- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-10-10
- Bylos Nr.
- 1A-395-557-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Eduardas Maškevičius, Arvydas Daugėla
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Arvydo Daugėlos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Palangos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008-07-15 nuosprendžio, kuriuo K. C. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, BK 63 str. 1 d., 2 d. nustatyta tvarka šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. C. nuteistas už tai, kad 2008-07-06 apie 12.30 val. Palangoje, Lieknų g. prie gyvenamojo namo Nr. 14, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, garsiai šūkavo vartodamas keiksmažodžius, užlipo ant automobilio „VW Golf“, priklausančio G. R., iš chuliganiškų paskatų tyčia kumščiu sudaužė priekinio lango stiklą, padarė 330 litų žalą G. R., tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokurorė prašo nuosprendį pakeisti: pripažinti K. C. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, perkvalifikuoti K. C. veiką iš BK 187 str. 1 d. pagal BK 187 str. 3 d. ir paskirti 1950 Lt (15 MGL) baudą, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šią bausmę su kita skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad K. C. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek nagrinėjimo teisme metu parodė, jog buvo išgėręs. Po nusikalstamų veikų padarymo tai nustatyta ir objektyviu šaltiniu - alkotesterio šaknele, kur užfiksuotas 1,79 promilės girtumas. Neabejotinai girtumas sumažino nuteistojo savitvardą ir jis spontaniškai, be jokios priežasties, įvykdė nusikalstamas veikas. Teismas teisingai konstatavo, kad nuteistasis K. C. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bet nepagrįstai nepripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas neteisingai kvalifikavo nuteistojo veiką dėl automobilio sugadinimo. Teismas nustatė, jog sudaužius lango stiklą, G. R. buvo padaryta 330 Lt žala. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. R. sugadintą stiklą įvertino 150 Lt, o jo įdėjimą 200 Lt. Teismui nukentėjusioji pateikė 330 Lt kasos kvitą, kuriame nėra išskirta atskirai stiklo vertė ir jo įstatymo išlaidos. Įvertinus nukentėjusiosios parodymus laikytina, jog sugadinto stiklo vertė yra 150 Lt, o naujo stiklo įstatymo išlaidos sudaro 180 Lt. Tokiu būdu teismas nepagrįstai nustatė, jog nusikalstamos veikos pagal BK 187 str. kvalifikavimui reikšminga sugadinto turto vertė yra 330 Lt, nors sugadinta tik 150 Lt turto. Kadangi sugadinto turto vertė mažesnė nei 3 MGL (net ir pripažinus nusikalstama veika padarytą žalą 330 Lt, tai vis tiek nesiekia 3 MGL (390 Lt)), todėl K. C. padaryta veika atitinka BK 187 str. 3 d. požymius. Perkvalifikavus veiką, skirtina ir nauja bausmė už ją.
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijama teismo išvada, jog byloje nenustatyta nuteistojo K. C. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. BK 60 str. 1 d. 9 p. nustato, kad veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, jeigu tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaip matyti iš teisme duotų nuteistojo parodymų, jis įvykio metu buvo išgėręs, ėjo gatve, keikėsi, po to užšoko ant automobilio, šokinėjo ant jo ir ranka išdaužė priekinį automobilio stiklą. Beje, ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis parodė, jog ant automobilio užšoko be jokios priežasties, paprasčiausiai išgėręs tokiu būdu pasilinksmino. Kartu su K. C. įvykio metu buvęs liudytojas D. G. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino šiuos nuteistojo parodymus, jog jie buvo išgėrę du butelius vyno, o einant gatve K. C. be jokios priežasties užšoko ant pakeliui pasitaikiusio automobilio. Tai, kad K. C. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtina ir alkotesterio kvito šaknelė, kurioje užfiksuotas K. C. 1,79 promilės girtumas, po įvykio praėjus kiek daugiau nei 4 valandoms. Taigi akivaizdu, jog nusikaltimą K. C. padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuteistasis K. C. nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau, nenurodydamas jokių motyvų, šios aplinkybės nepripažino nuteistojo K. C. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tuo būdu teismas netinkamai taikė BK 60 str. 1 d. 9 p. nuostatas, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas, pripažįstant nuteistojo K. C. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal 187 str. atitinkamą dalį visų pirma priklauso nuo sunaikinto ar sugadinto turto vertės: veika kvalifikuojama pagal 3 d., kai turto vertė yra nuo 1 MGL (130 Lt) iki 3 MGL (390 Lt) dydžio sumos, pagal 1 d. - kai turto vertė yra nuo 3 MGL (390 Lt) iki 250 MGL (32500 Lt) dydžio sumos, pagal 2 d. - kai turto vertė viršija 250 MGL (32500 Lt) dydžio sumą. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog sugadinto turto vertė nei atskirai paimta, nei kartu su sugadinto turto atkūrimo kaštais neviršija 3 MGL (390 Lt) dydžio sumos. Todėl akivaizdu, jog prokuroras, pareiškime dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka kaltindamas K. C. pagal BK 187 str. 1 d., bei prašydamas jį pripažinti kaltu pagal BK 187 str. 1 d. ir baigiamosiose kalbose teisminio nagrinėjimo metu, suklaidino teismą. Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs aplinkybės, kad prokuroro siūlomas nuteistojo veikos kvalifikavimo būdas suponuoja aiškiai netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, ir K. C. nusikalstamą veiką dėl automobilio stiklo sudaužymo kvalifikuodamas pagal BK 187 str. 1 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šią apylinkės teismo klaidą kolegija ištaiso, tačiau ne tokiu būdu, kokiu prašoma prokurorės apeliaciniame skunde.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, jog K. C. iš chuliganiškų paskatų tyčia kumščiu sudaužė automobilio priekinio lango stiklą. Ši veika atitinka BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymį „įžūlus elgesys arba vandališkas veiksmas” ir BK 187 str. 3 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymį “nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas”. Taigi atsakomybę už padarytą veiką numato dvi baudžiamojo įstatymo normos. Iš apeliantės prašymo nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 187 str. 1 d. pagal 187 str. 3 d., už šią veiką skirti naują bausmę bei, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., ją subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 str. 1 d. matyti, jog prokurorė mano, kad nuteistasis K. C. nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 3 d., padarė idealiąja nusikaltimų sutaptimi. Su tokia prokurorės nuomone kolegija nesutinka.
Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. K. C. padaryta veika iš pirmo žvilgsnio lyg ir atitinka šį atvejį, tačiau idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai viena baudžiamojo įstatymo norma padarytų veikų neaprėpia, pavyzdžiui, alyvos ir kabelių vagystė iš transformatorinės, ją sugadinant, – BK 178 str. atitinkama dalis ir 187 str. atitinkama dalis. Šioje byloje situacija kita: K. C. veika, kvalifikuotina pagal BK 187 str. 3 dalį, yra K. C. veikos, kvalifikuotos pagal BK 284 str. 1 d., sudėtinė dalis. Šiuo atveju yra ne idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o kitas reiškinys, baudžiamosios teisės teorijoje vadinamas visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra BK 284 str. 1 d., o dalis – BK 187 str. 3 d. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. BK 284 str. 1 d. nustatyta griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki dvejų metų, o BK 187 str. 3 d. – areštas. Taigi BK 284 str. 1 d. numatytas viešosios tvarkos pažeidimas (visuma) yra pavojingesnė veika nei BK 187 str. 3 d. numatytas nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas (dalis), todėl K. C. veika kvalifikuotina tik pagal BK 284 str. 1 d., o jos kvalifikavimas dar ir pagal BK 187 str. 3 d. yra perteklinis. Tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007). Todėl apylinkės teismo nuosprendis keistinas, K. C. veika perkvalifikuotina iš BK 284 str. 1 d., 187 str. 1 d. į BK 284 str. 1 d.
Perkvalifikavus K. C. veiką, iš naujo sprendžiamas bausmės pagal BK 284 str. 1 d. skyrimo klausimas. Skirdama K. C. už nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., tokią pačią bausmę kaip ir apylinkės teismas - laisvės atėmimą 1 metams (artimą sankcijos vidurkiui), kolegija atsižvelgia į nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus ir jų nebeatkartoja. Nustačiusi K. C. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kolegija, saistoma apeliacinio skundo ribų, neturi pagrindo svarstyti klausimą dėl griežtesnės bausmės paskyrimo, nes to neprašoma prokurorės apeliaciniame skunde.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 331 str.,
nusprendžia:
Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 15 d. nuosprendį pakeisti.
Pripažinti nuteistojo K. C. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Nuteistojo K. C. veiką perkvalifikuoti iš BK 284 str. 1 d., 187 str. 1 d. į BK 284 str. 1 d., ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.