiksmų protokolo, NVIM dalyviui T. G. 2009-08-18 telefonu paskambinus A. V., pastarasis neklausdamas tikslo iš karto sutiko susitikti ir į susitikimą su jam paskambinusiu NVIM dalyviu atsivežė supakuotos narkotinės medžiagos. A. V. susitikimo pradžioje iš karto NVIM dalyvio paklausė, kokio kiekio jam reikia, patvirtino, kad viena pakuotė kainuoja 40 Lt, yra tinkamos kokybės ir, NVIM neįvardinant prekės pavadinimo, padavė šiam narkotinės medžiagos. Taigi A. V. pats nusprendė elgtis nusikalstamai, t. y. parduoti narkotines medžiagas, ir taip įtraukė NVIM dalyvį į nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad NVIM dalyvis tik atliko telefoninį skambutį A. V. bei atvyko į susitikimo vietą, kur apsiribojo iš esmės pasyviu A. V. rengiamos daryti nusikalstamos veiklos tyrimu ir nedarė tokio poveikio, kuris skatintų veikos padarymą. T. G. jokiais veiksmais neskatino ir tik prisijungė prie daromos nusikalstamos veikos. NVIM taikymas nevaržė A. V. pasirinkimo laisvės, nes nuteistasis, užuot pardavęs narkotines medžiagas, galėjo pasirinkti kitą teisėtą elgesio variantą: atsisakyti daryti nusikalstamą veiką ar kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir pranešti apie kurstymą padaryti nusikalstamą veiką, bet to nepadarė. Taigi A. V. veiksmai atskleidžia dar iki sandorio buvusį jo aiškų suvokimą apie jam skambinusiojo asmens tikslą bei pasiryžimą be įkalbinėjimų skambinusiajam parduoti platinimui paruoštą turimą narkotinę medžiagą. Minėto 2009-08-18 telefoninio pokalbio ir pokalbio susitikimo metu turinio analizė, priešingai apelianto subjektyviems teiginiams, leidžia daryti išvadą, kad jokių provokavimo požymių, kurie apribotų A. V. elgesio variantus, šiame pokalbyje nėra, pokalbis vyko tarp asmenų, iš kurių A. V. norėjo parduoti, o T. G. pirkti narkotines medžiagas. Taigi apeliantas A. V. nebuvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką. Esant šioms aplinkybėms, kolegija laiko, kad NVIM A. V. buvo pritaikytas teisėtai, o jo naudojimo metu gauti duomenys pagrįstai pripažinti įrodymais, patvirtinančiais A. V. dalyvavimą padarant BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Toliau pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad A. V. inkriminuotas 2009-08-18 nusikaltimas – neteisėtas narkotinės medžiagos pardavimas – buvo padarytas veikiant pagal nustatyta tvarka patvirtintą NVIM, dėl ko narkotinė medžiaga pagal paskirtį negalėjo būti panaudota ir A. V. veiksmai realios žalos žmonių sveikatai bei visuomenės saugumui negalėjo padaryti, sutinkamai su teismų praktika laikytina, kad jo veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl perkvalifikuojama iš baigtos į pasikėsinimą. Kartu, taip pat atsižvelgiant ir į nuosprendžio dalies dėl neteisėto 0,91 g narkotinės medžiagos įgijimo ir gabenimo naikinimą, švelninama ir paskirta bausmė, nes skirdamas bausmę teismas, be kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų aplinkybių, atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo apimtį ir stadiją. Kitais pagrindais švelninti apeliantui A. V. bausmę, teisėjų kolegija neranda pagrindo, nes apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. 2 d., nepažeidė. Nors apeliantas charakterizuojamas teigiamai, 2009-08-18 padarytasis A. V. nusikaltimas yra tyčinis sunkus, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių jo veiksmuose nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas visiškai pagrįstai parinko ir paskyrė A. V. bausmės rūšį – laisvės atėmimą, mažesnį nei sankcijoje numatytas jos vidurkis. Tokią bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga, nėra pagrindo.

Nuteistasis teigia manantis, kad yra pagrindas taikyti jam BK 54 str. 3 d. nuostatas ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šios teisės normos taikymas yra teismo prerogatyva, o ne pareiga. Nagrinėjamu atveju, teismas vertindamas byloje esančių aplinkybių visumą mano nesant pagrindo BK 54 str. 3 d. taikymui A. V. atžvilgiu.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisę į nešališką teismą. Šie teiginiai nepagrįsti, todėl atmetami. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo teigti, jog bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pažeista Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą. Šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą turėjo išankstinę nuomonę dėl apelianto A. V. kaltės, byloje nėra. Duomenų, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, byloje taip pat nėra. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas apelianto ar jo gynėjo teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su prokuroru leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliantui nepalankus įrodymų vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimas nereiškia, kad buvo pažeista teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. V. nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. už neteisėtą narkotinės medžiagos – 0,91 g kanapių ir jų dalių įgijimą 2009 metais, tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto šaltinio ir neteisėtą jos gabenimą nenustatytu būdu.

A. V. 2009 m. rugpjūčio 18 d. įvykdytą nusikalstamą veiką kvalifikuotą pagal BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d., ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.

A. V. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 260 str. 1 d. (2009-09-02 veika) paskirta ketverių metų laisvė atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir paskirti A. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams dviems mėnesiams.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.