Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, kaltinamajam V. P., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiajam L. P., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. kaltinamas tuo, kad 2016-07-19, apie 19.50 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia mažiausiai du kartus kumščiu sudavė lovoje gulinčiam tėvui L. P. į įvairias kūno vietas ir suėmęs už sprando ištraukė jį iš lovos, bei vydamas iš namų stipriai abiem rankomis iš priekio pastūmė nukentėjusįjį L. P. į pečius, dėl ko pastarasis nugriuvo verandoje ant nugaros ir susižalojo galvą, tokiais savo veiksmais padarė muštinę žaizdą pakaušio dešinėje ir sukėlė savo šeimos nariui L. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis V. P. teismo posėdžio metu pripažino vartojęs fizinį smurtą prieš savo tėvą L. P. ir taip padaręs jam nežymų sveikatos sutrikdymą, gailisi dėl savo poelgio, nukentėjusiojo atsiprašė.

Nukentėjusysis L. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. P. atleido, civilinio ieškinio nereiškia.

Kaltinamajam V. P. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. P. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 str. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

- įtariamuoju apklaustas V. P. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuotos veikos padarymo prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2016-07-19 tėvas L. P. grįžo iš kaimo į namus girtas ir virtuvėje jam priekaištavo. Jiedu tarpusavyje susipyko ir jis vieną kartą stipriai iš priekio abejomis rankomis pastūmė tėvą į abu pečius, tėvas griuvo ant nugaros į verandą. Tai vyko apie 19.50 val. namuose (duomenys neskelbtini). Pastūmus tėvą, jis atsitrenkė galva į medinę plokštę, kuri buvo uždėta ant vonios, ir prasiskėlė galvą. Kai jis kėlėsi, matė, kad bėgo kraujas. Tuomet tėvas iš karto išėjo pas kaimynus. Įvykio metu jis buvo girtas, gėrė alų, tačiau nedaug. Tėvui smūgių kumščiais nesudavė, iš lovos nekėlė. (b. l. 75-76);

- nukentėjusiojo L. P. parodymais, kad 2016-07-19, apie 19.50 val., namuose jis gulėjo lovoje ir miegojo. Į namus grįžo girtas sūnus V. ir stvėrė jį iš lovos, kokius du ar tris kartus sudavė kumščiais į nugaros sritį, po to, stipriai pastūmė į lauką pro duris. Buvo sugriebęs už sprando, sudavė į sprandą. Kai sūnus jį pastūmė, verandoje griuvo ant nugaros. Išsigandęs iš karto atsikėlė ir pamatė, kad kraujuoja jo galva, skaudėjo pakaušį. Jis iš karto nubėgo pas kaimynus, kurie iškvietė policiją ir medicinos pagalbą. (b. l. 19-21);

- liudytojo R. S. parodymais, kad 2016-07-19, apie 19.30 val., kartu su žmona E. S. jis buvo namuose. Po kiek laiko, per virtuvės langą pamatė kaimynų sklype vaikštantį neblaivų kaimyną V. P., kuris artinosi prie kieme buvusio savo tėvo L. P.. L. P. tuo metu ėjo link jų namų. L. buvo labai išblyškęs, rankos buvo kruvinos, todėl jis išėjo į lauką. Priėjus L., jis pamatė, kad pastarojo galva kraujuoja, pakaušis buvo praskeltas. L. pasakė, kad sūnus su kažkuo trenkė į galvą, jam gulint lovoje. Su kuo trenkė – nematė. L. prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Tuo metu V., būdamas savo sklype, šaukė, kad policijos nekviestų, nes L. pats nukrito. Tuo metu į lauką išėjo jo žmona. Jis pasiėmė telefoną ir iškvietė policiją. Iškvietus pagalbą, išėjo į kiemą, kur ant laiptų sėdėjo kaimynas L. ir kalbėjosi su jo žmona. Atvykus pareigūnams, V. buvo patalpintas į tarnybinį automobilį. Tarnybiniame automobilyje V. rodė nepadorius gestus. Atvykę medikai L. suteikė pirmąją pagalbą ir išsivežė į LSMUL KK. V. P. nuolat vartoja alkoholį, elgiasi agresyviai tiek su savo motina B., tiek ir su savo tėvu L.. Elgiasi neadekvačiai, yra priklausomas nuo alkoholio. Paskutiniu laikotarpiualkoholį gėrė dvi savaites, kiekvieną dieną. (b. l. 25-26);

- liudytojos E. S. parodymais, kad 2016-07-19, apie 19.30 val., kartu su vyru R. S. ji buvo namuose. Būdama antrame aukšte išgirdo lojant šunį ir vyriškus balsus kieme, o pažiūrėjusi pro langą pamatė savo vyrą su kažkuo besikalbantį. Išėjusi į lauką ji pamatė ant laiptų sėdintį kaimyną L. P., kurio galva buvo kruvina, galvoje matėsi žaizda. L. P. nurodė, kad girtas sūnus jį sumušė namuose, tačiau konkrečiau L. nieko negalėjo papasakoti. Vyras nuėjo pasiimti telefono ir kviesti pagalbą, o ji nuėjusi prie kaimynų sklypo pamatė išeinantį V. P., kuris svirinėjo, atrodė neblaivus, sakė, kad policijos nebijo, nes nieko neįvyko – L. P. pats namuose nukrito. V. P. nuolat vartoja alkoholį, elgiasi agresyviai tiek su savo motina B., tiek ir su savo tėvu L.. Paskutines dvi savaites alkoholį vartojo kasdien, garsiai leisdavo muziką, būdamas kieme plūdosi necenzūriniais žodžiais (b. l. 28-30);

- tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nustatyta nukentėjusiajam L. P. iš pakaušio kraujuojanti žaizda. (b. l. 1-2);

- apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-14);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1867/2016(02), kurioje nurodyta, kad L. P. padaryta muštinė žaizda pakaušio dešinėje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 17);

- pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 1835, kuriuo 2016-07-19 21 val. V. P. nustatytas 4,47 promilių girtumas (b. l. 31).

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad V. P. 2016-07-19, apie 19.50 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia mažiausiai du kartus kumščiu sudavė tėvui L. P. į įvairias kūno vietas ir suėmęs už sprando bei vydamas iš namų stipriai abiem rankomis iš priekio pastūmė nukentėjusįjį L. P. į pečius, dėl ko pastarasis nugriuvo verandoje ant nugaros ir susižalojo galvą, tokiais savo veiksmais padarė muštinę žaizdą pakaušio dešinėje ir sukėlė savo šeimos nariui L. P. nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Dėl bausmės.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. P. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį - jis padarė nesunkią nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – neteistas (2015-05-14 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 38 str. pagrindais, pagal BK 140 str. 2 d.) (b. l. 42-43), baustas administracine tvarka (b. l. 40), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus bei Marių sektoriaus stacionaruose nesigydė, konsultacijų kabinetuose nesilankė (b. l. 48, 50), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 49), nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, bei atsižvelgiant į BK 55 str. nuostatas, darytina išvada, kad V. P. bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę skiriant įpareigojimus, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., nuoširdžiai dėl to gailėjosi, jo padaryta nusikalstama veika nesunki, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, neteistas, todėl V. P. skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, V. P. išbūtas laikiname sulaikyme.

Daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje V. P. antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė Ramutė Budrytė.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto V. P.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant V. P. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaityti V. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-07-19 iki 2016-07-21 (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 42 str. 6 d., 67 str., 72² str. pagrindu, V. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš V. P. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.