- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-05
- Bylos Nr.
- II-159-369/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00935-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Advokatai
- Aidas Mažeika
dalyvaujant skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo pateikusios F. B. (toliau – ir Pareiškėja) atstovui advokatui Aidui Mažeikai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs F. B. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 14 d. Sprendimo Nr. A51-14685/17(1.1.56-SM3) atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-5666/16(1.1.56-SM3),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. vasario 27 d. pareiškėja F. B. kreipėsi su prašymu į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyrių, prašydama atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą ir panaikinti jai paskirtą nuobaudą. Prašymą grindė tuo, kad apie tai, jog 2016 m. birželio 2 d. nutarimu ji buvo nubausta už tai, kad nesumokėjo vietinės rinkliavos už automobilio Toyota RAV4, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimą, sužinojo tik 2017 m. vasario 14 d., gavusi pažymą iš Vilniaus apskrities VPK Informatikos ir ryšių skyriaus. Pareiškėja nurodė, jog ji minėto pažeidimo nepadarė, nes tuo laikotarpiu neturėjo teisės vairuoti automobilio ir jo nevairavo. Pareiškėja prašyme nurodė, kad 2016 m. vasarą ji buvo gavusi kažkokius oficialius dokumentus, tačiau į juos nesigilino, nes neturi teisinių žinių, be to, turi problemų su valstybine lietuvių kalba, todėl ir nesužinojo, kad jai paskirta nuobauda už pažeidimą, kurio ji nepadarė.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Administracinių bylų nagrinėjimo poskyrio vyriausiasis specialistas Nikolajus Masterovas 2017 m. kovo 14 d. Sprendimu atsisakė pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių administracinio teisės pažeidimo byloje (toliau – ir skundžiamas Sprendimas). Šiame Sprendime nurodoma, jog, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo pažeidimo padarymu akivaizdoje, 2016 m. balandžio 22 d. F. B. jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas raštas ir jai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame buvo įrašytas ir administracinis nurodymas, be to, F. B. buvo nurodyta, jog ji gali atvykti į bylos nagrinėjimą, vyksiantį 2016 m. birželio 2 d. Pagal Lietuvos pašto duomenis minėti procesiniai dokumentai F. B. buvo įteikti 2016 m. gegužės 4 d. Pareiškėja, žinodama, kad pažeidimą padarė ne ji, turėjo teisę ir pareigą kreiptis į protokolą surašiusią instituciją ir pateikti jai žinomą informaciją, tačiau ji šia savo teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas bei kiti procesiniai dokumentai F. B. buvo įteikti tinkamai ir laiku, ji apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo informuota tinkamai, tačiau bylos eiga nesidomėjo, informacijos apie tai, kad pažeidimą padarė kitas asmuo nepateikė, byla buvo išnagrinėta F. B. nedalyvaujant ir jos atžvilgiu buvo priimtas nutarimas byloje.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos F. B. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 14 d. Sprendimo. Pareiškėja skunde nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi ji savo prašyme dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo nurodė priežastis, dėl kurių ji nepranešė informacijos apie pažeidimą, t. y. kad pažeidimą padarė kitas asmuo, - ji nemoka lietuvių kalbos, jos gimtoji kalba yra rusų kalba, šią (rusų) kalbą ji ir vartoja, todėl ji tiesiog nesuprato, kas rašoma jai atsiųstuose dokumentuose. Be to, ji neturi ir teisinių žinių, dėl ko taip pat negalėjo suprasti dokumentų turinio. Atsižvelgiant į tai, kad jai nebuvo užtikrinta galimybė kalbėti gimtąją kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis, ji savalaikiai nesužinojo apie jai surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime ir pranešti, kad pažeidimą padarė ne ji, o kitas asmuo.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į Pareiškėjos skundą nurodė, kad Skundžiamas spendimas dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo, o Pareiškėjos skundas turėtų būti atmestas. Be to, atsiliepime į skundą nurodoma ir tai, kad F. B. už pažeidimo padarymą buvo nubausta teisėtai ir pagrįstai, jai paskirta nuobauda įstatymo straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijos ribose.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, administracinė teisena šioje byloje vykdoma pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ir ATPK).
Bylos atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ATPK gana detaliai reglamentuota proceso atnaujinimo procedūra, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos.
Taigi administracinių teisės pažeidimų bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi, gali būti atnaujintos ATPK 23² skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 302¹⁶ straipsnis). Pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujintos administracinių teisės pažeidimų bylos, numato ATPK 302¹⁷ straipsnis. Kaip matyti tiek iš teismui pateikto Pareiškėjos skundo, tiek iš Institucijai pateikto prašymo, F. B. prašė atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje nutarimas priimtas 2016 m. birželio 2 d., teiseną, ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kuris numato, jog administracinio teisės pažeidimo byla gali būti atnaujinta, jeigu paaiškėja kitų aplinkybių, kurios organui (pareigūnui) ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.
Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui (kitam suinteresuotam asmeniui) bylą nagrinėjant iš esmės; 3) pareiškėjas (kitas suinteresuotas asmuo) apie jas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; ir 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas.
Pareiškėja skunde nurodo, kad pažeidimą padarė ne ji, o kitas asmuo, apie tai negalėjo pranešti bylą nagrinėjusiai institucijai, nes nežinojo apie bylos nagrinėjimą, procesiniai dokumentai jai buvo siųsti lietuvių kalba, kurios ji gerai nesupranta, jai nebuvo užtikrinta galimybė kalbėti (dalyvauti procese) jai suprantama rusų kalba.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos yra matyti, jog F. B. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė 2016 m. balandžio 22 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 124⁵ straipsnį, į protokolą taip pat buvo įrašytas ir administracinis nurodymas. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, jog, neįvykdžius administracinio nurodymo, protokole nurodyto administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas vyks 2016 m. birželio 2 d., 09.30 val., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriuje, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, 402 kab. Administracinio teisės pažeidimo protokolas kartu su raštu „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymo“ buvo išsiųsti registruota siunta F. B. jos gyvenamosios vietos adresu ir jai tinkamai įteikti 2016 m. gegužės 4 d. Tai patvirtina į bylą pateiktas išrašas apie pašto siuntas, šios aplinkybės neginčija ir pati pareiškėja F. B.. Taigi, minėta aplinkybė patvirtina, jog F. B. buvo informuota apie jos atžvilgiu surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą bei bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.
Pareiškėja nurodė, kad, nors minėti dokumentai jai buvo įteikti, tačiau ji jų nesuprato, kadangi ji neturi teisinių žinių ir nelabai gerai moka lietuvių kalbą. Pareiškėja nurodė, kad jai buvo nesuteikta galimybė procese naudotis vertėjo paslaugomis ir kalbėti gimtąja kalba, ir taip buvo pažeistos jos teisės į gynybą, tačiau su tokia pareiškėjos pozicija nesutiktina.
Teismas pažymi, jog pareiškėja, siekdama tinkamai rūpintis savo teisėmis, gavusi jai nesuprantama kalba surašytus oficialius dokumentus, turėjo galimybę arba juos išsiversti, arba kreiptis minėtuose dokumentuose nurodytais kontaktiniais telefonais ar elektroninio pašto adresais, ir siekti išsiaiškinti, kokie tai dokumentai ir kodėl jie jai yra siunčiami. Pareiškėja minėtų veiksmų neatliko, gavusi valstybine kalba surašytus dokumentus ji nesistengė išsiaiškinti jų esmės, o tiesiog ignoravo šiuos dokumentus, pasiteisindama valstybinės kalbos nemokėjimu. Pareiškėjos argumentai, kad buvo pažeistos jos teisės kalbėti procese gimtąją kalba ir pasinaudoti vertėjo paslaugomis, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija jį surašė Lietuvos Respublikos valstybine kalba, jis buvo priimtas Lietuvos Respublikos pilietės atžvilgiu, todėl Institucija šiuo konkrečiu atveju neturėjo pareigos nuspėti, jog toks asmuo nesupranta valstybinės kalbos ir gali visiškai nesuprasti, kokie procesiniai dokumentai jo atžvilgiu yra priimti. Kaip jau minėta, pareiškėja siekdama įgyvendinti savo teisę į gynybą, pati privalėjo elgtis aktyviai – informuoti instituciją apie kalbos nemokėjimą, prašyti, jog bylos nagrinėjime dalyvauti vertėjas ir pan. Tačiau ji tokių veiksmų neatliko, elgėsi pasyviai, ignoravo jai atsiųstus dokumentus. Taigi, nors pareiškėja nurodė, kad jai buvo nesuteikta teisė procese kalbėti gimtąją rusų kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis, tačiau teismas pažymi, kad šios pareiškėjos teisės nebuvo pažeistas, nes pareiškėja, apskritai, net nedalyvavo procese, kadangi ignoravo jai siųstus procesinius dokumentus.
Pareiškėja nurodo, jog vienas iš pagrindų atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, yra ta aplinkybė, jog pažeidimą padarė ne ji, o kitas asmuo. Pareiškėja nurodė, kad pažeidimo padarymo metu ji neturėjo teisės vairuoti (teisė vairuoti jai buvo atimta), automobilį vairavo jos kolegė – E. B.. Teismas pažymi, jog šią aplinkybę pareiškėja žinojo tiek tuomet, kai buvo jai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tiek kai vyko bylos nagrinėjimas, tiek kai buvo priimtas nutarimas byloje, todėl nėra pagrindo teigti, jog minėta aplinkybė, kad pažeidimą neva padarė visiškai kitas asmuo, galėtų būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, juolab, kad asmuo, žinojo šias aplinkybes, tačiau jų nenurodė bylą nagrinėjusiai institucijai, nors apie bylos nagrinėjimą buvo informuota tinkamai ir laiku.
Kaip minėta, proceso atnaujinimas yra ekstraordinarinė įsiteisėjusių nutarimų peržiūrėjimo priemonė. Nagrinėjamu atveju F. B. buvo suteikta galimybė tiek dalyvauti bylos nagrinėjime, tiek naudotis teise į teisminę gynybą, skundžiant byloje priimtą nutarimą teismui, tiek naudotis apeliacijos teise, tačiau ji dėl savo pačios neveikimo šiomis teisėmis nepasinaudojo, o suvokusi tokio neveikimo neigiamas pasekmes, pareiškė prašymą dėl šios išimtinės, ekstraordinarinės priemonės – proceso atnaujinimo, taikymo, nurodydama tas aplinkybes, kurios egzistavo ir jai buvo žinomos jau bylos nagrinėjimo metu. Kaip minėta, proceso atnaujinimas yra ekstraordinarinė įsiteisėjusių nutarimų peržiūrėjimo priemonė. Ši priemonė taikoma tik išimtiniais atvejais, kai, įsiteisėjus administracinių teisės pažeidimų bylose priimtiems galutiniams procesiniams sprendimams, paaiškėja imperatyviai įstatymų leidėjo nurodytos aplinkybės. Šis institutas negali būti taikomas, tuomet, kai asmuo, iš esmės dėl savo atsainaus ir abejingo požiūrio savalaikiai nepasinaudoja jam suteiktomis teisėmis ir pareigomis, nori jam suteiktomis teisėmis pasinaudoti po to, kai procesas byloje jau yra pasibaigęs įsiteisėjusiu sprendimu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 14 d. Sprendimas Nr. A51-14685/17(1.1.56-SM3) atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-5666/16(1.1.56-SM3), yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo, o pareiškėjas F. B. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR ATPK 302 str. 1 d., teismas:
nutaria:
F. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 14 d. Sprendimą Nr. A51-14685/17(1.1.56-SM3) atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-5666/16(1.1.56-SM3).
Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo pranešimo apie ją išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.