Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-12-16 · Byla Nr. ATP-568-366/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-16
Bylos Nr.
ATP-568-366/2013
Teisminio proceso Nr.
4-32-3-00412-2013-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėjas Vitalijus Šidagis Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-568-366/2013

Proceso Nr. 4-32-3-00412-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu

2013 m. gruodžio 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio pažeidimo bylą pagal Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato įgalioto asmens Viganto Sribikės apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarimo K. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

K. P. 2013 m. birželio 30 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2013 m. birželio 30 d. apie 17³⁵ val. Migonių k., Pasvalio r., vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 2,81 promilės girtumas). Protokole nurodyta, jog atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 str. 4 d. Skundžiamu nutarimu Pasvalio rajono apylinkės teismas K. P. atžvilgiu administracinę bylą pagal ATPK 126 str. 4 d. nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Tokį sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių K. P. teiginius, kad automobilio girtas nevairavo.

Šalies argumentai

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato įgaliotas asmuo Vigantas Sribikė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Skunde nurodoma, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nesilaikė ATPK 248 str. įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių visapusiškai pilnai ir objektyviai išaiškinti visas bylos aplinkybes, jog ji būtų išspręsta tiksliai pagal įstatymus, netinkamai tyrė bei vertino surinktus įrodymus, nesistengė pašalinti visų abejonių ir neaiškumų. Teismas daugiausia rėmėsi K. P. parodymais, liudytojos, K. P. dukros, I. P. parodymais, kuri yra suinteresuota, kad jos tėvas nebūtų nubaustas, visiškai nesigilindamas ar jie yra teisingi. Nebuvo bandyta išsiaiškinti ar policijos pareigūnai matė iš sustojusio automobilio prieš tai išlipančius ir vietomis su vairuotoju susikeičiančius asmenis. Tuo metu, vasarą, esant šviesiam paros metui iš pareigūnų nurodyto atstumo (nurodoma nuo 300 iki 500 metrų) galima pastebėti prie automobilio vaikštančius asmenis. Pareigūnai, privažiavę prie sustojusio automobilio, už vairo rado sėdintį K. P.. Mažai tikėtina, kad K. P., būdamas neblaivus ir prieš tai sėdėjęs kitoje, o ne vairuotojo vietoje, pamatęs policijos pareigūnus, būtų persėdęs už automobilio vairo. Jo teigimas, kad automobilio nevairavo, yra tik asmens, bandančio išvengti administracinės atsakomybės, gynybinė versija. Taip pat nebuvo apklaustas kartu automobilyje važiavęs K. P. draugas A. N., gim. 1970-07-02, gyv. Valakėlių k., Pasvalio r., kurio asmenybė buvo nustatyta jį pristačius į Pasvalio rajono policijos komisariatą. Skunde taip pat pažymima, kad Pasvalio rajono policijos komisariate 2013-06-30 17.19 val. buvo gautas pranešimas telefonu Nr. 861539233 apie tai, kad Pasvalio r. Gustonių kaime važinėja neblaivūs asmenys. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos manymu, būtų buvę tikslinga identifikuoti skambinusį asmenį ir jį apklausti. Nors administracinių teisės pažeidimų teisenoje visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau šio principo taikymas galimas tik po to, kai išnaudojamos visos galimybės minėtas abejones pašalinti. Teismas, siekdamas objektyviai išaiškinti, ištirti bei įvertinti visas bylos aplinkybes, apelianto manymu, privalėjo būti iniciatyvus bei pabandyti nustatyti ir apklausti kitus liudytojus: asmenį, pranešusį apie pažeidimą bei minėtu automobiliu važiavusį K. P. draugą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą K. P. nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepilnai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančias aplinkybes. K. P. remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo, vadovaujamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo, veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o minėtų normų taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemone judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N'-413/2007).

K. P. cituoja ATPK 257 straipsnį, kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagristą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrista išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi laktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos. įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in clubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

K. P. tvirtina, kad nuo pat pradžių neigė vairavęs transporto priemonę, tai patvirtino ir byloje apklausta liudytoja I. P.. I. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji sutiko nuo upės parvairuoti automobilį. Važiuojant posūkyje mašiną truputį sumėtė, todėl liepė jai sustoti. Norėjo skambinti sūnui, kad atvyktų ir parvairuotų mašiną. I. P. pamatė, kad nuo kaimo puses atvažiuoja policijos automobilis. Ji išsigando, nes neturi teisės vairuoti transporto priemonę, todėl persėdo į automobilio galą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad posėdžio metu policijos pareigūnai nenurodė, kad jis (t.y. K. P.) vairavo automobilį. Apklausiami teisme pareigūnai patvirtino, kad nuo pat pradžių jis neigė vairavęs automobilį. Kiti apklausti liudytojai patvirtino, kad jis automobilio nevairavo. Kitu įrodymų, kad tikrai vairavo automobilį byloje nėra. K. P. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, pagrįstai konstatavo, jog iš teismui pateiktų įrodymų ir liudytojų parodymų negalima spręsti, kad jis vairavo minėtą automobilį. K. P. manymu, teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau Institucija), nesutinka su skundžiamame nutarime atliktu įrodymų vertinimu, pažymi, jog teismas nesiėmė priemonių reikšmingoms aplinkybėms byloje nustatyti, nepagrįstai remdamasis vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo pakviesto liudytojo parodymais.

Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai jis priimtas laikantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų. Pagal ATPK 248, 284 straipsnių nuostatas organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, renkami atitinkami įrodymai. Tokia pareiga pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra įtvirtinta ATPK 256 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs Institucijos apeliacinio skundo motyvus bei susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, daro išvadą, jog teismas nesiėmė priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, nors tokią galimybę bei pareigą turėjo. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. P. tiek paaiškinime policijai (b. l. 3), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme neigė vairavęs automobilį neblaivus. Nors paaiškinime neminėjo, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilį vairavo jo nepilnametė dukra I. P. (b. l. 40-43). Jo žodžiais tariant, dukros vairuojamą automobilį sumėtė, todėl liepė jai sustoti. Dukra, pamačiusi atvažiuojantį policijos automobilį, išsigando ir sėdo į automobilio galą, tuomet jis persėdo į priekį. Analogiškus parodymus davė teisme liudytoja apklausta I. P., kuri, kaip ir jos tėvas, yra suinteresuota bylos baigtimi. Tačiau teismas nepakankamai įvertino pagal pranešimą atvykusių bei pažeidimą nustačiusių policijos pareigūnų parodymus. Administracinio teisės pažeidimo protokolą 2013 m. birželio 30 d. surašęs policijos pareigūnas Gediminas Zalensas tos pačios dienos tarnybiniame pranešime nurodė, kad kartu su postiniu Arūnu Lešinsku važiuodami tarnybiniu automobiliu su skiriamaisiais ženklais, pamatė atvažiuojantį tamsios spalvos automobilį. Likus 200-300 metrų iki automobilio, šis metėsi į kelkraštį ir sustojo. Automobilio iš akiračio pametę nebuvo. Privažiavus prie automobilio OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jame sėdėjo du asmenys. Vairuotojo vietoje sėdintis asmuo paprašytas pateikė reikiamus dokumentus, pagal kuriuos paaiškėjo, kad tai K. P., gim. 1969-08-05, gyv. Pasvalio r. Valakėlių k. Tas pačias aplinkybes tarnybiniame pranešime nurodė ir postinis Arūnas Lešinskas. Abu nurodė, kad kartu su K. P. važiavo A. N., gim. 1970-07-02, gyv. Pasvalio r., Valakėlių k., jam buvo nustatytas 3,28 prom. girtumas. Iš šiuose tarnybiniuose pranešimuose esančių duomenų, o taip pat ir iš policijos pareigūnų teisme duotų parodymų matyti, kad policijos pareigūnai automobilį OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris metėsi į kelkraštį ir sustojo, pastebėjo šviesiu paros metu būdami gana nedideliu – 200-300 metrų (teismo posėdžio metu nurodė 300-400 metrų) atstumu. Pareigūnai nematė, kad automobilio vairuotojas su keleiviu būtų keitęsi vietomis, nors, kaip minėta, automobilio iš akiračio pametę nebuvo. Mažai tikėtina ir tai, kad K. P., būdamas neblaivus ir prieš tai sėdėjęs kitoje vietoje, pamatęs policijos pareigūnus, būtų persėdęs už automobilio vairo. Teismas neapklausė kartu automobilyje važiavusio K. P. draugo A. N., gim. 1970-07-02, gyv. Valakėlių k., Pasvalio r. bei policijai apie galimai girto vairuotojo vairuojamą automobilį pranešusio asmens, kurio telefono numeris policijai yra žinomas. Taigi, apylinkės teismas, turėdamas pareigą išaiškinti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų, neapklausė kitų tiesioginių galimo pažeidimo liudytojų. Nesilaikant šios pareigos, buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas, todėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarimas panaikinamas.

Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi nesprendė K. P. atsakomybės individualizavimo klausimo bei nepriėmė galutinio procesinio sprendimo šioje byloje. Išsprendus K. P. atsakomybės klausimą apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu toks sprendimas šioje byloje būtų pirmas ir, ATPK 302¹³ straipsnio prasme, galutinis bei neskundžiamas. Tačiau proceso šalių teisės apskųsti tokį procesinį sprendimą apeliacine tvarka eliminavimas būtų grubus proceso pažeidimas. Įvertinus tai, ši byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

NUTARIA:

Panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Pasvalio rajono apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius