Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Augustinas Mitkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-20-282/2008

2008 m. sausio 24 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 178 str. 2 d. už 2006-11-23 automobilio vagystę laisvės atėmimu 3 metams ir 3 mėnesiams;pagal BK 178 str. 2 d. už 2006-12-19 automobilio vagystę laisvės atėmimu 3 metams ir 1 mėnesiui;pagal BK 187 str. 3 d. už 2006-11-23 automobilio sugadinimą areštu 30 parų.

Pagal BK 63 str. 1, 4, 5 d. bausmės paskirtos už nusikaltimus iš dalies sudėtos ir gauta bausme apimta bausmė paskirta už baudžiamąjį nusižengimą ir G. B. paskirtas laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams, po to prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2007-04-11 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis ir galutinė bausmė G. B. paskirta – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2006-12-31 iki 2007-07-12.

Iš G. B. ir iš A. Č. solidariai priteisti civiliniai ieškiniai – A. G. priteisti 720 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ priteisti 10799,20 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas A. Č., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. nuteistas už tai, kad sunkinančiomis aplinkybėmis, bendrininkų grupėje su A. Č., nuo 2006 m. lapkričio 22 d. 22 val. iki 2006 m. lapkričio 23 d. 3 val. 40 min., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, ,,duomenys neskelbtini“ kaime, Radviliškio rajone, iš L. G. gyvenamojo namo kiemo slapta pagrobė svetimą, žemės ūkio bendrovei ,,duomenys neskelbtini“ priklausantį, turtą – automobilį ,,Volkswagen Multivan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 10 735 Lt vertės, ir jame buvusius daiktus: ŽŪB ,,duomenys neskelbtini“ priklausančius bevertį draudimo polisą, 4 žemės ūkio technikos guolius, kurio vieno vertė 8 Lt, bendros 32 Lt vertės, klijus ,,Moment“ 1 Lt vertės, rinkinį kameroms klijuoti 17.20 Lt vertės, bevertę magnetolą, 1 porą darbinių pirštinių 7 Lt vertės, L. G. priklausančias dvi garso kasetes, kurios vienos vertė 10 Lt, bendros 20 Lt vertės, plaktuką 10 Lt vertės, komplektą veržlinių raktų 16 Lt vertės bei G. D. priklausantį 15 Lt vertės plombavimo įrenginį su dėklu – tuo padarydami žemės ūkio bendrovei ,,duomenys neskelbtini“ 10 799.20 Lt turtinę žalą, nukentėjusiajam L. G. padarydami 46 Lt turtinę žalą ir nukentėjusiajam G. D. padarydami 15 Lt turtinę žalą.

Be to, G. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 19 d. 20 val. iki 2006 m. gruodžio 21 d. 15 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, veikdamas bendrininkų grupėje su A. Č., ,,duomenys neskelbtini“ kaime, Radviliškio rajone, iš V. M. gyvenamojo namo kiemo pagrobė nukentėjusiajam A. G. priklausantį turtą – automobilį ,,BMW 520", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 8000 Lt vertės, ir jame buvusius daiktus: automagnetolą „Sony" su CD grotuvu 300 Lt vertės, avarinį žibintą 50 Lt vertės, raktų komplektą 150 Lt vertės, chemines valymo priemones 40 Lt vertės, 15 litrų kuro 40,50 Lt vertės ir tuo padarydamas nukentėjusiajam A. G. 8580,50 Lt turtinę žalą.

Be to, G. B. nuteistas už tai, kad jis toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, sunkinančiomis aplinkybėmis, bendrininkų grupėje su A. Č., tyčia sugadino svetimą turtą – nukentėjusiajam A. G. priklausantį automobilį ,,BMW 520", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) t. y., išlaužė ir taip nepataisomai sugadino vairuotojo durelių spynelę 80 Lt vertės ir automobilio užvedimo spynelę 100 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam 180 Lt turtinę žalą.

Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad vagystė buvo įvykdyta 2006-12-19, o jis buvo sulaikytas 2006-12-31 ir tą dieną, pagal policijos pareigūno A. B. tvirtinimą, jis matė juos su A. Č. tame automobilyje, tačiau, apelianto teigimu, ir tai neįrodo, jog jis dalyvavo pavagiant automobilį, to neįrodo ir odorologinės ekspertizės rezultatai, kuomet buvo nustatyta, jog rastas jo kvapas automobilyje, nes šių duomenų patikrinti negalima, todėl išlieka suklydimo galimybė, o atlikus kitą ekspertizę – automobilyje nebuvo rasta mikrodalelių nuo jo rūbų.

Be to skunde nurodyta, kad teismas subendrindamas paskirtas bausmes su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007-04-11 nuosprendžiu, neįskaitė į bausmės laiką pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį atliktos bausmės ir suėmime išbūto laiko.

Nuteistasis G. B. ir jo gynėja prašo tenkinti apeliacinį skundą.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Teismas pagrįstai pripažino G. B. kaltu ir nuteisė pagal BK 178 str. 2 d. už du nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 187 str. 3 d.

G. B. apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės bei pateikti argumentai nepaneigia jo kaltės dėl automobilių vagystės ir turto sugadinimo.

Nuteistasis savo poziciją argumentuoja tuo, kad teismas, pripažindamas jį kaltu, rėmėsi vien kito nuteistojo A. Č. nenuosekliais, nevienodais ir prieštaringais parodymais, kurie, G. B. teigimu, buvo išgauti neteisėtais būdais – naudojant smurtą prieš A. Č., apklausiant jį nedalyvaujant advokatui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. Č. viso baudžiamojo proceso metu kelis kartus keitė savo parodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs šių parodymų visumą, pagrįstai rėmėsi A. Č. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnams (t. 4; b. l. 14-16; 20-21; 23-24; 30-31; 38-42), ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 4; b. l. 27-29), nes minėti A. Č. parodymai kartu su kitais bylos duomenimis sudaro bendrą įrodomąją medžiagą, o kitus A. Č. parodymus atmetė kaip nelogiškus, nepatvirtintus kitais bylos duomenimis.

Ta aplinkybė, kad A. Č. ne visais atvejais buvo apklausiamas dalyvaujant gynėjui nėra pagrindas teigti, kad A. Č. parodymai, kaip įrodomoji medžiaga, buvo gauti neteisėtais būdais – tai yra pažeidžiant Baudžiamojo proceso įstatymo normas. A. Č. buvo apklausiamas 2007-01-11 nedalyvaujant gynėjui, tačiau jis pats pareiškė, kad gynėjas jam nereikalingas – tai patvirtina surašytas protokolas (t. 4; b. l. 13). Kitus parodymus, kurie dėl esminių aplinkybių yra vienodi ir kuriais rėmėsi apylinkės teismas, A. Č. davė dalyvaujant gynėjui, todėl apelianto teiginiai, kad teismas rėmėsi vien A. Č. parodymais duotais nedalyvaujant gynėjui, kuomet jis buvo verčiamas duoti parodymus ir naudojamas smurtas – nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis, nes ir nedalyvaujant gynėjui 2007-01-08 jis davė kitokius parodymus (t. 4; b. l. 11-12), o vėliau ne sykį, dalyvaujant gynėjui, tvirtino savo parodymus duotus 2007-01-11 (t. 4; b. l. 20-21; 23-24; 30-31). Be to pats A. Č. teisiamojo posėdžio metu nevienodai aiškino, dėl ko keičia savo parodymus – pradžioje teikdamas, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo mušamas, spardomas Šiaulių kriminalistų (t. 5; b. l. 152), vėliau nurodė, kad smurtas prieš jį naudojamas nebuvo (t. 5; b. l. 157).

Apeliaciniame skunde G. B. taip pat teigia, kad liudytojų E. R. ir V. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, teismas negalėjo remtis, kadangi jie buvo gauti neteisėtais būdais – pirma jiems pareiškiant įtarimus, o po to išgaunant prisipažinimus. Tokius savo teiginius apeliantas grindžia liudytojo L. G. parodymais, kurių, pasak G. B., teismas nuosprendyje nevertino. Pirmiausia pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje yra išdėstyti liudytojo L. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu (t. 5; b. l. 172), todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas vertino L. G. parodymus. Liudytojas L. G. teisiamojo posėdžio metu nepareiškė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras prieš jį būtų naudoję neteisėtus veiksmus, jis nenurodė jokios priežasties, dėl ko keitė savo parodymus (t. 5; b. l. 156), todėl apelianto versija apie neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmus liudytojų atžvilgiu – nepagrįsta.

Iš bylos duomenų matyti, kad liudytojams E. R. ir V. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti įtarimai, jie buvo laikinai sulaikyti (BPK 140 str.) ir davė parodymus dėl pareikštų įtarimų, tačiau vėliau, 2007-02-28, ikiteisminis tyrimas jų atžvilgiu buvo nutrauktas (t. 1; b. l. 7-8), ir jie apklausti liudytojais. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia įtariamuoju buvusio asmens, jei įtarimai nepasitvirtina, apklausti liudytoju ir jo parodymais remtis.

Minėtų liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant juos įtariamaisiais, dalyvaujant gynėjui (t. 1; 203-204; t. 2; b. l. 18-19), o vėliau liudytojais (t. 1; b. l. 216-217; t. 2; b. l. 50-52), įspėjus dėl atsakomybės pagal BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, dėl esminių aplinkybių buvo vienodi. Nėra pagrindo manyti, kad liudytojų E. R. ir V. Š. parodymus galėjo įtakoti apelianto skunde minimos aplinkybės, kadangi ir teisiamojo posėdžio metu jie parodė apie tokias pat esmines aplinkybes ir patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaip teisingus (t. 5; b. l. 67-68). Liudytojų E. R. ir V. Š. parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šių liudytojų parodymais.

Dėl automobilio ,,Volkswagen Multivan“ vagystės

Nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde nurodė, kad be A. Č. nevienodų parodymų ikiteisminio tyrimo metu daugiau nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad jis dalyvavo ŽŪB ,,duomenys neskelbtini“ priklausančio automobilio vagystėje. Tokį apelianto teiginį paneigia byloje surinkti ir skundžiamame nuosprendyje išdėstyti įrodymai.

Nuteistasis A. Č. kelis kartus ikiteisminio tyrimo metu, detaliai nupasakodamas vagystės aplinkybes, parodė, kad automobilį ,,VW Multivan“ iš ,,duomenys neskelbtini“ kaimo pavogė kartu su G. B., po to laikė jį iš liudytojo L. G. išsinuomotame garaže, o vėliau nuvarė pavogtą automobilį link ,,duomenys neskelbtini“ ir pardavė nepažįstamiems jaunuoliams. A. Č. taip pat parodė, kad su G. B. ir jo pusbroliu V. Š. prieš vagystę automobiliu ,,VW Golf“ buvo nuvykę į ,,duomenys neskelbtini“ kaimą, kur vietinis gyventojas E. R., su kuriuo buvo susitaręs G. B., parodė kiemą, kuriame buvo laikomas autobusiukas ,,VW Multivan“, kurį tą patį ar kitą vakarą su G. B. išsistūmė iš kiemo ir nuvarė į Šeduvoje išsinuomotą garažą. Savo parodymus, dalyvaujant gynėjui, A. Č. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 4; b. l. 38-42).

Tokius A. Č. parodymus patvirtino liudytojas V. Š., kuris G. B. prašymu vežė jį ir A. Č. į ,,duomenys neskelbtini“ kaimą (t. 5; b. l. 68), liudytojas E. R. patvirtino, kad G. B. domėjosi bendrovei priklausančiu autobusiuku, kad buvo nuvažiavę į tą kiemą, kur stovėjo autobusiukas, kuris vėliau buvo pavogtas (t. 1; b. l. 216-217), (t. 5; b. l. 67), įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina tą aplinkybę, kad iš kiemo autobusiukas buvo išstumtas, kaip ir nurodė A. Č. (t. 1; b. l. 37-40), kratos protokolas (t. 1; b. l. 85-90) ir daiktų parodymo atpažinti protokolai (t. 1; b. l. 71-74) patvirtina tai, jog L. G. išnuomotame garaže, kur po vagystės buvo laikomas autobusiukas, buvo rasti daiktai pavogti kartu su ŽŪB ,,duomenys neskelbtini“ priklausančiu automobiliu ,,VW Multivan“.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2006-11-22 nuo 22:42 val. iki 2006-11-23 2:13 val., tai yra automobilio ,,VW Multivan“ vagystės dieną, G. B. ir A. Č. naudojami mobilaus ryšio telefonai buvo telekomunikacijų operatoriaus bokšto, į kurio veikimo zoną patenka ir ,,duomenys neskelbtini“ kaimas, iš kur buvo pavogtas automobilis, veikimo zonoje (t. 1; b. l. 96; 113-114; 124-126); (t. 5; b. l. 131; 132).

Aptarti ir skundžiamame nuosprendyje išdėstyti įrodymai dėl esminių aplinkybių patvirtina nuteistojo A. Č. parodymus, kuriais pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Visi paminėti įrodymai yra gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, ir sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, kuri, kolegijos nuomone, nekelia abejonių dėl G. B. kaltės įvykdžius automobilio ,,VW Multivan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystę.

Dėl automobilio ,,BMW 520“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės ir svetimo turto sugadinimo

Nuteistasis G. B., neigdamas savo dalyvavimą pavagiant nukentėjusiajam A. G. priklausantį automobilį, nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir dėl automobilio ,,VW Multivan“ vagystės, o būtent, kad byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių prieštaringus ir nevienodus kito nuteistojo A. Č. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas.

Nuteistasis A. Č. ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio metu kelis kartus keitė savo parodymus. Iš pradžių, ikiteisminio tyrimo metu A. Č. neigė pavogęs automobilį ,,BMW 520“ (t. 4; b. l. 7-9; 11-12), o vėliau prisipažino kartu su G. B. pavogęs automobilį ,,BMW 520“, detaliai papasakojo vagystės aplinkybes (t. 4; b. l. 14-16), tokius pat parodymus davė ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 4; b. l. 27-29), apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų (t. 4; b. l. 30-31), savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 4; b. l. 43-47), o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu (t. 4; b. l. 34-36) ir teisiamojo posėdžio metu teigė, kad inkriminuojamas nusikalstamas veikas – A. G. priklausančio turto vagystę ir turto sugadinimą – padarė jis vienas (t. 5; b. l. 150-154).

Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vertino nuteistojo A. Č. parodymus duotus skirtingose baudžiamojo proceso stadijose ir argumentuotai rėmėsi A. Č. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui atliekant įtariamojo apklausą, nes pastaruosius parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nuteistasis A. Č. parodė, kad 2006-12-19 G. B. jam pasiūlė kartu pavogti automobilį. A. Č. sutikus, naktį, G. B. rodant kelią, abu nuėjo į ,,duomenys neskelbtini“ kaimą, kur iš namo kiemo pavogė baltos spalvos automobilį ,,BMW 520“ – G. B. atrakino automobilio dureles ir sėdo prie vairo, o jis išstūmė automobilį iš kiemo, vėliau kartu nuvarė automobilį į garažą Šeduvoje.

Teisus apeliantas teigdamas, kad liudytojos V. M. ir A. D. nematė, kas ir kaip pavogė automobilį ,,BMW 520“, tačiau minėtų liudytojų parodymai patvirtina keleta svarbių aplinkybių, o būtent nuteistojo A. Č. parodymus apie įvykdytos vagystės datą, apie tai, jog G. B. parodė vietą, kur buvo laikomas automobilis, nes pastarasis buvo atvykęs su močiute į V. M. kiemą prieš vagystę ir matė ten stovintį automobilį, kuris nuo kelio nesimatė, kas, tuo pačiu, paneigė vėlesnę A. Č. versiją, jog automobilį jis sugalvojo pavogti vienas, pamatęs jį važiuodamas keliu (t. 5; 68-69; t. 2; 119-121).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006-12-19 23 val. 58 min. ir 2006-12-20 0 val. 22 min., 0 val. 24 min. (t. 3; 45-47) G. B. ir A. Č. bendravo savo mobilaus ryšio telefonais, paskambindami vienas kitam. Apelianto aiškinimas, kad savo telefoną buvo davęs naudotis A. Č. nelogiškas, nes A. Č. neskambintų pats sau iš vieno telefono į kitą jei naudotųsi jais abiem.

Kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog vien ta aplinkybė, kad jo naudojamas mobilaus ryšio telefonas įvykio dieną buvo ,,duomenys neskelbtini“ kaimo veikimo zonoje, pati savaime nieko neįrodo, tačiau pažymi, kad teismas vertina ne pavienes bylos aplinkybes, o aplinkybių visetą. Konkrečioje byloje, minėta aplinkybė sutampa su kitais surinktais įrodymais ir sudaro vieningą G. B. kaltės įrodomąją medžiagą.

Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad policijos pareigūnų – liudytojų A. B. ir E. S. parodymai yra prieštaringi, nes abu liudytojai matydami tą patį faktą ir tokiomis pat aplinkybėmis, parodė skirtingai – A. B. atpažino nubėgantį jį patį ir A. Č., o E. S. neatpažino.

Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. Č. ir G. B., kuriuos gerai žinojo, atpažino pravažiuojant jiems vogtu automobiliu ,,BMW 520” pro šalį ir tada ėmė sekti iš paskos (t. 5; b. l. 69-70). Tokius A. B. parodymus patvirtino liudytojas E. S., parodydamas, kad A. B. jam pasakė, jog vogtu automobiliu ,,BMW 520“ pravažiavo jam žinomi asmenys (t. 5; b. l. 70-71). Liudytojas E. S. taip pat patvirtino, kad persekiodami pavogtą automobilį ,,BMW 520“ iš akių jo nebuvo pametę, todėl logiška, kad sustojus iš jo galėjo išlipti tik tie asmenys, kuriuos pastebėjo liudytojas A. B., apie ką, jau tą pačią dieną, 2006-12-30, jis surašė tarnybinį pranešimą (t. 2; b. l. 134). Tai, kad liudytojas E. S. neatpažino G. B. ir A. Č. – taip pat logiška, juk jis ir neteigė, kad juos būtų pažinojęs ankščiau.

Tokiu būdu, liudytojų A. B. ir E. S. parodymai, kolegijos nuomone, tik papildo vieni kitus, sutampa dėl visų esminių aplinkybių, todėl nėra pagrindo jais abejoti.

Tai, kad G. B. kartu su A. Č. 2006-12-30 važiavo vogtu automobiliu ,,BMW 520“ patvirtina ir kiti bylos duomenys, o būtent: iš telekomunikacijų operatorių gauta informacija apie tai, kad G. B. naudojami telefonai 2006-12-30 iš pradžių buvo telekomunikacijų bokšto Šeduvoje veikimo zonoje, vėliau kelio Šeduva-Kėdainiai-Jonava veikimo zonoje, kur 78,4 km buvo paliktas pavogtas automobilis, o dar vėliau Bučiūnų miške (t. 5; b. l. 131), esančiame prie kelio Šeduva-Kėdainiai-Jonava, netoli Baisogalos (t. 3; b. l. 48-51).

Ta aplinkybė, kad G. B. telefonu 2006-12-30 vėl naudojosi A. Č., nepagrįsta, nes ir 2006-12-30 jiedu bendravo vienas kitam skambindami ir net, būdami skirtingose vietose, siusdami SMS žinutes, o be to, iš bylos medžiagos matyti, kad G. B. naudojosi dviem telefonais ir tas telefonas, kuriuo G. B. bendravo su A. Č., 2006-12-30 asmens kratos metu buvo išimtas būtent iš G. B. (t. 1; b. l. 96).

Kad 2006-12-20 – 2006-12-23, 2006-12-30 pats G. B., o ne A. Č. naudojosi ir kitu G. B. mobilaus ryšio telefonu, patvirtina liudytojo E. O. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (t. 3; b. l. 41-42) ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pirmiausia pažymėtina, kad E. O. nurodė, jog nepažįsta A. Č., o G. B. pažįsta ir jis jam yra siūlęs pirkti automobilį. Iš to seka išvada, kad E. O. neskambino A. Č., o A. Č. jam, nes jie vienas kito nepažįsta. Nors liudytojas E. O. apklausų metu teigė neprisimenantis ar negalintis paaiškinti kai kurių aplinkybių, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojo E. O. telekomunikacijų tinklais perduodama informacija 2006-12-20 – 2006-12-30 buvo kontroliuojama (t. 3; b. l. 53) ir iš užfiksuotų pokalbių yra aišku, kad po automobilio ,,BMW 520“ vagystės, 2006-12-20 – 23 d. G. B. skambino minėtam liudytojui ir siūlė pirkti baltos spalvos automobilį ,,BMW 520“, o 2006-12-30 sutarė, kad tą automobilį iki 19 val. atvarys (t. 3; b. l. 54-56). Tuo metu, kada E. O. skambino G. B. – 2006-12-30 16 val. 47 min., pastarasis jam pasakė, kad jau yra išvykęs, ir už pusvalandžio bus. Tokį G. B. pasakymą patvirtina G. B. mobilaus telefono, kurį jis naudojo pokalbiams su E. O., veikimo vieta – tuo metu jis buvo kelyje Šeduva-Kėdainiai-Jonava – tai yra išvykęs iš Šeduvos (t. 3; b. l. 49).

Tai, kad atlikus mikrodalelių tyrimą, pavogtame automobilyje ,,BMW 520“ nebuvo rasta G. B. ir A. Č. pateiktų tyrimui rūbų pluoštų (t. 2; 170-174) nepaneigia odorologinio tyrimo rezultatų, kuomet buvo nustatyta, kad pavogtame automobilyje rasti G. B. ir A. Č. kvapai (t. 2; b. l. 159-162), todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs biologinio detektoriaus – šuns, ypatumą ir į kitus įrodymus, pagrįstai jais rėmėsi, priimdamas sprendimą.

Tokiu būdu, visuma aptartų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų, kolegijos nuomone, atskleidžia G. B. nusikalstamo veikimo, pavagiant A. G. priklausantį turtą, požymius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apeliantą kaltu dėl automobilio ,,BMW 520“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jame buvusio svetimo turto vagystės.

Kadangi vykdant vagystę buvo sugadintas ir svetimas, A. G. priklausantis, turtas, kurio vertė didesnė nei 1 MGL (125 Lt), tačiau neviršija 3 MGL (375 Lt) – pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. B. pripažino kaltu padarius ir baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 187 str. 3 d. dėl nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo.

Dėl bausmių ir bausmių subendrinimo

Savo skunde apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmes už inkriminuotas nusikalstamas veikas, bausmės skirtos nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir nėra aiškiai per griežtos, todėl švelninti nuteistajam G. B. paskirtas laisvės atėmimo ir arešto bausmių nėra teisinio pagrindo.

Baudžiamojo įstatymo 63 str. yra numatytos bausmių bendrinimo taisyklės, kai asmuo nuteisiamas už kelias nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pirmiausia iš dalies jas sudėjo, o po to taikė bausmių apėmimo būdą – jau subendrinta bausme apimdamas pagal BK 187 str. 3 d. paskirtą bausmę. Tokiu būdu apylinkės teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes BK 63 str. 6 d. numatyta, kad jei dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas pirmiausia taiko bausmių apėmimo, o po to sudėjimo ar dalinio sudėjimo būdus, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

BK 66 str. numatyta, kad į bausmės laiką turi būti įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė G. B. sulaikymo pradžią – 2006-12-31, nes byloje yra duomenys, jog apeliantas pagal BPK 140 str. buvo sulaikytas 2006-12-30 (t. 4; b. l. 75), tai buvo nurodyta ir kaltinamajame akte (t. 4; b. l. 209). Tokiu būdu apylinkės teismas neįskaitė vienos dienos. Teismas privalo įskaityti į paskirtą bausmę visas sulaikyme ir suėmime išbūtas dienas, todėl kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 66 str.), todėl nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 1 p.).

Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę bendrindamas su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme – pirmiausia – nenurodė paties baudžiamojo įstatymo – BK 63 str. 9 d., kuris numato bausmių bendrinimo taisykles, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikalstamą veiką, o svarbiausia – į paskirtą galutinę subendrintą bausmę neįskaitė pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. nuosprendį atliktos bausmės nuo 2006-06-12 iki 2006-07-13 ir nuo 2007-04-11 iki 2007-10-09, ką imperatyviai numato BK 63 str. 9 d. Dėl minėtos priežasties pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 63 str. 9 d.), todėl skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 1 p.).

Tokiu būdu skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje ir su kitu nuosprendžiu paskirta bausme bendrinamos iš naujo.

Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje suformuluotas kaltinimas, jog G. B. kartu su A. Č. nuo 2006-12-19 20 val. iki 2006-12-21 15 val. sugadino automobilį, tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. B. kaltu, nuteisė jį pagal BK 187 str. 3 d. už 2006-11-23 automobilio sugadinimą. Tokiu būdu, apylinkės teismas padarė techninę klaidą, nurodydamas neteisingą automobilio sugadinimo datą skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Padaryta techninė klaida neįtakojo skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau ištaisytina.

Dėl civilinio ieškinio

Neteisus apeliantas teikdamas, kad nukentėjusysis A. G. nepareiškė, kokius išgyvenimus ar nepatogumus patyrė dėl pagrobto turto. Nukentėjusysis A. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, pareiškė 2000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos (t. 2; b. l. 194-195), teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo pareiškimą ir parodė, kad automobilį įsigijo tais pačiais metais, kai jis buvo pavogtas, dėl pavogto automobilio pergyveno, neturėjo transporto priemonės ir dėl to patyrė nepatogumų, nes tuo metu jau nedirbo, reikėjo automobilio susisiekimui, teko samdyti mašinas, nes sunkus susisiekimas (t. 5; b. l. 155).

Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu, nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nurodė savo išgyvenimus, nepatogumus dėl pagrobto turto. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atsižvelgęs į nukentėjusiojo argumentus iš dalies tenkino nukentėjusiojo prašymą dėl neturtinės žalos. Kolegijos nuomone, nukentėjusiojo pateikti argumentai dėl neturtinės žalos yra pagrįsti ir logiški, priteistos neturtinės žalos suma atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl sprendžiama, kad neturtinės žalos priteisimas nukentėjusiajam iš kaltininkų – A. Č. ir G. B. yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 9 d. nuosprendį:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p. ,,a“ pp. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes – pagal BK 178 str. 2 d. (2006-12-19 automobilio vagystė) paskirtą laisvės atėmimą 3 metams ir 1 mėnesiui ir pagal BK 187 str. 3 d. paskirtą areštą 30 parų subendrinti apėmimo būdu ir prie šios bausmės iš dalies pridėti pagal BK 178 str. 2 d. (2006-11-23 automobilio vagystė) paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams ir 3 mėnesiams, ir G. B. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d. paskirtą subendrintą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2007 m. balandžio 11 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir G. B. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams.

Į G. B. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti: laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2006-12-30 iki 2007-07-12, pagal 2007 m. balandžio 11 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį iš dalies atliktą bausmę nuo 2006-06-12 iki 2006-07-13 ir nuo 2007-04-11 iki 2007-10-09.

Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ištaisyti techninę klaidą nurodant, kad G. B. pagal BK 187 str. 3 d. pripažintas kaltu ir nuteistas už 2006-12-19 automobilio sugadinimą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.