- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-16
- Bylos Nr.
- N-575-4479-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Audrius Bakaveckas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. sausio 22 d. nutarimo N. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnas 2008 m. lapkričio 8 d. N. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad N. D. 2008 m. lapkričio 8 d., 18.55 val., vairavo automobilį būdamas neblaivus (2,46 promilės), nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į apsauginius stulpelius. Įvykio metu sugadintas automobilis ir apsauginiai stulpeliai. Tuo N. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133 punktus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje.
II.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. sausio 22 d. nutarimu N. D. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 150 litų baudą; už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskyrė 2500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.
Teismas nurodė, kad N. D. kaltė įvykdžius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta byloje surinkta medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. E 857219 (b. l. 2), eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), įvykį betarpiškai mačiusio liudytojo patrulio G. V. parodymais, kuris nurodė, kad automobilį vairavo būtent N. D. , suklysti dėl vairuotojo negalėjo, nes įvykį matė aiškiai, kadangi nuo įvykio vietos stovėjo 20-30 metrų atstumu ir gerai įsidėmėjo asmenį, išlipusį iš vairuotojo vietos. Pažymėjo, kad liudytojo G. V. teisme duoti parodymai patvirtina tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kurios dėstomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti policijos pareigūno nurodytomis aplinkybėmis neturėjo pagrindo. Pabrėžė, kad N. D. aiškinimas, jog jis automobilio nevairavo, paneigtas patrulio G. V. parodymais bei tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis ir vertintinas kaip vienas iš pasirinktų gynybos būdų siekiant išvengti atsakomybės. Liudytojo R. V. parodymus teismas taip pat vertino kritiškai, kadangi N. D. yra jo draugas, suinteresuotas bylos baigtimi. N. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į padarytų pažeidimų pobūdį, taip pat į padidintą tokių pažeidimų pavojingumą ir didelį jų paplitimą, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad neteistas, nebaustas administracine tvarka.
III.
N. D. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nurodo, kad teismo nutarimas neatitinka ATPK 286, 280 ir 284 straipsnių reikalavimų. Paaiškina, kad vienintelis jo kaltės įrodymo šaltinis yra liudytojas G. V. , tačiau jo parodymais grįsti kaltės negalima, nes jo tarnybinio pranešimo turinys priešingas teisme duotiems parodymams. Atkreipia dėmesį, kad teismas klaidingai konstatuoja autoįvykio vietą – Kudirkos-Gedimino gatvių sankryžą, nors iš 2008 m. lapkričio 8 d. įvykio vietos schemos matyti, kad automobilio atsitrenkimo į stulpelius vieta užfiksuota ne šioje sankryžoje, o Kudirkos gatvėje, tik išvažiavus iš Aukų gatvės, iki Gedimino prospekto likus dar kokiems 10 metrų. Pažymėjo, kad surašydamas protokolą pareigūnas nesilaikė ATPK 252 straipsnio, nes neaišku, kada ir kuo vadovaudamasis, N. D. nurodė kaip vairuotoją, išvažiavusį iš kelio ir atsitrenkusį į apsauginius stulpelius, duodamas parodymus teisme pripažino, kad priėjo prie dviejų asmenų, jau išlipusių iš automobilio ir benueinančių nuo jo į minią prie Gedimino gatvės šviesoforo. Atkreipia dėmesį, kad G. V. pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 660 85.7, 85.13, 88.1 bei 88.2 punktus. Teismas nesilaikė ATPK 7 ir 256 straipsnių reikalavimų, nekreipė dėmesio, kad priimant sprendimą jokie įrodymai teismui neturi turėti iš anksto nustatytos galios. Teismas nenurodė, dėl kokių priežasčių atmetė N. D. paaiškinimus, nevertino autoįvykyje dalyvavusio ir jį sukėlusio R. V. parodymų.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad byloje pakanka objektyvių duomenų konstatuoti, jog N. D. pažeidė ATPK 127 straipsnio 3 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
N. D. nubaustas administracine nuobauda už teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, įtvirtinančioje atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, ir 127 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Iš bylos medžiagos matyti, kad N. D. veika turėjo būti kvalifikuojama pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir turėjo būti paskirta pagal tokią kvalifikaciją griežtesnė nuobauda. Tačiau administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Procesas turi vykti taip, kad būtų garantuotos administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytos teisės. Viena iš tokių asmens teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismo sprendimus. Dėl skundo padavimo jam negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Taigi, turi būti laikomasi šio principo. Priešingu atveju, vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas - reformatio in peius. Procese negali būti ir jokių staigmenų - teismo sprendime negali būti daromos sprendimą lemiančios išvados, apie kurių galimumą proceso dalyviams nebuvo žinoma. Taigi, tokiu būdu sprendimų priėmimas taptų nesuderinamas su reikalavimu, kad procesas vyktų teisingai (sąžiningai) bei reikalavimu užtikrinti teisę į gynybą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2857/09). Todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą teikia pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir vadovaujantis paminėtu reformatio in peius principu, N. D. veikos kvalifikacija nekeičiama.
Apeliantas nurodo, kad G. V. tarnybinio pranešimo turinys neatitinka jo duotų parodymų pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš 2009 m. sausio 19 d. teismo posėdžio protokolo nematyti, jog, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, pareigūnas būtų parodęs, kad patruliniu automobiliu pravažiavo Gedimino-Kudirkos gatvių sankryžą ir automobilį su įjungtais švyturėliais paliko Gedimino prospekte, už šviesoforo ir pėsčiųjų perėjos (b. l. 22-23), todėl šis apelianto teiginys, kuriuo bandoma įrodyti pareigūno parodymų prieštaringumą, atmestinas kaip nepagrįstas. Išanalizavus pareigūno paaiškinimus 2008 m. lapkričio 8 d. tarnybiniame pranešime, administracinio teisės pažeidimo protokolą, eismo įvykio vietos schemą, pareigūno parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad G. V. parodymai apylinkės teismo posėdyje buvo nuoseklūs, detalūs ir neprieštaraujantys jo tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėms.
Administracinio teisės pažeidimo protokole aprašant pažeidimo esmę nurodyta, kad pažeidimas padarytas Kudirkos gatvėje, policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime taip pat nurodo, kad automobilis važiavo Kudirkos gatve, tai patvirtina ir eismo įvykio schema, todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nutarime klaidingai nurodė eismo įvykio vietą (Kudirkos-Gedimino gatvių sankryža), tačiau kartu konstatuoja, kad šis teismo nutarimo netikslumas nėra esminis ir nedaro įtakos teisingo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimui.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 85 punkto 7, 13 papunkčiuose nustatyta, kad atvykus į autoavarijos vietą, būtina nustatyti transporto priemonių vairuotojus, asmenis, susijusius su autoavarija, ir liudytojus, surašyti tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyti visas autoavarijos aplinkybes, vairuotojų, nukentėjusiųjų, liudytojų duomenis, rastus daiktus ir pėdsakus, eismo, meteorologines sąlygas ir kt. Instrukcijos 88 punkto 1 ir 2 papunkčiuose įtvirtinta, kad įforminant autoavarijos, kurios metu buvo sugadintos (apgadintos) transporto priemonės, kroviniai, kelias, kelio statiniai arba kitoks turtas, dokumentus ir atvykus į jos vietą, be 85 punkte nurodytų veiksmų, būtina apklausti liudytojus autoavarijos vietoje bei paimti jų rašytinius paaiškinimus, o jeigu tokios galimybės nėra, užrašyti jų duomenis; sudaryti autoavarijos vietos schemą, nurodant mastelį. Jei autoavarijos vietoje tvarkingai sudaryti schemos neįmanoma, sudaromas schemos juodraštis, kuriame turi pasirašyti autoavarijos dalyviai. Atvykus į policijos įstaigos budėtojų padalinį pagal juodraštį nubraižoma schema, nurodant mastelį, kurioje taip pat turi pasirašyti autoavarijos dalyviai. Schemos juodraštis pridedamas prie autoavarijos medžiagos.
Apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnas pažeidė aukščiau nurodytus teisės akto reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykio vietos schema nubraižyta autoavarijos vietoje, todėl jokio autoavarijos schemos juodraščio prie autoavarijos medžiagos pareigūnams nebuvo būtina pridėti. Teisėjų kolegija sutinka, kad policijos pareigūnai neužrašė liudytojo R. V. duomenų, jo neapklausė, nepaėmė rašytinių paaiškinimų, tačiau konstatuoja, kad N. D. nurodyti Instrukcijos pažeidimai buvo ištaisyti šį liudytoją apklausus pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 18-19). Apeliantas nurodo, kad teisme nebuvo apklaustas kitas policijos pareigūnas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad N. D. nei 2008 m. gruodžio 8 d. prašyme apylinkės teismui, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2008 m. gruodžio 8 d., 2008 m. gruodžio 23 d., 2009 m. sausio 19 d. nepareiškė prašymo apklausti kito policijos pareigūno, nors visuose trijuose teismo posėdžiuose dalyvavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad N. D. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje esančia medžiaga, papildomai apklausti kitą policijos pareigūną nagrinėjamu atveju nėra tikslinga.
Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad policijos pareigūnas teisės pažeidimą užfiksavo tendencingai ir šališkai, tuo pažeisdamas piliečių lygybės prieš įstatymą principą. Byloje nėra duomenų, kad tarp policijos pareigūno G. V. ir N. D. būtų kilę asmeninių nesutarimų ar konfliktų. Aplinkybių, dėl kurių G. V. būtų suinteresuotas pateikti tikrovės neatitinkančius duomenis, nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo.
N. D. nurodo, kad teismas turėjo remtis jo ir kartu su juo važiavusio R. V. nurodyta įvykio versija, jog automobilį vairavo ne administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o R. V. , tačiau šią aplinkybę paneigia detalūs ir nuoseklūs policijos pareigūno parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, jo tarnybinis pranešimas, administracinio teisės pažeidimo protokolas. R. V. parodymai pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertinti kritiškai, kaip siekis padėti draugui išvengti administracinės atsakomybės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
N. D. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. sausio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.